- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2-74-560/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. B., O. Ž.
- Trečiasis asmuo
- UAB kelionių centras „Filaretai Travel“
viešame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Gremista“ ieškinį atsakovams A. B. ir O. Ž. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB kelionių centras „Filaretai Travel“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas B UAB „Gremista“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-6, I t.), prašydamas:
1) priteisti iš atsakovo A. B. 261 300 Lt;
2) priteisti iš atsakovo O. Ž. ir subsidiariai iš atsakovo A. B. 3 000 Lt;
3) priteisti iš atsakovų A. B. ir O. Ž. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas B UAB „Gremista“ ieškinyje nurodo, kad atsakovas A. B. nuo 2004-05-05 iki 2006-03-05 užėmė UAB „Gremista“ vadovo pareigas, ir 2004-11-20 ieškovo vardu su Vokietijos bendrove „LIWA Export und Import GmbH“ pasirašė 6 naudotų NEOPLAN markės autobusų pirkimo-pardavimo sutartį, kurių kiekvieno kaina buvo 112 500 EUR. Šiuos autobusus ieškovas turėjo perleisti galutiniam naudotojui UAB kelionių centras „Filaretai Travel“, sukuria ieškovas buvo sudaręs 2004-11-30 Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turistinius autobusus bei 2004-12-16 Jungtinės veiklos sutartis dėl jungtinės veiklos perkant, nuomojant bei parduodant turistinius autobusus. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2004-12-06 sudarė preliminarią autobusų pirkimo sutartį dėl 4 turistinės klasės naudotų autobusų NEOPLAN 516 SHD pirkimo. Šį sandorį sutiko finansuoti UAB „SEB Lizingas“, todėl 2004-12-16 tretysis asmuo ir UAB „SEB Lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, o 2004-12-21 UAB „SEB Lizingas“ ir ieškovas sudarė šių autobusų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui 2004-12-23 mokėjimo pavedimu iš lizingo bendrovės buvo pervesta 1 393 411,97 Lt, iš kurių 265 000 EUR 2004-12-23 buvo pervesta trečiajam asmeniui kaip avansas pagal pirkimo sutartį. Daugiau mokėjimų nebuvo atlikta, kadangi autobusai, išskyrus vieną iš šešių, nebuvo perduoti. Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2007-09-19 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Administratorius, susipažinęs su finansiniais dokumentais, nustatė, kad A. B. iš ieškovo sąskaitos paėmė 261 300 Lt. Atsakovas O. Ž. nuo 2004-11-11 iki 2006-03-05 užėmė ieškovo konsultanto pareigas, o nuo 2006-03-05 buvo ieškovo vadovu. Administratorius nustatė, kad 2004-02-24 mokėjimo nurodymu iš ieškovo sąskaitos atsakovui O. Ž. buvo pervesta 3 000 Lt. Administratorius pažymi, kad A. B. 261 300 Lt pasiėmė neteisėtai, neturėdamas tam jokio pagrindo, kadangi jokie finansiniai ieškovo įsipareigojimai šiam atsakovui nėra atspindėti finansiniuose ar buhalteriniuose dokumentuose. Nors mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad skola grąžinama už autobusus pagal sutartį, tačiau tokie teiginiai klaidingi, nes už autobusus ieškovo vardu ir sąskaita trečiajam asmeniui buvo atliktas tik vienas mokėjimas – 265 000 EUR dydžio avansas. Atsakovas O. Ž. taip pat pasiėmė 3 000 Lt be teisinio pagrindo. Administratorius teigia, jog nėra jokių įrodymų apie ieškovo skolą šiam atsakovui. Kadangi 3 000 Lt pervedimo O. Ž. metu A. B. buvo įmonės vadovas, todėl minėta suma priteistina subsidiariai iš A. B.. Nepagrįstų mokėjimų gavimo metu atsakovas A. B. bei O. Ž. sutuoktinė R. Ž. buvo ieškovo akcininkai, todėl atsakovams taikytina nesąžiningumo prezumpcija.
Atsiliepimas
Atsakovai A. B. bei O. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.78-79, I t.). Nurodo, kad 2004-11-09 iš Vokietijos įmonės „LIWA Export und Import GmbH“ buvo gautas oficialus pasiūlymas ir pagal susitarimą šiai įmonei reikėjo sumokėti 165 000 EUR avansą, o UAB „Gremista“ sąskaitoje pinigų nebuvo. Todėl akcininkai nutarė pasiskolinti iš O. Ž. 560 000 Lt, buvo sudaryta paskolos sutartis. Susitarimas pirkti-parduoti automobilius buvo tarp juridinių asmenų, todėl pinigus galėjo sumokėti tik įmonė. Pardavėjui pinigus perduoti buvo įpareigotas O. Ž., todėl jam buvo išmokėta 569 712 Lt. Bendrovė už O. Ž. suteiktą paskolą su juo pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 318 787,57 Lt. Teigia, jog tretysis asmuo 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos nesumokėjo, o apgaulės būdu išgavo 2004-12-20 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, išgavo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Atsakovai nurodo, kad minėti dokumentai surašyti atbuline tvarka, tretysis asmuo nurodytos pinigų sumos įmonei nepervedė ir kitaip neperdavė. Atsakovai dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų kreipėsi į prokuratūrą. UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervedė ieškovui 1 393 411,97 Lt, iš kurių 265 000 EUR buvo sumokėta Vokietijos bendrovei ir 212 573 Lt PVM mokesčio valstybei. Nurodo, kad ieškovas iš O. Ž. pinigų skolinosi keletą kartų: 2004-11-15 – 560 000 Lt, 2007-04-16 – 44 886,40 Lt, 2007-04-26 – 48 576 Lt, 2007-06-07 – 3 195 Lt. Teigia, kad tarp ieškovo ir O. Ž. susiklostė prievoliniai santykiai. Bendrovė O. Ž. grąžino: 200-12-31 – 175 000 Lt, 2005-02-24 – 3 000 Lt, 2005-09-14 – 40 000 Lt, 2007-09-05 – 119 870 Lt, tačiau liko skolinga 318 787,57 Lt.
Tretysis asmuo UAB kelionių centras „Filaretai Travel“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti pilnai (b.l. 66-67, I t.). Nurodė, kad tretysis asmuo patyrė didelius nuostolius dėl 2004-12-16 finansinio lizingo sutarties bei 2004-12-21 autobusų pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo. Autobusų tiekėjui Vokietijos įmonei „LIWA Export und Import GmbH“ nebuvo sumokėta už ketintus įsigyti autobusus, o tam skirtas lėšas pasisavino atsakovai. Teigia, kad atsakovai sukėlė bankroto situaciją UAB „Gremista“, todėl patenkinus ieškinį butų galima bent iš dalies atsiskaityti su ieškovo kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp tuo metu dar nebankrutuojančios UAB „Gremista“ (toliau- ieškovas), kaip paskolos gavėjo ir atsakovo O. Ž., kaip paskolos davėjo, buvo sudaryta paskolos sutartis (b.l. 71-72, II. T.), kuria paskolos davėjas neterminuotam terminui paskolino beprocentinę 560 000 Lt paskolą paskolos davėjui.
2004-11-30 tarp ieškovo, atstovaujamo A. B. ir trečiojo asmens UAB kelionių centras „Filaretai Travel“ buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis (toliau – „Tarpininkavimo sutartis“), pagal kurios 1.1 p. sutarties šalys įsipareigojo bendradarbiauti parduodant turistinius autobusus Neoplan, o pagal sutarties 3.2.1 p. ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad 1 p. numatyti autobusai būtų pristatyti suderintos komplektacijos (b.l.16,111-112, I t.). Kadangi šalys pastarąją sutartį įvardino kaip tarpininkavimo, bei bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai skyrėsi nuo žodinio sutarties teksto, teismas, remdamasis CK 6.193 str.- 6.195 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad minėtai sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo (CK 2.132 str.-2.175 str.) ir pavedimo (CK 6.756 str.-6.765 str.) teisinius santykius, o atitinkamai ieškovas laikomas trečiojo asmens įgaliotiniu (atstovu), įsipareigojusi pagal Tarpininkavimo sutarties 3.2.1 p. nuvykti pas pardavėją bei pristatyti trečiojo asmens naudai autobusus atitinkamos komplektacijos. Iš to seka, kad ieškovas, veikdamas kaip trečiojo asmens įgaliotinis (atstovas), privalėjo laikytis ir tam tikrų CK įtvirtintų įgaliotinio pareigų, iš kurių viena numatyta CK 6.760 str. 8 d. Minėtoje straipsnio dalyje nurodyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotinis. CK 6.760 str. 8 d. taip pat nurodyta, kad jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to patirtus nuostolius bei grąžinti visą tai, kas yra nepagrįstas jo praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, - atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas. Iš to seka, kad šiuo atveju ieškovas, atstovaujamas A. B. ar O. Ž., iš trečiojo asmens gautas pinigines lėšas, skirtas tik pavedimo pagal Tarpininkavimo sutarties 3.2.1 p. įgyvendinimui, tai yra kainos už autobusus sumokėjimui, turėjo ir privalėjo panaudoti pinigines lėšas tik šiam tikslui.
2004-12-16 tarp UAB „Gremista“, atstovaujama atsakovo A. B., bei trečiojo asmens buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – „Jungtinės veiklos sutartis“), pagal kurios 1.1 p. sutarties šalys įsipareigojo vykdyti jungtinę veiklą perkant, nuomojant ir parduodant 6 turistinės klasės naudotus autobusus, o ieškovas pagal sutarties 3.2.1 p. įsipareigojo užtikrinti, kad sutarties 1 p. numatyti autobusai būtų pristatyti iš pardavėjo suderintos komplektacijos (b.l.17, 113-114 I t.). Kadangi sutarties šalys pastarąją sutartį įvardino kaip Jungtinės veiklos bei bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai skyrėsi nuo žodinio sutarties teksto, teismas, remdamasis CK 6.193 str.- 6.195 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad minėtai sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos santykius (CK 6.969 str. – 6.982 str.), o atitinkamai ieškovas ir tretysis asmuo veikė kaip partneriai, kurie visus sprendimus, susijusius su bendrais reikalais priimdavo bendru partneriu sutarimu (CK 6.972 str. 5 d.), įskaitant ir lėšų, skirtų autobusų įsigijimui, panaudojimą. Iš to seka, kad šiuo atveju UAB „Gremista“, atstovaujama A. B. ar O. Ž., iš trečiojo asmens gautas pinigines lėšas, kurios bendru sutarimu buvo skirtos autobusų įsigijimui, galėjo ir privalėjo panaudoti tik šiam tikslui.
Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2004-12-06 buvo sudaryta Preliminarios autobuso pirkimo sutartis (b.l.19, 115-116, I t.), kurios 1.1 p. nurodyta, jog tretysis asmuo įsipareigojo iš ieškovo įsigyti 4 turistinės klasės autobusus, už kiekvieną jų pagal sutarties 3.1 p. sumokant po 112 500 EUR plius PVM bei įsipareigojo pagal sutarties 4.1 p. sumokėti 20-25 proc. jų kainos ieškovui pats, o likusią dalį ieškovui turėjo sumokėti lizingo bendrovė (sutarties 4.2 p.) (b.l.19, I t.). To pasėkoje tretysis asmuo ir UAB „VB Lizingas“ sudarė 2004-12-16 Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-120029, pagal kurią lizingo davėjas įsipareigojo įsigyti iš ieškovo ir perduoti naudoti trečiajam asmeniui minėtus 4 autobusus (b.l.22, I t.). Bei atitinkamai UAB „Gremista“, atstovaujama A. B., ir UAB „VB Lizingas“ 2004-12-21 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2004-120029 (toliau – „Pirkimo-pardavimo sutartis“), pagal kurios 1.1 p. UAB „VB Lizingas“ nusipirko iš ieškovo minėtus 4 autobusus už 1 833 436,80 Lt (sutarties 2.1 p.), iš kurių 1 393 411,97 Lt UAB „VB Lizingas“ įsipareigojo pervesti ieškovui per 3 darbo dienas nuo pasirašyto Prekės priėmimo perdavimo akto bei originalios PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Taip pat Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1 p. buvo nurodyta, jog kitą dalį autobusų kainos, tai yra 440 024,83 Lt ieškovui jau yra sumokėjęs tretysis asmuo. Iš pastarųjų sutarčių matyti, kad tarp UAB „Gremista“, trečiojo asmens ir UAB „VB Lizingas“ susiklostė lizingo teisiniai santykiai, kuriem taikomos CK 6.567 str. – 6.574 str. įtvirtintos teisės normos, o atitinkamai ieškovas įgijo ir privalėjo laikytis pardavėjo, tretysis asmuo - pirkėjo ir lizingo gavėjo, o UAB „VB Lizingas“ - lizingo davėjo, teisių ir pareigų. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.305 str. 1 d., 6.317 str. 1 d., 6.567 str., 6.573 str. pardavėjas (UAB „Gremista“) privalėjo perduoti pirkėjui naudotis (bei lizingo davėjui nuosavybės teise disponuoti) turtą, už kurį jam buvo sumokėta Pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina, bei priešingai – pardavėjui (UAB „Gremista“) šios pareigos neįvykdžius be pateisinamos priežasties, pirkėjas (bei lizingo davėjas) turėjo teisę atisakyti vykdyti Pirkimo-pardavimo sutartį bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.234 str. 1 d., 6.567 str., 6.573 str.). Iš to seka, kad šiuo atveju UAB „Gremista“ neįvykdžius pareigos perduoti visus 4 autobusus be pateisinamos priežasties, UAB „Gremista“ privalėjo grąžinti trečiajam asmeniui (bei lizingo davėjui) sumokėtą kainą už minėtą turtą bei atlyginti trečiajam asmeniui (ir lizingo davėjui) dėl to patirtus nuostolius.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtų sutarčių pagrindu tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčius teisinius santykius (atstovavimo, pavedimo ir jungtinės veiklos) bei tarp ieškovo, trečiojo asmens ir UAB „VB Lizingas“ susiklosčiusius lizingo teisinius santykius, ieškovas iš trečiojo asmens bei lizingo davėjo gautas pinigines lėšas, skirtas sumokėti už autobusus, turėjo ir privalėjo panaudoti tik pagal vienintelę paskirtį, tai yra perduoti autobusų pardavėjui Vokietijos firmai „Liwa Export und Import GmbH“ (toliau – „Pardavėjas“) už autobusų pardavimą, o to nepadarius, grąžinti šias pinigines lėšas jų savininkams – tai yra trečiajam asmeniui ir lizingo davėjui.
Tuo tarpu iš į bylą pateikto 2008-02-26 ieškovo banko sąskaitos išrašo (b.l. 31-34, I. t.) matyti, kad laikotarpyje nuo 2004-01-02 iki 2006-12-31 ieškovas gavo 1 403 420,84 Lt pajamų, iš kurių 1 393 411,97 Lt sudarė UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervestos piniginės lėšos už 4 autobusų įsigijimą pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį, bei po 5 000 Lt 2004-04-28 buvo pervedę ieškovo akcininkai atsakovas A. B. ir R. Ž.. Ieškovo išlaidos šiame laikotarpyje buvo lygios gautoms pajamoms ir sudarė 1 403 420,84 Lt. 2004-09-17 iš ieškovo sąskaitos grynais pagal čekį buvo išimta 9 000 Lt, sumokėta 54 Lt komisinių už grynųjų išėmimą bei atliktas 20 Lt mokėjimas pavedimu už čekių knygelės išdavimą. Daugiau jokių operacijų iki 2004-12-23 su ieškovo sąskaita nebuvo atlikta. Vadinasi, ieškovo sąskaitoje 2004-12-23 buvo 1 393 477,97 Lt, iš kurių 1 393 411,97 Lt sudarė UAB „VB Lizingas“ pervestos piniginės lėšos pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį bei 66 Lt, likę nuo 10 000 Lt, 2004-04-28 pervestų ieškovo akcininkų. Ieškovas, 2004-12-23 gavęs pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „VB Lizingas“ 1 393 411,97 Lt, kurie, atskaičius PVM mokestį, turėjo būti pervesti autobusų Pardavėjui už 4 autobusus, 2004-12-24 atliko 915 548,50 Lt konversiją į EUR, 2004-12-24 pervedė šią konvertuotą į 250 000 EUR sumą Pardavėjui (b.l.27, I t.) bei 2004-12-24 sumokėjo už tarptautinį pervedimą bankui 300 Lt. 2005-02-01 ieškovas sumokėjo VMI nuo iš UAB „VB Lizingas“ gautos sumos 212 537 Lt PVM mokesčio. Daugiau ieškovo banko sąskaitos išraše neužfiksuota jokių atliktų operacijų, iš kurių matytųsi, jog likusi nuo UAB „VB Lizingas“ pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį pervesta ieškovui suma, tai yra 265 326,47 Lt (1 393 411,97 Lt – 915 548,50 Lt – 212 537 Lt), būtų tiesiogiai pervesta autobusų pardavėjui.
Iš to seka, kad ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų 264 300 Lt dydžio piniginės lėšos yra ne kas kita, kaip dalis UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervestų piniginių lėšų (1 393 411,97 Lt) pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir ieškovo 2004-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje pažymėta, kad ieškovo per 2004 m. įvykdyto pardavimo savikaina yra 1 553 760 Lt, kuri lygi sumai, gautai iš trečiojo asmens ir UAB „VB Lizingas“ pagal 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 158, I t.).
Vadinasi, norint išspręsti šioje byloje kilusį ginčą – tai yra nustatyti, ar atsakovas A. B., veikdamas kaip ieškovo direktorius, nepagrįstai pasisavino iš ieškovo sąskaitos 231 400 Lt bei ar atsakovas O. Ž. nepagrįstai nepraturtėjo 3 000 Lt jam pervestais iš ieškovo sąskaitos, reikia visų pirma nustatyti, ar ieškovas, atstovaujamas A. B. ar O. Ž., apskritai perdavė autobusų Pardavėjui visą iš UAB „VB Lizingas“ gautą pinigų sumą. Nustačius šią aplinkybę, galima būtų nagrinėti klausimą, ar A. B., veikdamas kaip ieškovo vadovas, turėjo teisę ieškovo sąskaitoje buvusius 263 400 Lt panaudoti ne pagal paskirtį – tai yra ne perduoti juos autobusų Pardavėjui, o kaip atsakovai teigia panaudoti kitoms įmonės vidaus reikmėms. Taipogi, norint nustatyti, ar atsakovas A. B. pagrįstai kaip jis teigia naudodamas 264 300 Lt įmonės vidaus reikmėms, dalį šių lėšų pervedė/perdavė O. Ž. kaip dalies pastarojo suteiktos paskolos ieškovui grąžinimą, reikia nustatyti, ar atsakovas O. Ž. iš tikrųjų autobusų Pardavėjui perduotą sumą buvo paskolinęs ieškovui. Atitinkamai, norint nustatyti, ar atsakovas A. B. išgrynintas iš ieškovo sąskaitos pinigų sumas panaudojo įmonės vidaus reikmėms (o ne asmeniniams poreikiams tenkinti) reikia nustatyti ne tik faktą, kad pastarosios lėšos buvo įneštos į ieškovo kasą, bet ir faktą, kad jos vėliau buvo išimtos ir panaudotos įmonės vidinėms reikmėms. Tik pastarųjų aplinkybių egzistavimas/nebuvimas leistų daryti išvadą, ar atsakovai 264 300 Lt pasisavino ar panaudojo pagal Pirkimo-pardavimo, Jungtinės veiklos ir Tarpininkavimo sutarčių paskirtį.
Dėl aplinkybės, ar ieškovas, atstovaujamas atsakovo O. Ž., perdavė 265 326,47 Lt autobusų pardavėjui
Atsakovai atsiliepime teigia, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo O. Ž., tiesiogiai perdavė autobusų pardavėjui 165 000 EUR avansą už autobusus pagal atskirą susitarimą su autobusų pardavėju (b.l. 78, I t.). Atsakovai nurodo, jog minėtos sumos ekvivalentas litais, tai yra 569 712 Lt ( 1 EUR = 3,4528 Lt) buvo išimti iš ieškovo kasos ir perduoti grynaisiais atsakovui O. Ž., ką patvirtina 2004-11-15 Kasos išlaidų orderis Nr.1 (b.l. 89, 123, I t.) bei ieškovo vidaus Operacijų registravimo žurnalas (b.l.119). Atsakovai teigia, kad 165 000 EUR atsakovas O. Ž. perdavė pardavėjo atstovui, o apie faktą, jog minėtą pinigų sumą pardavėjas gavo, patvirtinta jo paties laiškas (b.l.2, II t.). Tačiau pastarieji atsakovų teiginiai bei atsakovų nurodyti juos patvirtinantys įrodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visetą. Visų pirma, atsakovai konkrečiai nenurodė vadovaujantis kokiu sutarimu autobusų pardavėjui buvo sumokėtas, kaip jie teigia, būtent 165 000 EUR dydžio avansas. Byloje esančios su autobusų pardavėju sudarytos autobusų prikimo sutartis yra sudarytos dėl 6 autobusų pirkimo, jose nurodyta galutinė sutarties kaina 675 000 EUR, o pagal šias sutartis mokėtinas avansas sudaro 35 proc. autobusų kainos, tai yra 236 250 EUR (b.l.12-53, I t., b.l.4-7, II t.). Be to, su autobusų pardavėju sudaryta sutartis Nr.44/12 yra datuota 2004-11-19 (b.l.4, II t.), o į bylą pateikta kita su pardavėju sudaryta autobusų pirkimo-pardavimo sutartis yra 2004-11-20 datos (b.l. 12-15, I t.). Kitaip tariant, abejos į bylą pateiktos su pardavėju pasirašytos 6 autobusų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos vėliau nei atsakovų teigimu O. Ž. duoti 165 000 EUR, skirti avansiniam apmokėjimui už 4 autobusus, bei vėliau, nei O. Ž. neva perdavė pačiam pardavėjui 165 000 EUR avansą. Tačiau nei vienoje iš sutarčių nėra užfiksuota, kad dalis autobusų kainos jau yra sumokėta. Teismas, įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie leidžia įvertinti galimą protingo ir apdairaus žmogaus elgesį analogiškoje situacijoje, konstatuoja, jog mažai tikėtina, kad ieškovo kaip juridinio asmens vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo, sutiktų pasirašyti sutartį, kurioje nebūtų pažymėtas faktas, jog dalis kainos už autobusus jau yra sumokėta, juolab, kad sumokėta suma yra nemaža bei jos perdavimas pardavėjui nėra užfiksuotas tarpbankiniuose pavedimuose, kaip pagrindą nurodant konkrečią sutartį. Taip pat teismui kelia abejonių atsakovų nurodyta aplinkybė, jog pardavėjui O. Ž. perdavė pinigus grynaisiais, kadangi pastarieji pinigai iš ieškovo kasos buvo išimti 2004-11-15 (kasos išlaidų orderio data), o atsakovų pateiktas pardavėjo patvirtinimas apie minėtos sumos gavimą taip pat datuotas 2004-11-15. Vadinasi, vadovaujantis atsakovo pateiktais įrodymais, išeitų, jog atsakovas O. Ž. tą pačią dieną konvertavo iš ieškovo kasos paimtus 569 712 Lt į 165 000 EUR, kirto Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos sienas, susitiko su pardavėjo atstovu Berlyne ir įteikė jam 165 000 EUR grynaisiais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta nei vieno minėtas aplinkybes patvirtinančio įrodymo, tai yra, kad iš ieškovo kasos išimti 569 712 Lt buvo konvertuoti, kad bankui buvo sumokėtas konvertacijos mokestis, kad atsakovas O. Ž. patyrė tam tikras kuro sąnaudas ar kitas kelionės išlaidas, vykdamas į Vokietiją, tai pat nėra pateikta ieškovo vidaus dokumentų, kuriais remiantis atsakovas O. Ž. buvo išleistas į komandiruotę į užsienį, jam sumokėti dienpinigiai, padengtos kelionės išlaidos ir pan., taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovas O. Ž., kirsdamas Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos sienas deklaravo, jog su savimi turėjo 165 000 EUR grynaisiais pinigais. Vieninteliai įrodymai šiuo klausimu yra minėtas kasos išlaidų orderis, kad atsakovui O. Ž. buvo perduoti 569 712 Lt , ieškovo vidaus Operacijų registravimo žurnalas bei Pardavėjo raštiškas patvirtinimas, kad 165 000 EUR pardavėjas gavo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pardavėjas byloje esančiame 2005-11-30 pardavėjo rašte (b.l.63, II t.) nurodo, kad vienintelė suma, kurią jis gavo iš ieškovo yra 250 000 EUR (dėl kurių perdavimo pardavėjui šioje byloje ginčas nekilo). Šiame rašte taip pat nurodoma, kad jo atstovo parašas ant su ieškovu 2004-11-20 sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties dėl autobusų yra suklastotas. Fakto, kad realiai 569 712 Lt pinigų suma buvo ieškovo kasoje ir pagal kasos išlaidų orderį ji realiai buvo perduota atsakovui O. Ž. byloje nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus pačių atsakovų paaiškinimai bei liudytojos R. Ž. paaiškinimai, kuri yra atsakovo O. Ž. žmona, todėl jos parodymai vertintini kritiškai kaip galimai šališki.
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad sumokėti 165 000 EUR avansą pardavėjui už autobusus ir atitinkamai atsakovas O. Ž. šios sumos neperdavė Pardavėjui. Tokia išvada padaryta įvertinus visų byloje pateiktų šiuo klausimu įrodymų visetą bei tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remiantis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, taip pat atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo”(2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-447/2008).
Dėl aplinkybės, ar atsakovas O. Ž. iš tikrųjų ieškovui paskolino560 000 Lt tam, kad ieškovas galėtų sumokėti 165 000 EUR avansą už autobusus pardavėjui
Atsakovai atsiliepime teigia, kad atsakovas O. Ž. 2004-11-15 ieškovui paskolino 560 000 Lt tam, kad ieškovas galėtų sumokėti pardavėjui 165 000 EUR avansą už autobusus (b.l. 78, I t.). Atsakovai savo poziciją grindžia 2004-11-15 ieškovo akcininkų sprendimu pasiskolinti iš O. Ž. 165 000 EUR bei įpareigoti atsakovą O. Ž. perduoti minėtą sumą pardavėjo atstovams (b.l. 1, I t.), 2004-11-15 Paskolos sutartimi, sudaryta tarp atsakovo O. Ž. ir ieškovo (71-72, II t.), 2004-11-15 kasos pajamų orderiu serija GRE Nr.002 (b.l. 122, I t.) bei ieškovo vidaus Operacijų registravimo žurnalu (b.l.119). Kaip teismas jau aukščiau sprendime nurodė, yra labiau tikėtina, kad ieškovas, atstovaujamas O. Ž., neperdavė pardavėjui 165 000 EUR. Nustačius pastarąją aplinkybę, atsakovų argumentai, kad O. Ž. skolino ieškovui 560 000 Lt tam, kad ieškovas galėtų sumokėti 165 000 EUR avansą autobusų Pardavėjui laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju atsakovų pozicija apie tai, kad atsakovas O. Ž. grynaisiais paskolino ieškovui 560 000 Lt pagrindžiama tik ieškovo, kaip juridinio asmens vidaus dokumentai, kuriuos vėl gi sudarinėjo ir pasirašinėjo tik atsakovai bei jų į bylą iškviesta liudytoja - atsakovo O. Ž. žmona R. Ž.. Tačiau pastarieji įrodymai vertintini kritiškai dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atsakovai ir minėta liudytoja yra tarpusavyje susiję ir turi bendrą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra ieškovo akcininkai, kurie 2004-11-15 priėmė sprendimą skolintis iš atsakovo O. Ž. 560 000 Lt, yra jo sutuoktinė R. Ž. ir kitas atsakovas A. B.. Antra, teismui sukėlė pagrįstų abejonių tai, jog teismo posėdžio metu nei pats atsakovas O. Ž., nei jo sutuoktinė liudytoja R. Ž. negalėjo nurodyti nei iš kokių asmenų, nei iš kokių pajamų susitaupė ir turėjo grynaisiais 560 000 Lt, taip pat liudytoja negalėjo pasakyti kiek lėšų jai ir atsakovui O. Ž. ieškovas jau yra gražinęs. Teismas konstatuoja, kad remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažai tikėtina, kad protingas ir apdairus žmogus atitinkamoje situacijoje negalėtų aiškiai pasakyti bei pateikti jo poziciją pagrindžiančių rašytinių sandorių, iš kur jis gavo ir laikė namuose tokio dydžio sumą bei nesidomėtų, kiek šios sumos jam jau yra grąžinta. Trečia, atsakovai būtinumą ieškovui skolintis iš atsakovo O. Ž. 560 000 Lt teismo posėdyje įrodinėjo remdamiesi tuo, kad pardavėjui 165 000 EUR avansas už autobusus turėjo būti sumokėtas skubiai. Tačiau kaip teismas jau aukščiau sprendime nustatė, vieninteliai byloje su pardavėju esantys susitarimai, pagal kuriuos ieškovas turėjo mokėti tam tikras sumas už autobusus Pardavėjui, yra 2004-11-20 Pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pardavėjas neigia pasirašęs (b.l. 63, II t.), bei 2004-11-19 sutartis Nr.44/12 2 p.. 2004-11-20 Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 p. nurodyta, jog avansas turi būti pervestas per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo, o 2004-11-19 sutarties Nr.44/12 2 p. apskritai nenurodytas avanso sumokėjimo terminas. Tuo tarpu ieškovas, 2004-12-21 pasirašydamas Pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „VB Lizingas“, šios sutarties 8.1 p. patvirtino, jog iš trečiojo asmens jis yra gavęs 440 024,83 Lt, o kaip matyti iš ieškovo sąskaitos išrašo 2004-12-23 iš UAB „VB Lizingas“ jis gavo likusią dalį sumos, tai yra 1 393 411,97 Lt. Pastarosios aplinkybės įrodo, kad ieškovui apskritai nebuvo būtina 2004-11-15 skolintis iš atsakovo O. Ž. 560 000 Lt (priešingai nei teigia atsakovai), nes kaip matyti iš byloje esančių tarp ieškovo ir pardavėjo sudarytų autobusų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovo pareiga sumokėti pardavėjui 35 procentų dydžio avansą už autobusus buvo neterminuota arba turėjo būti įvykdyta iki 2005-01-07, kai tuo tarpu 2004-12-23 ieškovas jau turėjo savo sąskaitoje reikiamą avansui pagal sutartis sumokėti sumą. Tokiu būdu yra labiau tikėtina, kad atsakovas O. Ž. 2004-11-15 neįnešė į ieškovo kasą 560 000 Lt grynaisiais pinigais, ką patvirtina ir 2008-06-27 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr.(14.3)-46-17379, kuriame nurodyta, jog 2003-2008 m. ieškovas neteikė duomenų apie iš fizinių asmenų gautas ir jiems negrąžintas paskolas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus atsakovų argumentas, jog atsakovas O. Ž. paskolino ieškovui 560 000 Lt tam, kad pastarasis sumokėtų pardavėjui 165 000 EUR avansą už autobusus, atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 12 str. ir 178 str.).
Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar ieškovas iš tikrųjų gavo, kaip jis nurodo 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „VB Lizingas“, iš trečiojo asmens 440 024,83 Lt, ar pastarosios sumos negavo, nes UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervedus ieškovui 1 393 411,97 Lt, ieškovas turėjo pakankamai lėšų tam, kad laiku įvykdytų įsipareigojimą sumokėti avansą už autobusus pardavėjui. Dėl to atsakovų argumentai, kad tretysis asmuo nesumokėjo jiems 440 024,83 Lt šiuo atveju atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl aplinkybės, ar atsakovas A. B. pagrįstai į savo sąskaitą pervedė bei išsigrynino iš ieškovo sąskaitos 261 300 Lt bei ar atsakovas A. B. pagrįstai į atsakovo O. Ž. sąskaitą pervedė iš ieškovo sąskaitos 3 000 Lt
Kaip matyti iš į bylą pateikto ieškovo sąskaitos išrašo laikotarpyje nuo 2004-01-02 iki 2006-12-31 ieškovas, atstovaujamas A. B., iš ieškovo sąskaitos į A. B. sąskaitą pervedė 200 000 Lt (2004-12-23 ir 2004-12-29 po 100 000 Lt), nurodydamas, jog tai yra įsiskolinimo pagal sutartį už autobusus padengimas, bei 2004-12-24 į atsakovo O. Ž. sąskaitą pervedė 3 000 Lt, nurodydamas, jog tai dalinis skolos grąžinimas. Tuo tarpu atsakovai atsiliepime teigia, kad laikotarpyje nuo 2004-01-02 iki 2006-12-31 ieškovas, atstovaujamas A. B., atsakovui O. Ž. sumokėjo 218 000 Lt (2004-12-31 iš kasos išdavė 175 000 Lt grynaisiais, 2005-02-24 iš ieškovo sąskaitos pervedė į O. Ž. sąskaitą 3 000 Lt bei 2005-09-14 iš kasos išdavė 40 000 Lt grynaisiais), kaip dalį atsakovo O. Ž. ieškovui 2004-11-15 suteiktos 560 000 Lt paskolos grąžinimo. Tačiau kaip teismas aukščiau yra nustatęs, labiau tikėtina, kad pagal minėtą paskolos sutartį realiai pinigai ieškovui nebuvo paskolinti bei apskritai ieškovui nebuvo reikalinga skolintis iš atsakovo O. Ž., siekiant sumokėti pardavėjui avansą už autobusus. Iš to seka, kad tuometinis ieškovo vadovas A. B. nepagrįstai į savo sąskaitą pervedė 200 000 Lt kaip dalį paskolos atsakovui O. Ž. grąžinimą, bei nepagrįstai į atsakovo O. Ž. sąskaitą pervedė 3 000 Lt kaip dalinį paskolos grąžinimą. Tokiu būdu savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais padarė ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, nuostolius, kuriuos vadovaujantis CK 2.87 str. 1 d. ir 7 d. privalo atlyginti, todėl iš atsakovo A. B. ieškovo naudai priteistina 200 000 Lt nuostolių, kuriuos jis padarė ieškovui nepagrįstai pervesdamas minėtą sumą į savo asmeninę sąskaitą, kaip dalies 560 000 Lt paskolos, kuri realiai ieškovui nebuvo suteikta, grąžinimą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. B., veikdamas kaip ieškovo vadovas, pervedė iš ieškovo į atsakovo O. Ž. sąskaitą 3 000 Lt, ko pasėkoje atsakovas O. Ž. nepagrįstai praturtėjo, iš pastarojo priteisiama ieškovo naudai 3 000 Lt (CK 6.237 str. 1 d.). Vėl gi atsižvelgiant į tai, kad pastarąją pinigų sumą neteisėtai bei nepagrįstai atsakovui O. Ž. pervedė atsakovas A. B., veikdamas kaip ieškovo vadovas, teismas, vadovaujantis CK 2.87 str. 7 d. konstatuoja, kad atsakovui O. Ž. neatlyginus ieškovo patirtų 3 000 Lt nuostolių, juos subsidiariai privalės atlyginti atsakovas A. B.. Pažymėtina, jog šiuo atveju neturi lemiamos įtakos pinigų perdavimo atsakovui O. Ž. būdas, tai yra nesvarbu, ar atsakovas A. B. juos pervedė tiesiogiai iš ieškovo sąskaitos į savo ir vėliau iš savo į atsakovo O. Ž. sąskaitą, ar jis juos įnešė į kasą, kaip teigia atsakovai, ir vėliau išėmęs iš kasos atidavė atsakovui O. Ž.. Esmė tame, jog tiek ieškovo banko sąskaitos išraše, tiek ieškovo kasos išlaidų orderiuose užfiksuota, jog ši pinigų suma (ar atsakovų teigimu dar didesnė) buvo perduota atsakovui O. Ž. kaip paskolos pagal sutartį už autobusus grąžinimas, kuri, kaip teismas nustatė, labiau tikėtina, ieškovui nebuvo suteikta.
Ieškiniu yra taip pat prašoma priteisti iš atsakovo A. B. 61 300 Lt, kuriuos jis, būdamas ieškovo vadovu, laikotarpyje nuo 2004-01-02 iki 2006-12-31išsigrynino iš ieškovo sąskaitos, tai yra 2004-09-17 čekiu grynaisiais išėmė 9 000 Lt, 2005-01-10 – 5 800 Lt, 2005-01-19 – 15 000 Lt, 2005-02-04 – 12 000 Lt, 2005-02-18 – 15 000 Lt bei 2005-03-16 – 4 500 Lt. Atsakovai atsiliepime nurodo, jog atsakovas A. B., išgryninęs šias sumas, vėliau jas įnešė į ieškovo kasą ir pateikė šių sumų įnešimą į kasą patvirtinančius kasos pajamų orderius (b.l.120, 131, 132, 134, 135, 137, I t.) bei ieškovo sąskaitų žurnalų išrašus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui A. B. norint įrodyti, jog jis nepasisavino iš ieškovo sąskaitos 61 300 Lt, pastarasis turi pateikti ne tik kasos pajamų orderius, įrodančius, kad pastaroji suma buvo įnešta į ieškovo kasą, bet ir kasos išlaidų orderius bei kitus buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius, kad pastaroji suma buvo pateisinamai išleista įmonės reikmėms. Tuo tarpu atsakovai pateikė tik kasos pajamų orderius, kuriais remiantis ieškovas, atstovaujamas A. B., atsakovui O. Ž. išmokėjo 215 000 Lt kaip dalies paskolos grąžinimą (b.l. 128, 139 I t.) bei 2 kasos išlaidų orderius, kuriais remiantis atsakovams buvo išmokėta po 10 000 Lt avansinei apyskaitai (b.l. 125,126, I t.). Kaip jau teismas nustatė aukščiau, ieškovo, atstovaujamo A. B., vykdyti mokėjimai atsakovui O. Ž. kaip paskolos grąžinimas dalimis yra nepagrįsti, nes byloje turimų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas O. Ž. ieškovui 2004-11-15 nesuteikė 560 000 Lt paskolos. Atsakovai vėl gi nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių, jog atsakovams išmokėtos lėšos, kaip avansinė apyskaita, iš tikrųjų buvo tuo pagrindu apskaitytos (tai yra patirtos su darbu įmonėje susijusios kuro sąnaudos, išmokėti dienpinigiai ir pan.). Todėl darytina išvada, jog atsakovas A. B. neįrodė, jog, jis, išgryninęs iš ieškovo sąskaitos 61 300 Lt juos panaudojo įmonės reikmėms (CPK 12 str. ir 178 str.). Pastarąją teismo išvadą pagrindžia ir atsakovo O. Ž. bei ieškovo akcininkės R. Ž. tarpusavio kaip sutuoktinių artimi ryšiai, kurie suponuoja pastarųjų asmenų elgesio nesąžiningumo prezumpciją, ypač atsižvelgiant į ieškovo, kaip įmonės, prastą finansinę situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas daro išvadą, kad atsakovas A. B., pasinaudodamas savo, kaip juridinio asmens vadovo įgalinimais, iš ieškovo sąskaitos neteisėtai bei nepagrįstai išsigrynino ir pasisavino 61 300 Lt, tokiais nesąžiningais veiksmais padarydamas ieškovui, kaip įmonei, 61 300 Lt dydžio nuostolį, todėl teismas pastarąją sumą taip pat priteisia iš atsakovo A. B. ( CK 2.87 str. 1 ir 7 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 str., iš atsakovų O. Ž. ir A. B. yra priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2008-05-22 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl šioje byloje ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovų A. B. ir O. Ž. priteistinos ieškovo BUAB „Gremista“, atstovaujamos administratoriaus UAB „Vantolina“, naudai ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ieškovui nepateikus įrodymų apie išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pastarosios išlaidos ieškovui nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio buvo atleistas (CPK 83 str. 1d. 9p.), tai šioje byloje mokėtinas 6 286 Lt dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų A. B. ir O. Ž. į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.) proporcingai jiems pareikštų ir jų atžvilgiu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, tai yra iš atsakovo A. B. 6 223 Lt (0,99 x 6286 Lt), o iš atsakovo O. Ž. 63 Lt (0,01 x 6286 Lt).
Iš atsakovų A. B. ir O. Ž. valstybei taip pat priteistinos 40,55 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.), proporcingai jiems pareikštų ir jų atžvilgiu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo A. B. 40,14 Lt (0,99 x 40,55 Lt), o iš atsakovo O. Ž. 0,41 Lt (0,01 x 40,55 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 307 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Gremista“ (duomenys neskelbtini), atstovaujamai administratoriaus UAB „Vantolina“, naudai 261 300 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus litų) bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2008-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo O. Ž. (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovo A. B. ieškovo BUAB „Gremista“ naudai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2008-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. B. 6 223 Lt žyminio mokesčio bei 40,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso priteisti 6 263,14 Lt (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 14 ct).
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo O. Ž. 63,00 Lt žyminio mokesčio bei 0,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso priteisti 63,41 Lt (šešiasdešimt tris litus ir 41 ct).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.