Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų: 1) 1995-02-15 pagal BK 16 str. 2 d. ir 104 str.; 2) 2001-04-13 pagal BK 272 str. 2 d., 225 str. 3 d., 271 str. 2 d., 206 str.; 3) 2006-05-10 pagal BK 281 str. 4 d.; 4) 2007-08-06 pagal BK 290 str.; 5) 2008-06-19 pagal BK 138 str. 1 d.; 6) 2010-06-04 pagal BK 178 str. 2 d.; 7) 2014-02-04 pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. l/at. pataisos namuose; 8) 2015-09-21 pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 145 str. 1 d. – 10 mėn. l/at pataisos namuose; 9) 2017-03-06 pagal BK 145 str. 1 d. (2 epiz.); 10) 2018-02-27 pagal BK 281 str. 7 d., BK 64 str. subendrinus su 2017-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme – 9 mėn. l/at pataisos namuose, atimant teisę vairuoti 2 metų laikui, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, paleistas 2019-01-15; 11) 2019-12-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (motinos sumušimas) - 1 m. ir 2 mėn. laisvės apribojimu, išregistruotas iš PT atlikus bausmę 2021-03-18, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu artimam giminaičiui – mažamečiam sūnui, gim. (duomenys neskelbtini).), ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu artimam giminaičiui – mažamečiam sūnui, gim. (duomenys neskelbtini).),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, S. L., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), per nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam N. L. fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 15.30 val., S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam N. L. fizinį skausmą.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis S. L. nurodė, jog kaltu prisipažįsta ir parodė, kad 2022 m. birželio mėn. pabaigoje, dienos nepamena, dienos metu, į garažą, esantį namo kieme, atėjo sūnus N. L.. Sūnaus paklausė kur klijai, norėjo suklijuoti dviračio padangą. Sūnus atsakė, kad nežino, neėmė. Tada supykęs jis ranka nestipriai sudavė sūnui per nugarą. Ar sūnui skaudėjo - nežino, jis neverkė. Sūnui liepė garaže ieškoti klijų. N. ieškojo, bet nerado. Vėliau rado kieme tuščią tūtelę. 2022-08-01 po pietų, valandos nepamena, namuose koridoriuje sutiko sūnų N., kuris ką tik buvo atsitraukęs nuo kompiuterio. Sūnui pasakė, kodėl jis sėdi prie kompiuterio, nesportuoja, neaugina raumenų. N. sulenkė rankas ir parodė jam savo raumenis, jis pačiupinėjo jo raumenis ir ranka pliaukštelėjo sūnui per veidą - kad jis šaunuolis. Supranta, kad gal neįvertino sudavimo stiprumo ir galėjo sukelti sūnui skausmą. Tą dieną buvo gėręs 250 gramų degtinės, tačiau apgirtęs nesijautė. Nurodo, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-08-03 gavus VTAS pranešimą apie galimą smurtą mažamečio N. L. atžvilgiu. Pranešime nurodyta, kad šeimos socialinė darbuotoja buvo informuota apie prižiūrimoje šeimoje mažamečio N. L. galimai patirtą smurtą.

2022-08-02 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mažametis N. L. papasakojo, jog 2022-08-01 tėtis S. L., būdamas girtas, priekaištavo jam dėl sėdėjimo prie kompiuterio, nesportavimo ir trenkė vieną kartą per veidą. Dėl suduoto smūgio jis jautė skausmą. Apie tai jis iš karto pasakė savo mamai, o mama paskambino socialinei darbuotojai. Taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu smurtas naudojamas ne pirmą kartą. Prieš du mėnesius, dienos tiksliai įvardinti negali, jam būnant garaže, tėtis ranka trenkė jam per sprandą, dėl to buvo „mėlynė“. Trenkė dėl to, kad jis ne vietoje buvo padėjęs klijus. Berniukas taip pat sakė, kad tėtis bandė jo atsiprašyti, prašė niekam apie tai nepasakoti, sakė, kad jį gali pasodinti.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. L. nurodė, kad 2022-08-01 apie 15.30 val., grįžo po darbo į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į netoli namų esančią pirtį pasislėpti nuo vyro, kadangi dukra buvo parašiusi žinutę, jog tėvas girtas ir agresyvus. Jai būnant pirtyje, atbėgo sūnus N. L., kuris ranka buvo užsidengęs kairės pusės žandą ir pasakė, kad tėvas trenkė jam per veidą, skundėsi, kad labai skauda, jo žandas buvo paraudęs. Ji iškart paskambino socialinei darbuotojai H. Ū. ir pasakė kas nutiko. H. iškvietė policijos pareigūnus. Papildomos apklausos metu J. L. parodė, kad 2022 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslios dienos ir valandos nepamena, dienos metu, vyras S. jos klausė ar ji nežino, kur yra klijai, sakė, kad nori suklijuoti dviračiui padangą. Ji pasakė, kad klijų ieškotų garaže. Tuo metu ji buvo lauko virtuvėje, o sūnus N. su tėvu buvo garaže. Netrukus garaže išgirdo triukšmą, vyras ant sūnaus šaukė, kad jis ieškotų klijų, kad daugiau be jo žinios klijų nepaims. Aprimus triukšmui ji į garažą pažiūrėti nuėjusi nebuvo, tačiau pavakary sūnus N. pasakė, kad tuo metu, kai jis garaže ieškojo klijų, tėvas su ranka jam vieną kartą sudavė per nugarą, sūnus sakė, kad jam skaudėjo. Apžiūrėjusi nugarą vizualiai jokio sužalojimo, „mėlynės“ nepastebėjo. Vyrą perspėjo, kad jei dar kartą pakels ranką prieš sūnų, ji iškvies socialinę darbuotoją.

Nukentėjusysis N. L. pokalbio metu parodė, kad 2022-08-01 tėvas S. L., būdamas neblaivus, delnu vieną kartą jam trenkė į kairės pusės žandą, žandą labai skaudėjo, jis buvo paraudęs. Trenkė todėl, kad jis sėdi prie kompiuterio, nesportuoja ir neaugina raumenų. N. nurodė, kad tėvas taip elgiasi ne pirmą kartą, anksčiau yra kumščiu sudavęs jam į nugarą.

Liudytoja H. Ū. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, L. šeimai socialines paslaugas teikia nuo 2020-11-25. 2022-08-01 16.37 val., telefonu jai paskambino J. L. ir pasakė, kad girtas sutuoktinis S. L. namuose sūnui N. L. ranka vieną kartą sudavė per veidą. Po šio pranešimo ji iškart iškvietė policijos pareigūnus ir nuvyko į minėtą šeimą. N. jai papasakojo, kad namuose, koridoriuje, tėvas jam delnu vieną kartą sudavė per veidą. Pastebėjo paraudusį vieną vaiko skruostą. Dėl ko sudavė vaiko neklausė. Tuo metu berniukas neverkė, tačiau matėsi, kad yra išsigandęs, kelis kartus pakartojo, kad jam skauda veidą. Apie tai, kad tėvas prieš jį yra smurtavęs ir anksčiau, berniukas įvykio dieną neužsiminė. Įvykio dieną S. L. buvo vartojęs alkoholį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, vartojo daug necenzūrinių žodžių, eidamas svyravo. Šiuo metu J. L. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia du kartus smurtaudamas, mažamečiui sūnui sukėlė fizinį skausmą, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui – mažamečiam sūnui, gim. (duomenys neskelbtini).), ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui – mažamečiam sūnui, gim. (duomenys neskelbtini).).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu savo kaltę menkino aiškindamas, kad pirmame epizode sūnui sudavė nestipriai, o antrame epizode ranka pliaukštelėjo sūnui per veidą tik norėdamas pagirti, kad jis šaunuolis, tačiau gal tik neįvertino sudavimo stiprumo. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ištirtais mažamečio nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis veikė tyčia ir sąmoningai ciniškai, ir ne dėl tų intencijų, apie kurias aiškino, ir tą darė ne pirmą kartą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už smurtinio pobūdžio nusikaltimus teisiamas jau 8 kartą (tame tarpe už smurtą artimoje aplinkoje jau yra teistas 3 kartus: 2014 m. tuo metu buvusią sugyventinę žiauriai sumušė to paties mažamečio sūnaus N. akivaizdoje, o sugyventinė tą kartą parodė, jog kaltinamasis ją mušė ir anksčiau; 2015 m. vėl sumušė ne tik sugyventinę, bet ir mažametę dukrą, grasino peiliu; 2019 m. sumušė savo motiną, tai yra kaltinamasis išvadų nedaro, vėl mušė mažametį vaiką, kuris akivaizdžiai dėl savo mažametystės negalėjo jam pasipriešint ir tai padarė turėdamas neišnykusį teistumą už smurtą, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai šioje byloje, kaltinamojo elgesio priešistorė, eliminuoja galimybę jo nurodytą gailėjimąsi vertinti kaip nuoširdų. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padarytų nusikaltimų, mažamečio vaiko, sugyventinės, ir kitų vaikų, kurie dėl tokio jo elgesio vėl negali gyventi savo įprastuose namuose, yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini)pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose - savijautos.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio (2 epizod.), kas, kaip tai matyti ir iš ankstesnių teistumų, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iš nepateisinamo pykčio, smurtauta prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį vaiką, kuris dar neturi jėgų kaltinamajam pasipriešinti; į kaltininko asmenybę – teistas 11 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistas ir už analogišką nusikaltimą – mažamečio vaiko sumušimą, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas.

Kadangi kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sunkių fizinio pobūdžio pasekmių nesukėlė, kaltinamajam gali būti paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė, tai yra priimtas baudžiamasis įsakymas.

Išvadų nedarančiam kaltinamajam skirtinos didesnės nei vidurkis arešto bausmės, kurios subendrintinos visiško sudėjimo būdu, tačiau neviršijant įstatyme numatytos galimos skirti maksimalios arešto bausmės (90 parų) dydžio (BK 49 str., 61 str., 63 str. 3 d.), bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis) ir pasiunčiant atlikti į pataisos įstaigą, nes nėra jokio pagrindo arešto bausmės vykdymo atidėti.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam sūnui (duomenys neskelbtini).) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam sūnui (duomenys neskelbtini).), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 60 parų areštu;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 70 parų areštu;

remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti bausmę – 90 parų areštą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 mažinti, ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

2) Nuteistieji paštu, adresu: Kaunas, Technikos g. 34, LT-51334, arba el. paštu info@kaunoti.lt, turi atsiųsti prašymą dėl arešto bausmės vykdymo datos nustatymo. Prašyme turi būti nurodytas vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo metai, telefono numeris, teismas, paskyręs bausmę ir bausmės trukmė, prašymas nustatyti arešto bausmės atlikimo datą. Pasirašytas prašymas gali būti nuskenuotas ar nufotografuotas ir atsiųstas nurodytu el. paštu. Daugiau informacijos – Kauno tardymo izoliatoriaus tinklalapyje, tel. 8 37 407902.

3) Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui (baudžiamajam įsakymui) įsiteisėjus ir asmenį sulaikius vykdant šį baudžiamąjį įsakymą - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.