Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., 2016 m. liepos 31 d. 3.00 val. pristačius į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) girtumui nustatyti, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo Šiaulių apskrities VPK vyriausiuosius patrulius R. D. ir T. R., einančius teisėtas policijos pareigas, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą.

V. J. kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad tai provokacija, žmogaus tampymas. Buvo žmonos gimtadienis, išėjo iš prekybos centro „Akropolis“ į lauką parūkyti. Nuėjo prie susiginčijusių taksistų, atvyko policija, prašė jo liudyti. Nuvežė jį į policiją, laukė, bet vienas iš taksistų nepasirodė, atsibodo laukti, pasakė, kad važiuoja namo. Jam liepė papūsti, pradėjo tampytis. Sakė, kad jo nervai pažeisti, turi erkę, negali ten būti. Su juo buvo ir žmona. Pasiuntė „nachui“, sakė pasodins jį į kalėjimą. Pareigūnai pradėjo tampytis, šaipytis. Jį uždarė į kamerą, nors rodė medicininę pažymą, kad jo uždaryti negali. Necenzūrinius žodžius išsakė. Jis tiesiog nori ramiai gyventi. Nežino, ar galėjo policijos pareigūnai įsižeisti. Jam stipri liga, vartoja stiprius vaistus, buvo išgėręs alaus, tai buvo baisu. Jis pas pareigūnus nėjo, jie jį patys atvežė kaip liudytoją. Prašė parvežti jį namo. Nežino, kiek pareigūnų buvo. Esmė yra jų elgesyje, o ne necenzūriniuose žodžiuose. Taip pat padarytų, jei vėl jį tampytų. Pareigūnai buvo su automatais, suprato, kad tai pareigūnai, bet pareigūnai taip elgtis neturi. Nežino, iš kur buvo agresyvumas iš pareigūnų pusės. Tuo metu nebuvo blaivus, tačiau tai jo elgesiui įtakos neturėjo. Konfliktas įvyko tuomet, kai paprašė parvežti jį namo. Kai pareigūnai iš dokumentų pamatė, jog yra emigrantas, pradėjo jį tampyti. Nežino, ar jį vežė į psichiatrijos ligoninę. Kažin kodėl jį ten valandą laiko pralaikė, nes iš karto pasakė, kad neduos kraujo, o jie vis tiek jam sakė, kad duos ir panašiai, pradėjo daryti nesąmones. Negalima taip elgtis, nes jis yra pažeistas žmogus. Daktarė turėjo suprasti, kokia liga, matė dokumentus, žino, kokius vaistus geria, galėjo sudrausminti pareigūnus. Nemano, kad liudytojai meluoja. Tik kiekvienas taip pat pasielgtų, jei jį tampytų. Jam išrašė baudą, ją sumokėjo. Sakė, kad dar viena bauda bus už įžeidimą. Pasikarščiavo, neneigia, kad keikėsi. Bet pareigūnų elgesys irgi stebina. Gaila, kad, kai serga nervine liga, vis tiek su juo taip elgiasi. Gal gailisi.

Liudytojas T. R. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Iš budėtojo gavo nurodymą nuvežti asmenį į psichiatrijos ligoninę blaivumui nustatyti. Nuvežė, tuomet asmuo pradėjo juos įžeidinėti, taip pat įžeidinėjo medikus. Viskas truko gal valandą laiko, juos įžeidinėjo visokiausiais žodžiais. Buvo trise, bet kolega liko prie automobilio. Ligoninėje buvo jis ir R. D.. T. S. liko laukti prie automobilio. Įžeidinėjimai buvo abiejų pareigūnų atžvilgiu. Buvo su tarnybinėmis uniformomis, vežė tarnybiniu automobiliu, asmuo suprato, kad yra pareigūnai. Jis įsižeidė, nes pažemino jo garbę ir orumą, aplink buvo žmonių. Viską girdėjo gydytoja K.. Asmenį bandė drausminti, bet nereagavo. Asmuo lyg buvo išgėręs, bet tiksliai pasakyti negali.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad pamena konfliktą psichiatrijos ligoninėje. Gavo budėtojo nurodymą vyrą nuvežti į psichiatrijos ligoninę patikrinti blaivumo, nes asmuo atsisakė tikrintis policijoje. Su kolegomis jį nuvežė. Jis liko lauke prie automobilio, o kolegos nuvedė asmenį į ligoninę. Girdėjo, kaip vyras keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktavo su daktarais, buvo priešiškas. Pareigūnų atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai „gaidžiai, pyderai“. Buvo su uniformomis ir tarnybiniu automobiliu, turėjo suprasti, kad yra pareigūnai. Šalia buvo gydytoja, kuri viską girdėjo. Tramdė asmenį, bet jis ir toliau buvo nepalankiai nusiteikęs, nevykdė pareigūnų ir gydytojų nurodymų.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad nepamena tiksliai aplinkybių, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad asmenį reikia nuvežti į psichiatrijos ligoninės priėmimą girtumui nustatyti. Nuvežė, tačiau asmuo atsisakė nustatyti girtumą. Nepamena, kokius žodžius pilietis išsakė, praėjo daug laiko. Išsakė įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, išsakytus žodžius tvirtina, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes, nes tarnybinį pranešimą rašė tą pačią dieną. Vilkėjo uniformą, asmuo turėjo suprasti, kad yra pareigūnas. Asmens žodžiai jį įžeidė. Išsakytus žodžius girdėjo aplinkiniai, buvo medikai. Nepamena, kiek laiko truko įžeidinėjimai. Buvo su kolega, mano, kad necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti jų abiejų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Be V. J. paaiškinimų, liudytojų parodymų jo kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažyma apie galiojančias nuobaudas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 178, kuriame nurodyta, kad V. J. atsisakė atlikti tyrimą, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

ATPK 187 str. 2 d. be kita ko yra numatyta atsakomybė už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Teisminio nagrinėjimo metu V. J. pripažino savo kaltę, aiškindamas, kad pasikarščiavo, neneigė, kad keikėsi ir išsakė necenzūrinius žodžius, nurodė, kad nežino, ar galėjo policijos pareigūnai įsižeisti. Tai, kad V. J. įžeidė policijos pareigūnus, teismo posėdyje patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. D., T. R. ir T. S.. Liudytojas T. R. teisme parodė, kad asmenį nuvežė į psichiatrijos ligoninę blaivumui nustatyti, tuomet asmuo pradėjo juos įžeidinėti, taip pat įžeidinėjo medikus, viskas truko gal valandą laiko, juos įžeidinėjo visokiausiais žodžiais, įžeidinėjimai buvo išsakyti jo ir R. D. atžvilgiu. Liudytojas R. D. teisme parodė, kad V. J. išsakė įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius jo ir jo kolegos atžvilgiu, asmens žodžiai jį įžeidė, be to, išsakytus žodžius girdėjo aplinkiniai asmenys, šalia buvę medikai. Liudytojas T. S. taip pat teismui tvirtino, kad girdėjo, kaip vyras keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktavo su daktarais, buvo priešiškas, pareigūnų atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai „gaidžiai, pyderai“, be to, šalia buvo gydytoja, kuri viską girdėjo. Teisme apklausti liudytojai taip pat teigė, kad jie vilkėjo tarnybinėmis uniformomis, asmenį vežė tarnybiniu automobiliu, asmuo suprato, kad jie yra pareigūnai. Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir vienas kitą papildantys. Nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų nusistatę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pats V. J. pripažino, kad pareigūnai buvo su automatais, suprato, kad tai pareigūnai, be to, nurodė, jog nemano, kad liudytojai meluoja. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. J. išsakyti žodžiai buvo nukreipti į policijos pareigūnų autoriteto sumenkinimą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami tam, kad V. J. būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. V. J. neteisėti veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. požymius, nes jo veiksmuose nustatytas policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 32 str.), į pažeidėjo asmenybę. Teismo nuomone, V. J. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

V. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.