Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria A. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2009-09-17 nuo 21 val. 30 min. iki 24 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be dingsties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje išplūdo D. K. necenzūriniais žodžiais bei tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvą ir tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-09-17 nuo 21 val. 30 min. iki 24 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po D. K. suduotų smūgių, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su L. V. eigoje, išplūdo L. V. necenzūriniais žodžiais bei sudavė ne mažiau vieną smūgį stikliniu buteliu jam per galvą, kuo nukentėjusiajam padarė rausvą dėmelę viršugalvio dešinėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-09-17 nuo 21 val. 30 min. iki 24 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po L. V. suduoto smūgio, įžūliais tyčiniais veiksmais, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be dingsties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų prikibęs tyčia spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių į galvą J. S. I., kuo jam padarė galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje ir viršutinėje lūpoje, muštine žaizdele viršutinėje lūpoje, kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo ko J. S. I. 2009-09-20 15 val. 10 min. KMUK mirė, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. S. I..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu 2009-10-07 A. K. buvo sulaikytas, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų. Šio teismo 2009-10-23 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. 2009-12-18 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams, 2010-02-19 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui ir 14 dienų. Kauno apygardos teismo 2010-04-07 nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2010-04-08, šio teismo 2010-07-01 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nuo 2010-07-08. Taip pat 2010-09-30 teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas dar trims mėnesiams, nuo 2010-10-08. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi suėmimo terminas A. K. buvo pratęstas trims mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido A. K. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ar veika įrodyta, kaip turi būti kvalifikuota, šioje proceso stadijoje nesprendžiama.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. K. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti kaltinimai A. K., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas A. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi A. K. kaltinamas 1 labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 dalis), 2 nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis A. K. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ankščiau buvo teistas. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog turi šeimą, gyvenamąją vietą, išlaiko tris mažamečius vaikus, invalidę motiną, kuri augina vieną iš jo vaikų, bėgti (slėptis) neketina, tačiau teismas mano, jog šio kaltinamojo teiginio nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. K. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes A. K. anksčiau teistas ir esant neišnykusiam teistumui jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas A. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Suimtajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką pirmosios instancijos teisme ar jai daryti įtaką negali. A. K. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Apeliacinis teismas pabrėžia, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad teismo posėdžiai vyksta pagal iš anksto suderintą su proceso dalyviais grafiką, jau apklausta didesnioji dalis liudytojų, kaltinamieji, priimta eilė atvesdinimo nutarčių, nes liudytojai ir nukentėję nevyksta į teismo posėdžius. Teismo nuomone, A. K. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.

Iš suimtojo skundo turinio matyti, kad jis nesutikdamas su apygardos teismo nutartimi ginčija ir savo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.