Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

H. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atliko 2015-07-03; turintis teistumą,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)145straipsnio1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. V. m. liepos 15 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su į namus užėjusia dukra L. L. ir podukra L. M. metu, į rankas paėmė kambaryje buvusį metalinį vamzdį ir juo užsimojo priešais stovinčiai L. L. virš galvos, tačiau už vamzdžio rankomis sugriebė L. M., kuri kartu su L. L. vamzdį iš H. V. atėmė. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, H. V. nuėjo į virtuvę ir, į ranką paėmęs virtuvinį peilį, sakydamas „kuriai pirmai paleisti žarnas“, peiliu užsimojo priešais stovinčias L. M. ir L. L., kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis H. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona A. V. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Jo žmona turi du vaikus, jis turi tris vaikus. Bendrų vaikų su žmona neturi. Visi vaikai pilnamečiai, gyvena atskirai nuo jų. Šiuo metu su žmona ruošiasi skirtis. 2017 m. liepos 15 d. apie 16 val. jis buvo namuose, o žmona buvo išvykusi į Širvintas. Jis pats buvo išgėręs apie 150 g degtinės ir apsvaigęs nesijautė. Tuo metu į namus atėjo jo dukra L. L. ir podukra L. M.. Jos pasakė, kad nori pasišnekėti dėl skyrybų. Jam nepatinka, kad jų dukros kišasi į jų santykius, todėl iš karto pasakė, kad apie nieką nenori šnekėti. Vengdamas pokalbio norėjo išeiti iš kambario, bet dukros iš kambario neišleido, stūmė nuo durų. Dėl tokio jų elgesio jis supyko. Tada į rankas paėmė kambaryje buvusį vamzdį, kurio skersmuo apie 2,5 centimetro, o ilgis apie 1,5 metro. Tuo vamzdžiu buvo užsimojęs, nes norėjo dukras pagąsdinti, kad jos jį išleistų. Dukros iš kambario neišėjo, tada jis vamzdį, laikydamas abejose rankose horizontaliai ir juo įsirėmęs į dukras, pro jas bandė prasibrauti jėga. Dukros rankomis įsikibo į vamzdį ir jį iš rankų ištraukė. Tų grumtynių metu jis praspruko į virtuvę. Dukros toliau nepaliko jo ramybėje ir į virtuvę įbėgo iš paskos. Jis iš nevilties į kairę ranką paėmė lygtais ant palangės gulėjusį virtuvinį peilį ir juo užsimojo sau virš galvos. Peilio geležtės ilgis apie 20 cm. Dukros tuo metu stovėjo apie pusantro metro atstumu priešais jį. Neneigia, kad tuo metu galėjo pasakyti ką grasinančio, bet ką tiksliai nepamena. Jis tikrai buvo piktas. Kai peiliu užsimojo, dukros iš virtuvės ir pačių namų išbėgo. Jų nesivijo. Jei dukroms ir pagrasino, tai savo ketinimų tikrai nebūtų įvykdęs. Jis tik norėjo dukras pagąsdinti, kad jos išeitų iš namų ir paliktų jį ramybėje. Supranta, kad tokie jo veiksmai dukras išgąsdino ir dėl savo poelgio gailisi.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. po pietų pastebėjo, kad pas jos patėvį H. V., gyvenantį priešais jos namus, atvažiavo jo dukra L. L., su kuria ji buvo sutarusi nueiti pas tėvą ir pasikalbėti dėl prasidėjusio skyrybų su mama A. V.. Apie 16 val. L. L. jau buvo užėjusi į tėvų namus ir ji išgirdo, kaip patėvis šaukia ant savo dukros necenzūriniais žodžiais. Užėjusi į namus ji pastebėjo konfliktuojantį H. V. ir išsigandusią L. L.. Ji pasiūlė ramiai pasikalbėti, todėl visi perėjo į remontuojamą svetainės kambarį. Patėvis svetainėje vaikščiojo, buvo neramus, buvo matyti, kad jis neblaivus. Jos su H. V. kalbėjosi, ramino, norėjo, kad visi skyrybų procesai vyktų sklandžiai, tačiau patėvis nenorėjo kalbėtis ir varė jas iš namų. Staiga remontuojamame kambaryje jis abiem rankom griebė didelį metalinį laužtuvą, kurį pakėlė sau virš galvos ir norėjo juo suduoti L. L.. Tada ji griebė tą iškeltą laužtuvą rankomis, padėjo ir sesuo. Susistumdymo metu abi atėmė laužtuvą iš tėvo rankų. Tuo metu abiem buvo šokas ir net nepastebėjo, kad patėvis nuskubėjo į virtuvę, iš kur atskubėdamas šaukė „kuriai pirmai paleisti žarnas“. Ji pamatė didelį virtuvinį peilį, kuriuo patėvis buvo užsimojęs ir artėjo. Patėvis atrodė labai agresyvus, įsiutęs, atrodė, kad jis gali padaryt kažką baisaus. Gindamasi ji patėvį nustūmė atgal į koridorių ir kartu su L. L. išbėgo į lauką, užrakindama namo lauko duris.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 16 val. ji atvyko pas seserį L. M. ir, nelaukdama sesers, nuėjo pas tėvą H. V., gyvenantį priešais. Užėjusi į namus ji pamatė iš kambario išeinantį neblaivų tėvą, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, rėkė, šaukė. Tuo metu į namus įėjo L. M., kuri pasiūlė pasikalbėti dėl prasidėjusio tėvų skyrybų proceso su mama. Tada tėvas, nenorėdamas klausytis, apsisuko ir įėjo į kambarį bei bandė uždaryti duris, tačiau jos neleido. Tada jis išėjo iš kambario ir nuėjo į remontuojamą svetainės kambarį, į kurį nuėjo ir jos. Tėvas svetainėje vaikščiojo, buvo neramus, ne kartą mėgino išeiti iš ten, tačiau abi jam užstodavo kelią, apsistumdydavo. Jos kalbėjosi su H. V., jį ramino, tačiau jis varė jas iš namų. Staiga remontuojamame kambaryje jis griebė didelį metalinį strypą, su kuriuo stūmė nuo savęs L. M., norėdamas išeiti iš svetainės. Ji matė, kad metalinį strypą rankomis laiko ir sesuo, tada ir ji griebė už strypo, manydama, kad sesuo neatlaikys tėvo jėgos. Tėvas paleido strypą ir išbėgo į virtuvę, o sesuo nuskubėjo paskui tėvą. Ji taip pat bėgo paskui, kai virtuvėje pamatė tėvo dešinėje rankoje laikomą didelį virtuvinį peilį, laikomą priešais ir nukreiptą į seserį, maždaug jos gerklės aukštyje. Tėvas šaukė „kuriai pirmai paleisti žarnas“. Ji tada labai išsigando, ėmė šaukti, klykti. Tėvas į seserį ėjo iš inercijos, ji pati apsisuko ir puolė bėgti iš namų, girdėjo paskui artėjančius žingsnius. Ji tikrai galvojo, kad tėvas nudurs seserį. Kai išbėgo į kiemą, puolė skambinti policijai. Į lauką išbėgo ir sesuo, kuri užrakino namų duris.

Liudytoja A. V. parodė, kad su savo sutuoktiniu H. V. susituokė 2012 m., o bendrą ūkį pradėjo vesti 1999 m.Laikui bėgant H. V. pradėjo dažniau girtuokliauti, nesirūpindavo namų ūkiu, gyvuliais, maistu ar tvarka, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. Buvo atvejų, kai H. V. smurtaudavo prieš ją, nuo jo yra nukentėję ir vaikai, ne vieną kartą buvo ir jai, ir vaikams grasinęs susidorojimu, tačiau į policiją ne visą laiką kreipdavosi. Sutuoktinis ją nuolatos baugina, sukuria įtemptą atmosferą, jo bijo, nes jo elgesys būdavo ir dabar yra neprognozuojamas. Kai sužinojo, kad jis ėmė lankytis pas svetimas moteris, ten nakvoti ir vestis į jų namus, nutarė su juo skirtis. Kas vyko 2017 m. liepos 15 d. tarp H. V., jos dukros Linos ir jo dukros Loretos ji nematė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. V. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, L. M. ir L. L. parodymais, tai yra įrodyta, kad H. V. grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo H. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybiųnenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

H. V. teistas, turi teistumą,administracine tvarka baustas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2015 m. rugpjūčio 8 d. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį(b.l. 40).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam H. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau - BPK) 418 straipsnio 3 dalyjenustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b.l. 53-55).

Nukentėjusiosios L. L. ir L. M., vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotos (b.l. 56-57).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis H. V. kaltuprisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistiviešaisiais darbais 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė mažinama trečdaliu ir galutinė bausmė H. V. skiriamiviešieji darbai 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

H. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.