- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- N-62-2582-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.45 val., Stoniškių kaime, vairavo automobilį VW Polo atbuline eiga ir nesileido Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalį.
Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 10.55 val., Tauragės rajone, vairavo automobilį VW Polo būdamas lengvo girtumo laipsnio, kai nustatyta 0,84 promilės alkoholio. Šiais veiksmais M. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas, 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi sujungęs administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. 2.6.-1471-367/2010 ir Nr. A2.6.-1573-367/2010 į vieną bylą, 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino M. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė esant neužvestam varikliui koja įsispyręs į žemę ir šiek tiek, apie 20-30 cm, pastūmęs automobilį atgal, aplinkybes, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. jis vairavo automobilį atbuline eiga užvedęs variklį, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau pasitikrinti neblaivumą atsisakė, teismas laikė įrodytomis patrulių A. O. (A. O.) ir N. G. parodymais. Dėl 2010 m. rugpjūčio 20 d. padaryto teisės pažeidimo Tauragės rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad M. B. neblaivumas technine priemone „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0079, kurios metrologinė patikra galioja iki 2010 m. lapkričio 6 d., buvo nustatytas 11.15 val. Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 6, pažeidėjo testavimas prietaisu „Alcotest 7410“, 13.30 val. ir 13.55 val. parodė 0,00 rezultatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistas, ištyręs kraujo mėginį, paimtą 13.50 val., pateikė išvadą, jog M. B. organizme etilo alkoholio nerasta. Iškilusiems prieštaravimams pašalinti teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-50 pateikta ekspertės išvada (b. l. 37-38), Tauragės rajono apylinkės teismas pripažino, kad M. B. 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 10.55 val., vairavo automobilį VW Polo būdamas neblaivus (b. l. 44-46)
III.
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiame teisme. Paaiškina, kad yra nubaustas nepagrįstai, jo gynybos versija liko nepatikrinta, abejonės dėl kaltės – neišsklaidytos. Teismas netyrė ir nevertino 2010 m. rugpjūčio 3 d. vairavimo fakto, priimdamas procesinį sprendimą rėmėsi policijos pareigūnais, visiškai neatsižvelgdamas į A. G. parodymus. Apeliantas pažymi, jog atsisakė būti patikrintas, ar nėra neblaivus, tik todėl, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis nevairavo. Nurodo, kad policijos pareigūnai dėl 2010 m. rugpjūčio 20 d. įvykio aplinkybių nebuvo apklausti, teismas vadovavosi tik rašytine medžiaga, nepasisakė dėl įrodymų, kuriais konstatuotas jo blaivumas, nevertino priežasčių, kurios sudarė objektyvias kliūtis laiku nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti (b. l. 51-53).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su M. B. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl 2010 m. rugpjūčio 3 d. įvykio
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).
Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus, apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys M. B. paaiškinimus, kad transporto priemonės VW Polo jis nevairavo, policijos pareigūnams paprašius patraukti automobilį, fiziškai jį nustūmė į kelkraštį, yra A. O. ir N. G. parodymai. Abejoti šiais liudytojais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų policijos pareigūnų tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismo posėdžio metu A. O. ir N. G. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad vairuotojas, užvedęs automobilio VW Polo variklį, manevravo atbuline eiga, t. y. pavažiavo automobiliu nuo važiuojamosios kelio dalies ir sustojo (b. l. 7-10, 31-32). A. G. parodymai, palaikantys M. B. gynybos versiją, prieštarauja paminėtų faktinių bylos duomenų visumai, todėl atmesti pagrįstai.
Apeliantas neneigia, kad policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą specialia technine priemone aiškiai išreiškė savo valią nesitikrinti, nors tokia galimybė realiai egzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vengimo požymį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Atsakomybė už neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau įvertinant tai, kad šio straipsnio sankcijos minimali riba ATPK 126 straipsnio 5 dalies atžvilgiu yra griežtesnė, M. B. veiksmų kvalifikacija, paisant draudimo sunkinti kaltininko teisinę padėtį, paliekama nepakeista.
Dėl 2010 m. rugpjūčio 20 d. įvykio
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Tauragės rajono apylinkės teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ėmėsi tinkamų priemonių prieštaravimams tarp policijos pareigūnų panaudotos techninės priemonės „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0079 rodmenų, kuria M. B. iškvėptame ore nustatyta 0,84 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 1285/10(03), nurodančios, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., 13.50 val. paimtame M. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24), pašalinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada.
Šiuo atveju byloje esant iš esmės skirtingiems duomenims apie M. B. neblaivumą, Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai ėmėsi iniciatyvos surinkti papildomus įrodymus, t. y. 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (b. l. 33-34) skyrė M. B. teismo psichiatrijos ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui. Teismo psichiatrė priklausomybės ligų ekspertė, įvertinusi kiekybinius iškvepiamo oro testus ir kraujo tyrimą, atsižvelgusi į tai, kad nuo automobilio sustabdymo iki pažeidėjo medicininės apžiūros praėjo beveik 3 valandos, padarė išvadą, jog priimant procesinį sprendimą reiktų vadovautis policijos pareigūnų alkotesterio parodytu rezultatu (Teismo psichiatrijos aktas Nr. 80TPK-G-50, b. l. 37-38). Taigi pasitelkus specialias mokslo žinias neatitikimai tarp pirminėje bylos medžiagoje užfiksuotų faktų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų įrodymų buvo visiškai pašalinti. Kadangi ginčo dėl transporto priemonės vairavimo fakto nagrinėjamu atveju nekilo, apklausti posėdyje policijos pareigūnus, išaiškinusius 2010 m. rugpjūčio 20 d. pažeidimą, nebuvo reikalinga.
Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.