Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. B2-631-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
B2-631-372/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Civilinė byla Nr.B2-631-372/2014Teisminio proceso Nr.2-58-3-00241-2013-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 113.2;117;126.8
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m.kovo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjobankrutavusios VšĮ „Anbikrijus“ bankroto administratorės prašymą pripažinti VšĮ „Anbikrijus“ bankrotą tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto administratorė nurodė, kad 2011-06-16 buvo iškelta bankroto byla VšĮ „Anbikrijus“. Dėl šios nutarties buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurį Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė2011-08-11 nutartimi, palikdamas Šiaulių apygardos teismo nutartį nepakeistą. Buvęs įmonės vadovas vengė perduoti bankroto administratorei dokumentus ir turtą, todėl kreditorių pavedimu ji kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūra, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis tyrimas buvo pradėtas, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje VšĮ „Anbikrijus“ pripažinta civiliniu ieškovu, pateikusiu 400000 Lt civilinį ieškinį. Bankroto administratorė nurodo, kad buvęs vadovas tyčia iššvaistė įmonės turtą, pablogindamas įmonės turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 2straipsnio 12 dalyje yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas galipripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių(LietuvosAukščiausiojoTeismoCiviliniųbylųskyriausteisėjųkolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartiscivilinėjebyloje UAB „Bombosfilmai“ v. BUAB „Laisvės“ kinoteatras, bylosNr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartiscivilinėjebylojeKaunoapskritiesvalstybinėsmokesčiųinspekcija v. UAB ,,Baltic Building

Fund”, bylosNr. 3K-3-1045/2003; Lietuvosapeliacinioteismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimtacivilinėjebylojeNr. 2-2633/2013).

Keliant bankroto bylą, įmonė jokio registruotino turto neturėjo (b.l.17-19, 42-43).Kaip matyti iš Kaltinamojo akto, 2010-02-20 Kasos išlaidų orderiu Nr.10-53 ir 2010-01-30 Kasos išlaidų orderiu Nr.20-102 A. Z. paskolino400000 Lt, negavęs dalininkų sutikimo. Būdamas įmonės (duomenys neskelbtini), Š. A. kaip atskaitingas asmuo per kelis kartus kasos pajamų orderiais pasiėmė 177000 Lt. Bankroto byloje pats Š. A. pripažino, kad įmonėje buvo du debitoriai – jis pats (207000 Lt) ir A. Z. (400000 Lt) (b.l.61). Tai iš esmės ir buvo įmonės turtas, kadangi būtent šiomis lėšomis buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Nė viena šių sumų į įmonės sąskaitas nebuvo grąžintos. Pateikdamas dokumentus, būtinus gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2011-05-31 Š. A. patvirtino, kad minėtą dieną nei jo, A. Z. (b.l.59).Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. teismo įsakymu iš Š. A. buvo nutarta išieškoti 207000 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 1285 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.44). Ši debitorinė skola buvo pardavinėjama iš varžytinių, tačiau jose niekas nedalyvavo (b.l.51-54).Prieš keliant bankroto bylą, VMI nustatė, kad VšĮ “Anbikrijus” nuosekliai nuo 2007-05-01 nemokėjomokesčiųvalstybeiarbajuosmokėjotikišdaliesirjosmokestinėnepriemoka 2011-04-05 sudarė 170624,39 Lt (b.l.55-56).Dar 2010-08-20 buvo siunčiamas Priminimas, patvirtinantis, kad įmonė skolinga valstybei 112663,54 Lt (b.l.57-58).Įvertinus šias aplinkybes, pats paskolos suteikimas A. Z. rodo, kad įmonė buvo kryptingai vedama prie bankroto, o jos lėšos naudojamos ne kreditorių interesų apsaugai. Mirus A. Z., jo teisių ir pareigų paveldėtoja yra įmonės(duomenys neskelbtini) sutuoktinė K. A., todėl pats lėšų paskolinimas artimam giminaičiui leidžia abejoti sandorio sąžiningumu. Jei Š. A. būtų nesudaręs paskolos sutarties, o 400000 Lt panaudojęs įmonės arba kreditorių interesams, įmoneinebūtųbuvępagrindokeltibankrotobyla.Tokiąišvadąteismasdaro, įvertinęs Š. A. pateiktą 2011-05-31 balansą (b.l.59).

Teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, todėl administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Teismas pripažįsta, kad bankroto administratorei žinomas tik vienas sandoris, kurį sudarė VšĮ „Anbikrijus“ (duomenys neskelbtini) Š. A. ir A. Z., tačiau suteikus bankroto administratorei galimybę išanalizuoti galimus kitus įmonės sandorius, ji galėtų juos įvertinti. Teismas pripažįsta, kad tokia galimybė jai buvo apribota, kadangi buvęs įmonės vadovas vengė jai perduoti dokumentus (b.l.48-50,62-69). Kaip matyti iš Kaltinamojo akto, ikiteisminiame tyrime buvo analizuojama Š. A. veikla, apimanti laikotarpį nuo 2010 metų ir vėliau. Tuo tarpu bankroto administratorės vertinami sandoriai apimtų žymiai ilgesnį laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti bankrutavusios VšĮ „Anbikrijus“ bankroto administratorės prašymą.

Pripažinti VšĮ „Anbikrijus“ bankrotą tyčiniu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Šios nutarties kopijas išsiųsti Š. A. ir bankroto administratorei R. A..

Įpareigoti bankroto administratorę apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė