Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. Kauno apygardos teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams su turto konfiskavimu, pagal BK 146 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams su turto konfiskavimu, pagal BK 148 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų su turto konfiskavimu, pagal BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams su turto konfiskavimu, pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų su turto konfiskavimu, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams, pagal BK 204 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 201¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 227¹ straipsnį – laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 105 straipsnio 2, 7, 10 punktus – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 metų BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.

2. Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 11 d. nutartimi E. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 metų BK 294 straipsnio į 2000 metų BK 238 straipsnį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 146 straipsnio 2 dalies į 2000 metų BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 146 straipsnio 3 dalies į 2000 metų BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 148 straipsnio 2 dalies į 2000 metų BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 metų BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 271 straipsnio 3 dalies į 2000 metų BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 272 straipsnio 3 dalies į 2000 metų BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 201¹ straipsnio į 2000 metų BK 286 straipsnį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 metų BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 metų BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; iš 1961 metų BK 105 straipsnio 2, 7, 9 punktų į 2000 metų BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11 punktus ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis 2000 metų BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės tarpusavyje ir su pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnį paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal 1961 metų BK 278 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme bei pagal 1961 metų BK 206 straipsnį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Papildoma bausmė – turto konfiskavimas – panaikinta.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas ir nutarta Kauno apygardos teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 11 d. nutartimi E. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti septynerių metų laisvės atėmimo bausme, jos terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

4. Nuteistojo E. B. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 5 d., pabaiga – 2028 m. kovo 5 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 21 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. rugsėjo 5 d., lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. gruodžio 5 d.

6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo E. B. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija, priimdama 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo E. B. asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo E. B. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

11. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. B. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks tik 2024 m. rugsėjo 5 d., tačiau lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jam galimas nuo 2023 m. gruodžio 5 d. 2023 m. spalio 30 d. atlikus pakartotinį E. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2016 m. rugsėjo 19 d. atlikus pirminį ir vėlesnius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistasis E. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (stebimas žymus pokytis gyvenimo stiliaus ir draugų srityje bei pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei lėšų tvarkymo ir pajamų srityse) ir šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Nuteistasis E. B. skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino Lygtinio paleidimo komisijos padarytų klaidų ir kartu pateikiamų įrodymų, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka, išdėstė kodėl nuteistojo E. B. lygtinis paleidimas šiuo metu nepasiektų savo tikslo, daryti priešingas išvadas, nei padarė Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nuteistojo E. B. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nuteistojo E. B. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis ir visapusiško pasekmių suvokimo stoka (asmens byla, III tomo 2 dalis, b. l. 67-73). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Tačiau vertinant, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kaip pasikeitė nuteistojo gyvenimo būdas. Be to, būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie nuteistojo kriminalinę patirtį, jo padarytas nusikalstamas veikas.

16. Iš asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad pagal teismo nuosprendį iš nuteistojo buvo priteista 117253,02 litų nukentėjusiųjų žalos atlyginimui, pagal 2020 metų (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą nuteistojo E. B. vardu yra gauta net 14 vykdomųjų patvarkymų dėl išieškojimo, kurių suma 30038,44 Eur, o savarankiškai nuteistasis pervedė tik 35 Eur. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad savanoriškai padengta skolos dalis yra itin maža, kas rodo, jog per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis E. B. nedėjo jokių pastangų atlyginti bent kiek žymesnę priteistos žalos dalį ir tai leidžia teigti, kad asmuo nėra pakankamai rūpestingas ir pilnai suvokiantis žalos atlyginimo svarbą. Be to, vertinant nuteistojo E. B. asmenybę, buvo pastebėta ir tai, kad vyrauja individualistiniai (egocentriški) poreikiai ir šis pasireiškiantis asmens polinkis į egocentriškumą gali turėti įtakos nuteistojo reintegracijai, todėl negali būti ignoruojamas. Be to, pats E. B. pats pripažino, kad turi polinkį „išmėginti ribas“, dėl ko kartais kyla konfliktai su laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojais, ne visada linkęs nusileisti, be to, socialinės darbuotojos pastebėjimu, nuteistasis linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis bei sunkiai prisitaikantis prie pokyčių, tad visapusiško pasekmių suvokimo ypatumai reikalauja tęstinio pastiprinimo.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esantis gana nedidelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis E. B. deda pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydama taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam tęsti darbinę veiklą, mokėti įsiskolinimus, dalyvauti elgesio keitimo programoje, nedaryti teisės pažeidimų, išnaudoti įmanomas ugdymo programas.

18. Nuteistasis E. B. skunde nurodo, kad kad Lygtinio paleidimo komisija, priėmusi 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimą, pažeidžiant BVK 84 straipsnio nuostatas, buvo sudaryta iš vieno komisijos pirmininko, jo pavaduotojos bei trijų komisijos narių (iš viso 5 asmenys), be to, komisiją daugiausia sudarė (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai.

19. Pagal BVK 84 straipsnį sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami dvejų metų laikotarpiui. Lygtinio paleidimo komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Lygtinio paleidimo komisijos nariais paskirti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali sudaryti daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato teisingumo ministras. Nagrinėjamu atveju iš Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo matyti, kad posėdyje dalyvavo ir sprendimą dėl nuteistojo E. B. priėmė penki komisijos nariai, tarp jų ir Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotoja (asmens byla, II tomas, 1 dalis, b. l. 33-34). Tačiau ši aplinkybė, priešingai nuteistojo nuomonei, nereiškia, kad Lygtinio paleidimo komisijai nesant pilnos sudėties, jos priimtas nutarimas yra neteisėtas.

20. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Pagal šių taisyklių 227 punktą, kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju posėdyje dalyvavo penki Lygtinio paleidimo komisijos nariai iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkas bei jo pavaduotoja, todėl Lygtinio paleidimo komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais.

21. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti nuteistojo E. B. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.