- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-444-2191-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė D. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. liepos 24 d., 9 val. 10 min., Vilniuje, H. Manto g. 4, atvykęs nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. balandžio 19 d., 9 val. 33 min., vairuodamas automobilį Renault Espace, nuosavybės teise priklausantį D. N., viršijo leistiną greitį Vilniuje, Ukmergės g. Tokiais veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 32.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. liepos 24 d. nutarimu D. N. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 400 Lt bauda.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsniu, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Kadangi D. N. nenurodė asmens, kuris vairuodamas jam priklausantį automobilį galimai padarė teisės pažeidimą ir neįrodė, jog automobilis buvo paimtas be jo žinios, nuobauda jam buvo paskirta teisėtai. Valdantis tokį pavojingą objektą kaip automobilis, asmuo privalo imtis priemonių užkirsti kelią galimam pažeidimui, taip pat dėti pastangas pažeidimui atskleisti. Pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies normos formuluotė suponuoja pareigą žinoti, kada ir kas naudojasi automobiliu. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisingai buvo paskirta vidutinio dydžio bauda. Nors nutarime du kartus buvo nurodytas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, baudos dydžiui tai neturėjo įtakos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. N. prašo nutraukti bylą arba sušvelninti nuobaudą. Nurodo, kad neprisimena, kas vairavo jo automobilį, kadangi praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Mano, kad pažeidimas yra tik tada, jei asmuo, turėdamas duomenų apie pažeidėją, tyčia nepateikia jų policijos pareigūnams. Apelianto nuomone, už duomenų apie pažeidėją neturėjimą nenumatyta teisinė atsakomybė. Be to, nutarime klaidingai nurodyta, kad apelianto veiksmuose yra sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis neatsisakė atpažinti pažeidėjo iš nuotraukos, tačiau ji nebuvo pateikta. Mano, kad jeigu pareiga kaupti informaciją apie automobilį vairavusius asmenis būtų aiškiai apibrėžta įstatyme, tai būtų apibrėžti ir jos saugojimo terminai. Apeliantas nesutinka ir dėl nuobaudos dydžio. Jo nuomone, bauda turėjo būti mažinama, kadangi Institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimas užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 iki 500 Lt. Pagal Kelių eismo taisyklių 32.1 punktą ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka.
Ginčo dėl to, kad D. N. nenurodė pareigūnams, kas naudojosi jo automobiliu 2009 m. balandžio 19 d., nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktuose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir KET 32.1 punkte) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių teisės aktuose nustatytų duomenų. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad jis negalėjo nurodyti automobilį vairavusio asmens, nes greitis minėtu automobiliu buvo viršytas seniai, o policijos pareigūnai jam nepateikė šio asmens nuotraukos. Apeliantas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pažeidėjo atsakomybę lemiančias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda laikytina tinkama.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nors Institucija nutarime be pagrindo nurodė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau, skirdama nuobaudą, į ją neatsižvelgė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.