Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei S. S., atsakovui D. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. liepos 29 d., metu šalys nedalyvavo, šalims apie teismo posėdį ir laiką yra žinoma. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje ir tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Atsakovas kartu su atsiliepimu ir atskiru prašymu pateikė prašymus bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir tenkinti ieškinį pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

5. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl santuokos nutraukimo.

6. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2021 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovė teismui nurodė, jog šalys neapgalvoję visko rimtai, spontaniškai susituokė ir santuokoje išgyveno 5 mėnesius. Per šį laikotarpį suprato, kad dėl santuokos sudarymo paskubėjo. Dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina bei sutaria, kad santuokinis gyvenimas jiems nesusiklostė. Nurodoma, kad kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo teigti ir tikėtis, kad vėl gyvens kartu, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Teismas daro išvadą, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

9. Vadovaujantis šalių paaiškinimais, abu sutuoktiniai pažeidė pareigą veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas ieškovės nurodytos abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos nutrūkimo priežasčių neginčijo ir sutiko, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, lojalumo ir pagarbos vienas kitam.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

12. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

13. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini), esant atsakovo pritarimui dėl šio prašymo, teismas sprendžia palikti ieškovei pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pavardę (duomenys neskelbtini).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

14. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų.

15. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.

Dėl turto padalinimo.

16. Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalys nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. fizinio asmens NTR objektų pažymomis, šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog ieškovė neturi nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių, atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (įgyta 2020 m. liepos 15 d.). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2021- (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į tai teismas vertina, jog atsakovas aukščiau nurodytą kilnojamąjį turtą įgijo 2020-07-15, t. y. iki santuokos sudarymo 2021- (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šalys jokio dalintino kilnojamojo turto taip pat neturi, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto kilnojamojo turto, jis nėra dalijamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

17. Byloje nesant duomenų apie šalių bendrus ir (ar) kiekvienos iš šalių asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, klausimas dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. Ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.

19. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, įregistruotą 2021 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės S. S. (iki santuokos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.