Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20121751075,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus tyrėjas Arvydas Grigas 2020 m. kovo 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-17636-2020 T. S. (ROIK Nr. 20111605737) dėl to, kad šis 2020 m. vasario 13 d. apie 17.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į kelią iš teritorijos, nepraleido keliu važiavusio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B., pažeisdamas KET 102 punktą, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (t. 2 b.l. 46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena T. S. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nutarime nurodyta, jog įvykio vietoje užfiksuotas „Mitsubishi Pajero“, vadovaujantis KET negalėjo būti priešpriešinėje eismo juostoje, nes (duomenys neskelbtini) g. ties išvažiavimu iš „X“ ir kitoje pusėje ties įvažiavimu link mokyklos, eismo juostos atskirtos siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ištisinė linija tikslingai nupiešta, siekiant apsaugoti transporto priemones, kurios suka į minėtus įvažiavimus ar bando išvažiuoti iš jų. Esant kelio grūsčiai, (duomenys neskelbtini) gatvėje link PC „Y“ stovintys automobiliai praleido iš „X“ išvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas įsitikino, kad jam iš dešinės nėra automobilių, bandė įvažiuoti į kairę, kur priešpriešinėje eismo juostoje į jo automobilio priekinę dalį atsitrenkė automobilis „Mitsubishi“. „Mercedes“ vairuotojas laikydamasis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti vairuotojai jų nepažeidinės ir niekas neišvažiuos į priešpriešinę eismo juostą, kur važiuojamoji dalis suskirstyta į dvi eismo juostas ir atskirtos siaura ištisine kelių ženklinimo linija. Kelių eismo taisyklės griežtai draudžia kirsti siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Kitu atveju šioje kelio situacijoje iš viso būtų neįmanoma išvažiuoti iš aikštelės į kairę, kadangi nebūtų galimybės saugiai išsukti, jei vairuotojui reikėtų praleisti iš kairės pusės atvažiuojančius automobilius, iš dešinės pusės atvažiuojančius automobilius ir iš kairės pusės priešpriešine eismo juosta atvažiuojančius ir bei grubiai Kelių eismo taisykles pažeidinėjančias transporto priemones (t. 1 b.l. 15-21, t. 2 b.l. 33-39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimu (ROIK Nr. 20121751075) R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad 2020 m. vasario 13 d. apie 17.43 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvipusio eismo kelyje, pažymėtame horizontaliuoju kelio ženklinimu, ketindamas toliau pasukti į kairę, apvažinėjo spūstyje tvarkingai viena paskui kitą važiuojančias transporto priemones, važiavo priešingos krypties eismo juosta, kuri atskirta kelio ženklinimu siaura ištisine linija, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 4, 8, 9, 117, 119 punktus, jam paskirta– 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams ( t. 2 b.l. 20-24).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 rugsėjo 20 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pradėti tyrimą. Skunde nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 13 d. eismo įvykio kaltininkas taip ir nebuvo nustatytas, siekiant pilnai ištirti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti jį sukėlusį asmenį, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nustatytoms Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, jis prašė Institucijos atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. S. atžvilgiu. Tačiau sprendimą priėmęs pareigūnas sąmoningai nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartyje nurodė, jog eismo įvykio byloje yra T. S. kaltės, tačiau jos nekomentavo. O Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą 2021 m. kovo 3 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog Institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nėra konstatuota, jog R. B. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, o nustatyta, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su kitu automobiliu. Šioje vietoje dėl eismo įvykio kaltininko lyg ir būtų pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria konstatuota, kad jog jo kaltė sukėlus eismo įvykį nebuvo nustatyta, tačiau T. S. kaltės klausimo sprendimas toje byloje nebuvo galimas, nes T. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta kitu nutarimu. Tiek pirmos instancijos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartyje, tiek apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje nagrinėdami pareiškėjo skundus byloje dėl jo atžvilgiu surašyto nutarimo pažeidus KET, įžvelgė T. S. kaltę, tačiau jo atžvilgiu nepasisakė dėl ANK reguliavimo tvarkos. Vilniaus apygardos teismas nutartyje aiškiai pažymėjo, jog pareiškėjo kaltė eismo įvykyje nėra konstatuota, jis buvo nubaustas už KET pažeidimą, bet ne už eismo įvykio sukėlimą, o tai yra pagrindinis momentas šioje administracinio nusižengimo byloje. Būtent T. S. iš pradžių buvo pagrįstai surašytas protokolas dėl eismo įvykio sukėlimo pažeidus KET 102 punktą, kadangi pastarasis išvažiavo iš teritorijos į pagrindinį kelią, neįsitikinęs, jog yra saugu. Atsižvelgdamas į išdėstytą prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 rugsėjo 20 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20121751075 ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną T. S. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK 37 skyriuje nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių kitų aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Šiuo gi atveju teismas sutinka su Institucijos sprendimo išvada, kad R. B. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų pakeisti Institucijos ir teismų priimtus sprendimus. Jo minimos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje frazės nėra jokios naujos aplinkybės ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, o tiesiog teismo atliktas faktinių aplinkybių ir priimtų žemesnės instancijos sprendimų vertinimas dėl asmens kaltumo. Kiekviena institucija ir bylą nagrinėjantis pareigūnas šį vertinimą atlieka savarankiškai vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, analizuodamas byloje surinktų faktinių duomenų visumą.

Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad savo skunde jis neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties citatą „<...>Institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimu nėra konstatuota, jog R. B. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, o nustatyta, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su kitu automobiliu <...>, esą ji paneigia jo kaltę sukėlus eismo įvykį, o kadangi apygardos teismas netiesiogiai konstatavo jo nekaltumą, Institucija iš esmės privalo iš naujo nustatinėti T. S. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Pareiškėjas teisėjo P. Veršekio nutarties frazę vertina išimdamas ją iš konteksto, ir skaitant tolesnį teisėjo argumentavimą po pareiškėjo cituojamos frazės, akivaizdu, kad cituojama fraze norėta pasakyti ne tai, kad situacijoje nėra R. B. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, o tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis nereikalauja nustatinėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl eismo įvykio, priežastinio ryšio tarp KET pažeidimo ir padarinių - eismo įvykio, užtenka tik konstatuoti, kad inkriminuojamas KET pažeidimas sukėlė pavojų eismo saugumui. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties argumentacija neturi tos prasmės, kurią jai suteikia pareiškėjas – kad nenustačius Institucijos nutarime R. B. atžvilgiu jo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, automatiškai kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo tenka T. S., tik administracinio nusižengimo teisenos taisyklės neleido teismams nagrinėti pastarojo kaltės klausimo, nes buvo nagrinėjami skundai ne dėl nutarimų, priimtų T. S. atžvilgiu.

Apibendrindamas teismas visiškai nesutinka ir su pareiškėjo skundo teiginiu, esą teismų 2021 m. sausio 5 d. ir 2021 m. kovo 3 d. nutartyse aiškiai aprašytos teismų nuomonės dėl įvykusio eismo įvykio ir kaltės jį sukėlus ir aiškiai nustatyta, kad R. B. kaltės nėra. Šiuo atveju frazė „nėra konstatuota, kad asmuo kaltas“ nėra lygiavertė savo prasme teiginiui „asmens kaltės nėra“. R. B. kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo nebuvo nustatyta todėl, kad ji iš esmės nebuvo nustatinėjama skundžiamuose 2020 m. spalio 16 d. nutarime ir 2021 m. sausio 5 d. nutartyje pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nusižengimo sudėtis neturi objektyviojo požymio padarinio -eismo įvykio, o ne todėl, kad jos nėra. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje nėra jokios net užuominos, kad būtent T. S. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio sukėlimu. Tiesiog teismai pabrėžė, kad jie nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio dėl vairuotojų KET pažeidimo ir kilusių padarinių – eismo įvykio, tai yra dėl vairuotojų kaltės dėl eismo įvykio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartyje netgi pabrėžta, jog teismas nesprendžia, ar T. S. pagrįstai nepratrauktas administracinėn atsakomybėn, motyvacinėje dalyje nurodyta, jog „kaip jau minėta, teismas neanalizuoja T. S. kaltės klausimo, pažymi, kad teoriškai dėl eismo įvykio galima ir abipusė kaltė“. Taigi, teismas tik užsimena, kad esama eismo įvykių su abipuse eismo įvykio dalyvių kalte, tokia galimybė šioje byloje tik teorinė, tačiau ji šioje situacijoje praktiškai neanalizuojama.

Nors pareiškėjas cituojamose teismų nutartyse mato užuominas būtent dėl T. S. kaltės dėl eismo įvykio, bet teismas pabrėžia, jog 2021 m. sausio 5 d. ir 2021 kovo 3 d. teismų nutartyse apstu užuominų ir dėl paties pareiškėjo kaltės, pvz. kad jis atsidūrė priešingoje eismo juostoje pažeisdamas ne tik KET 117, 119 punktų , bet ir 128, 136.3 punktų taisykles, todėl važiuodamas priešinga eismo juosta susidūrė su T. S. vairuojamu automobiliu, jei R. B. būtų važiavęs savo eismo juosta, ši situacija nebūtų susidariusi (2021 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Analogiškai ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. pabrėžė, kad jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų važiavęs savo eismo juosta, pavojinga situacija (teismo vertinimu avarinė situacija) nebūtų susidariusi. Tokie teismų teiginiai iš esmės, priešingai nei teigia pareiškėjas, eliminuoja T. S. kaltę ir neprieštarauja Institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimo T. S. atžvilgiu turiniui. Jei pareiškėjas būtų važiavęs savo eismo juosta, nebūtų susidariusi avarinė situacija, nes automobiliui „Mercedes Benz“ iš kairės pusės važiavę automobiliai sustojo jo praleisti, o iš dešinės automobilių nebuvo (kaip nurodė T. S. automobiliai buvo sustojęs priešais perėją praleisti pėsčiojo). Bylą T. S. atžvilgiu tyręs pareigūnas išnagrinėjęs surinktą medžiagą, 2020 m. spalio 16 d. nutarime taipogi konstatavo, kad T. S. nepadarė KET nusižengimo, nes įsitikino, kad atlikti įsukimo manevrą jam saugu – taisyklingai pagal KET reikalavimus judančios transporto priemonės, kurias pagal KET 102 punkto nuostatas jis privalėjo praleisti, jį praleido manevrui, T. S. įsitikino, kad sukti jam saugu, ir jis pagrįstai galėjo nesitikėti, kad atsiras grubiai pažeidžiant KET priešpriešine eismo juosta priešingai eismui judantis automobilis.

Visos faktinės aplinkybės dėl transporto priemonių „Mercedes Benz E350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevravimo kelyje tyrimo metu buvo surinktos, jos buvo žinomos visiems pareigūnams ir teismams, priimantiems sprendimus byloje, jų pagrindu buvo sprendžiama dėl kaltinimų pobūdžio ir apimties vairuotojams pareiškimo. Todėl teismas sutinka su Institucijos nuomone, kad pareiškėjo cituojamose teismų nutartyse nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą T. S. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, laikytina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos galėjo ir iš esmės buvo žinomos tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tiek nutarimo priėmimo metu, negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Dėl to nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 rugsėjo 20 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje ROIK Nr. 20121751075, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 661 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

R. B. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje ROIK Nr. 20121751075, palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.