Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-1005/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
1-79-1005/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00197-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
N. P.
Kategorijos
  • 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-79-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00197-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.; 1.2.4.8.; 1.1.6.3.; 1.1.9.1.(S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiajai N. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius medine taburete N. P. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje ir abiejuose keliuose, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – bendrai gyvenančios, su kuria neįregistravęs santuokos – N. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Su N. P. gyvena kartu keletą metų, abu vartoja alkoholinius gėrimus, po to pykstasi ir konfliktuoja. Pripažįsta, kad galėjo suduoti N. P. tuos keturis kartus su taburete, kaip kad nurodyta kaltinime. Datos nepamena, tai galėjo būti 2014 m. rugsėjo 17 d. Po to karto sugyventinės nėra mušęs, su N. P. susitaikė ir toliau kartu gyvena, dėl įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido. Prašo teismo nutraukti bylą jam susitaikius su nukentėjusiąja, pasižada ateityje gyventi santarvėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš prokuroro nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., dėl to, kad A. B. galimai sumušė sugyventinę N. P., dėl ko pastaroji 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo išvežta į ligoninę. (b. l. 1)

Ikiteisminio tyrimo metu N. P. parodė, kad jos sugyventinis A. B., su kuriuo ji gyvena apie 9 metus laiko ir veda bendrą ūkį, ją yra sumušęs ne vieną kartą. 2014 metais tiksliai datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2014 m. rugsėjo 17 d., vakare, tiksliai laiko neatsimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis ją sumušė dėl to, kad ji A. B. nedavė pinigų alkoholiui. A. B. sudavė jai smūgius taburete į galvą ir kitas kūno vietas. Tiksliai kiek smūgių sudavė neatsimena, tačiau daug. Jie tada abu su A. B. buvo išgėrę. Dėl to įvykio ji skambino į policiją. Ji kalbėdama švepluoja, todėl pareigūnas galėjo nesuprasti jos ištartos B. pavardės ir galėjo suprasti, kad tai V.. Ryte jai pasidarė dėl sumušimo bloga, labai skaudėjo galvą, todėl išsikvietė greitąją, kuri ją nuvežė į Panevėžio ligoninę. Tačiau ten reikėjo ilgai laukti, todėl nesulaukusi kol ją apžiūrės gydytojai, išėjo. Ji už tą sumušimą A. B. atleido, ieškinių nereiškia. (b. l. 17-19) Parodymų patikrinimo vietoje metu N. P. parodė name, adresu (duomenys neskelbtini), kambarį antrame aukšte ir jame lovą, kur jai gulinčiai A. B. sudavė taburete smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. (b. l. 40-43)

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. P. gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. B.. N. P. jai ne kartą sakė, kad ją A. B. muša. N. P. jai anksčiau, gal prieš metus laiko, yra pasakojusi, kad ją miegančią namo antrame aukšte, A. B. mušė taburete, tai yra sudavė kelis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Ji nežino dėl ko N. P. buvo sumušta. N. P. ilgą laiką vaikščiojo sumuštu veidu, sumušta akimi bei skundėsi, kad jai skauda visą kūną. N. P. jai sakė, kad A. B. ją muša dažniausiai miegančią. (b. l. 57-58)

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. P. gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. B.. Jų santykiai blogi. A. B. muša N. P., ji parėkauja, pasipyksta su A. B.. Kai ji gauna mušti nuo A., ji pabėga iš namų, o po to vėl grįžta. Panašiai prieš metus laiko, tiksliai laiko neatsimena, jis buvo užėjęs pas A. B. į namus, kur jam A. B. sakė, kad sudavė kumščiu kelis smūgius N. P.. Jis nesuprato dėl ko N. P. sumušė, nes tuo metu A. B. buvo girtas. Po to N. P. buvo pristatyta į ligoninę. Kiek jis žino, jai buvo sužalota galva. A. B. N. P. atsiprašė ir N. jam pretenzijų neturėjo. (b. l. 63-64)

Liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pusbrolis A. B. gyvena su sugyventine N., (duomenys neskelbtini). A. po kojos traumos niekur dirbti negali, gyvena iš pašalpų. A. dažnai būna neblaivus. Su N. jis nebendrauja, tačiau jam prieš pusantrų metų teko vežti ją iš ligoninės Panevėžyje į Kupiškį. Jis neatsimena dėl ko N. buvo ligoninėje ir neatsimena ar ant jos matė kokius nors sužalojimus. Jis neatsimena, ar N. jam sakė kas jai nutiko. Dėl ko ji buvo taip pat neatsimena, ar A. jam pasakojo apie N. sumušimą. (b. l. 66-67)

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. P. gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. B.. Jie miega namo antrame aukšte. Jie dažnai pykstasi ir yra matęs, kaip A. kumščiais mušė N. namo pirmame aukšte. Jis neatsimena kada tai buvo. A. nekartą yra smurtavęs prieš N. Jis neatsimena, kad N. dėl sumušimo kreiptųsi į ligoninę, tačiau panašiai prieš metus laiko, jis matė N. sumuštu veidu po A. sumušimo. N. tada sumuštu veidu vaikščiojo beveik mėnesį laiko. (b. l. 69-70)

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kupiškio greitosios medicinos pagalbos centre. Jai yra žinomas namas, adresu (duomenys neskelbtini), kur nekartą vyko pagal iškvietimus. Ten gyvena asocialūs asmenys. Nuvykus, ten visą laiką būdavo girtų asmenų, būdavo netvarka, viduje rūkoma, aplink namą primėtyta šiukšlių. Paskutinį kartą į šį namą ji vyko prieš metus laiko dėl sužalotos moters. Tada buvo rytas, valandų neatsimena. Nuvykus, niekas nepasitiko. Name buvo moteris, kurios amžius nenuspėjamas, nes matėsi, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu. Jos vardo, pavardės neatsimena. Moteris gulėjo lovoje, skundėsi galvos svaigimu, svirduliavo, buvo sutinęs jos veidas. Neatsimena ar buvo daugiau sužalojimų. Moteris jai pasakė, kad ją sumušė sugyventinis ar vyras. Ji tiksliai neatsimena, tačiau moteris jai minėjo, kad ją sumušė iš vakaro ar nakties metu. Ji įtarė, kad gali būti smegenų sukrėtimas, todėl nuvežė ją į Panevėžio ligoninę, nes Kupiškyje nėra traumatologinio skyriaus. Ji neatsimena, ar moteris aiškino kokiu būdu buvo sumušta. Ji nežino ar moteris buvo girta, tačiau tikrai buvo pagiriota. Iš jai parodytos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės paaiškina, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. 08.19 val. registruotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), ji 08:30 val. nuvyko minėtu adresu ir pacientei N. P. surašė diagnozę: galvos smegenų sukrėtimas, galvos plaukuotos dalies žaizda, abiejų blauzdų sumušimas ir pilvo sumušimas. Apie tai ji pranešė policijai. (b. l. 72-73)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G. 454/2016 (05) matyti, kad dėl nustatytų sužalojimų N. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. N. P. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje ir abiejuose keliuose, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-09-18). Tam neprieštarauja medicininės dokumentacijos duomenys. Galimybė N. P. susižaloti pačiai yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija. (b. l. 31-32)

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu N. P. pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo A. B. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. B.

Teismo posėdžiu metu kaltinamasis A. B. ir nukentėjusioji N. P. pateikė pareiškimą (b. l. 160) ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu. Pareiškime nurodoma, kad A. B. prisipažįsta kaltas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir susitaiko su nukentėjusiąja N. P.. N. P. dėl jai padarytos nusikalstamos veikos A. B. atleidžia, pretenzijų jam neturi.

Prokuroras sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąją ir prašė A. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusioji N. P. teismo posėdžio metu susitaikymo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. A. B. praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas yra senai išnykęs (b. l. 106-11), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 112-115), registruotas darbo biržoje (b. l. 120), pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją nesigydė (b. l. 122; 124), Administracinėje komisijoje prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos svarstytas nebuvo (b. l. 127). Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turėjo įtakos A. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras prašė kaltinamajam skirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį (smurtiniai veiksmai artimoje aplinkoje) bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes A. B. yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, o kaltinamajam ir nukentėjusiajai ir toliau gyvenant kartu - bus naudinga ir jų tarpusavio santykiams.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja N. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Rakauskas