- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-750-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02455-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo; 2) įpareigoti atsakovę pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. birželio 27 d. skundą dėl vilkinimo; 3) priteisti iš atsakovės 160 Eur nuostolių dėl administracinių paslaugų vilkinimo.
Nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pareiškėja užsakė viešąją paslaugą Nr. ZSFP-73214 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
Kadangi ŽPDRIS parodė, kad paslauga stringa Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, pareiškėja, matydama, kad sprendimas nepriimtas per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytą terminą, 2020 m. birželį Administracijai pateikė skundą, prašydama paaiškinti, kaip atliekama viešųjų paslaugų teikimo kontrolė, kokiu būdu vykdomas paslaugos suteikimo laiko stebėjimas pagal VAĮ reikalavimus, taip pat, kas atsakingas už paslaugos suteikimo vilkinimą. Paaiškina, kad atsakymo negavo, todėl nutarė kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, pagal teisės aktų reikalavimus, prašymai turėtų būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos, o administracinės procedūros atliekamos laikantis VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų. Šiuo atveju atsakovė pažeidė VAĮ 31 straipsnyje nustatytus terminus, o tai, pareiškėjos nuomone, mažina piliečių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.
Taip pat skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešą administravimą ir tinkamą aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, teisę į informaciją. Teigia, kad neišvengta biurokratizmo ir vilkinimo, ginant žmogaus teises ir laisves, tokiu būdu pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, VAĮ reikalavimai, pareiškėjos teisė laiku gauti išsamią informaciją ją dominančiais klausimais. Pareiškėjos teigimu, pavėluotas atsakymas sukėlė jai neigiamų pasekmių, ji negalėjo atlikti projekto tvirtinimo darbų, taip pat sumokėjo matininkui už atliktus matavimus vietoje.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja per ŽPDRIS pateikė prašymą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu ir žemės sklypą padalinti.
Atsakovė 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. A256-676/20(2.14.2E-ŽEM) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nurodė pareiškėjai, jog prašymą tenkinti atsisakoma. Minėtame rašte motyvuotai ir išsamiai išdėstė argumentus, kokiu pagrindu atsisako organizuoti Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šį Administracijos sprendimą ginčija kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-4601-426/2020.
Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2020 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjos skundas „Dėl vilkinimo“, į kurį atsakovė 2020 m. liepos 27 d. pateikė atsakymą.
Atsakovė akcentuoja, kad tiek sprendimas dėl pareiškėjos prašymo dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tiek atsakymas į jos skundą „Dėl vilkinimo“ yra parengti, pasirašyti ir pateikti pareiškėjai. Atsakovės raštuose pateikti atsisakymo tenkinti prašymą motyvai, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remtasi priimant sprendimą, taip pat pateikta pareiškėjos prašoma informacija dėl viešųjų paslaugų teikimo. Administracijos vertinimu, ji visiškai išsprendė pareiškėjos pateiktus prašymus, informavo apie priimtą sprendimą dėl ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pateikė atsakymą į skundą „Dėl vilkinimo“, todėl mano, kad šioje administracinėje byloje neliko ginčo dalyko ir yra pagrindas nutraukti bylos dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka ir su prašymu priteisti 160 Eur nuostolių, kadangi pareiškėja turėtų įrodyti visas Administracijos civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių nepateikė. Akcentuoja, kad Administracija, nors ir priimdama sprendimą dėl pareiškėjos pateikto prašymo praleido VAĮ 31 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau tai nagrinėjamu atveju nelaikytina atsakovės neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Kadangi atsakovė įvykdė savo pareigą, t. y. pateikė atsakymus į pareiškėjos pateiktus prašymus, o sprendimo priėmimo tyčia nevilkino, tik praleido procedūrinį terminą, turėtų būti pripažinta, jog šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, neįrodyti.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad iš patikslinto skundo turinio apskritai neaišku, kada, kam bei už kokius atliktus darbus ar suteiktas paslaugas pareiškėja sumokėjo 160 Eur, kadangi ji nepateikė sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju nei atsakovės priimtas sprendimas, nei aplinkybė, jog šis sprendimas buvo priimtas praėjus įstatymo nustatytam 20 darbo dienų terminui, negalėjo sukelti pareiškėjos galimai patirtų 160 Eur dydžio išlaidų, t. y. tariamos žalos. Taigi, laiko, kad pareiškėja neįrodė jos patirtų nuostolių realumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pagrindo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, įpareigoti pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. birželio 27 d. skundą dėl vilkinimo, taip pat dėl nuostolių priteisimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 1 d. per ŽPDRIS pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu ir žemės sklypą padalinti.
Pareiškėja 2020 m. birželio 27 d. (užregistruota 2020 m. liepos 1 d.) pateikė Administracijai skundą dėl vilkinimo, prašydama paaiškinti, kaip atliekama viešųjų paslaugų teikimo kontrolė Administracijoje, kokiu būdu vykdomas paslaugos suteikimo laiko stebėjimas pagal VAĮ reikalavimus ir kas yra atsakingas už paslaugos suteikimo vilkinimą.
Kadangi atsakymo negavo, pareiškėja 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Administraciją priimti sprendimą ir pateikti atsakymą į jos skundą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.), kuris garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką nustatantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) ir bendrus asmenų prašymų, pateiktų viešojo administravimo institucijoms, nagrinėjimo reikalavimus ir tvarką nustatančios Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija).
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme pareiškėjas turi, be kita ko, nurodyti, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal Taisyklių 26 punktą, jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Pažymėtina, kad Taisyklės nenustato termino, per kiek dienų asmeniui turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą, tačiau, atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, darytina išvada, kad institucija, išnagrinėjusi asmens kreipimąsi ir priėmusi dėl jo sprendimą, t. y. parengusi atsakymą, privalo per 3 darbo dienas informuoti suinteresuotą asmenį apie sprendimo priėmimą ir pateikti šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją arba išrašą.
VAĮ 31 straipsnyje nurodyta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Administracija, gavusi ir užregistravusi pareiškėjos pateiktą prašymą, privalėjo apie jo nenagrinėjimą pranešti per 5 darbo dienas nuo užregistravimo institucijoje dienos arba jį išnagrinėti per 20 darbo dienų ir per 3 darbo dienas parengtą atsakymą išsiųsti pareiškėjai.
Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. A256-676/20(2.14.2E-ŽEM) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir atsakė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo dalį dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo. Papildomai informavo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nenumatyta galimybė pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, todėl ji gali pateikti prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo per elektroninę sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad rašto pabaigoje nurodoma „Labai atsiprašome, kad dėl didelio darbo krūvio atsakymo Jums nepateikėme per teisės aktais nustatytą terminą“.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51-93974/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ paaiškino pareiškėjai, kad išnagrinėjo jos skundą dėl vilkinimo. Taip pat nurodė, jog buvo pateiktas argumentuotas atsakymas į jos pateiktą prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Be to, minėtame rašte atsiprašė dėl laiku nepateikto atsakymo.
Taigi, įvertinus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos pateiktas prašymas išnagrinėtas praleidus 20 darbo dienų nustatytą terminą atsakymui parengti. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, be to, kaip matyti, pripažino jas ir dėl to atsiprašė pareiškėjos. Atkreiptinas dėmesys, kad praleidus 20 darbo dienų terminą pareiškėjai buvo atsakyta tik po to, kai ji kreipėsi į teismą su skundu dėl vilkinimo atlikti veiksmus (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skundas teismui pateiktas 2020 m. liepos 20 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad atsakovė atsakė į pareiškėjos 2020 m. balandžio 1 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, taip pat išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. birželio 27 d. skundą, daro išvadą, kad patikslintame skunde keliami reikalavimai buvo patenkinti ir įvykdyti. Todėl tai reiškia, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, kadangi skundo reikalavimai jau patenkinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-05-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-447/2013 pažymėjo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei įpareigoti pateikti atsakymą į pareiškėjos 2020 m. birželio 27 d. skundą dėl vilkinimo. Todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti jai 160 Eur nuostolių dėl administracinių paslaugų vilkinimo. Nurodo, kad pavėluotas atsakymas sukėlė jai neigiamų pasekmių, kadangi ji negalėjo laiku atlikti projekto tvirtinimo darbų, be to, sumokėjo matininkui už atliktus matavimus vietoje.
VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-1062/2019). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatyta, kad Administracija atliko neteisėtus veiksmus, praleisdama terminą, tačiau nenustatyta, kad dėl to buvo pažeistos konkrečios pareiškėjos teisės, apribota jos pažeistų teisių gynyba, kad dėl termino praleidimo padaryta konkreti ir apibrėžta objektyvi žala. Pareiškėjos skundo teiginiai, jog pavėluotas prašymo išnagrinėjimas sukėlė jai nepatogumų ir neigiamų pasekmių, yra abstraktaus pobūdžio, kadangi ji nekonkretizavo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to kilo. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos patirtų 160 Eur nuostolių pagrįstumą, pavyzdžiui, įrodymų, kad ji iš tiesų sumokėjo matininkui už atliktus matavimus vietoje, ir pan. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp Administracijos neteisėtų veiksmų ir jai neva padarytos žalos (nuostolių). Taip pat nenustatyta, kad apskritai pareiškėjai ir jos teisėms padaryta žala būtent dėl atsakovės nesilaikymo įstatyme nustatytų terminų. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 160 Eur kompensacijos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.