Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) , teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 2 d., remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d. subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, remiantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jis įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose, remiantis BK 64¹ str. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, nustatant tuos pačius įpareigojimus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, remiantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jis įpareigotas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose, remiantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laisvės apribojimo bausmė paskirta aštuoniems mėnesiams, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jis įpareigotas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, fizinio asmens dokumentus ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę:

2013 m. gegužės 13 d., apie 17 val., įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir pagrobė R. J. turtą – 30 litų vertės piniginę, 110 litų, 10 litų vertės moterišką laikrodį, 20 litų vertės grandinėlę, 1500 litų vertės televizorių “Sony”, 130 litų vertės žiūroną “Wismar”, 100 litų vertės žvejybinę ritę, 5 litų vertės žvejybinę blizgę, du 200 litų vertės automobilio “Renault” raktus, materialinės vertės neturinčias nuolaidų korteles “Ačiū” ir “Statoil”, R. J. dokumentus – LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), varuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilio “Renault Megane Scenic” registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , R. J. išduotą banko “Swedbank” mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė turto už 2105 litus.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. jam paskambino jo kaimynas T. Ž. ir paprašė išeiti į lauką padėti lombarde užstatyti televizorių, nes T. Ž. buvo nepilnametis ir pats to padaryti negalėjo. Kaltinamasis pažadėjo už tokią pagalbą atsilyginti. Tuo metu jis – D. Š. – gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) . Prie šio namo su T. Ž. ir susitiko. Pastarasis ant laiptų buvo pasidėjęs audeklu apdengtą plokščią televizorių „Sony“. Kitų daiktų kaltinamasis neturėjo. Jis T. Ž. neklausė, kieno buvo tas televizorius, nes jam tai nerūpėjo. Televizorių nunešė į netoliese – (duomenys neskelbtini) – esantį lombardą. Ten jis lombardo darbuotojui pateikdamas savo pasą televizorių užstatė. Išmokos dydį, kurio jis nežino, nustatė lombardo darbuotojas. Pastarasis tikriausiai tikrino televizorių, ar jis buvo veikiantis, nes šį daiktą priėmė. Lauke padavęs gautus pinigus T. Ž. iš pastarojo už paslaugą gavo 20–30 litų. Po to jiedu išsiskyrė.

Iš 2013 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos patrulio R. S. pateikti daiktai buvo gelsvos spalvos metalo grandinėlė, du raktai su užrašu „Renault“, žvejybinė blizgė, moteriškas rankinis laikrodis, odinė piniginė, kurioje buvo R. J. pensininko ir vairuotojo pažymėjimai, automobilio “Renault Megane Scenic” registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame automobilio savininku nurodytas R. J., “Statoil” kortelė “Extra”, “Ačiū” kortelė “Maxima”, “Swedbank” mokėjimo kortelė, išduota R. J., R. J. LR piliečio pasas (t. 1, b. l. 35–36). Šie daiktai ir dokumentai 2013 m. gegužės 15 d. grąžinti R. J. (t. 1, b. l. 37).

Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini) ”, esančio (duomenys neskelbtini), kasininkė-priėmėja pateikė 2013 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. 9449 su D. Š. ir spalvoto vaizdo televizorių “Sony” KDL 32S3000, serijos Nr. 9611635, su distancinio valdymo pulteliu (t. 1, b. l. 89). Iš pateiktos sutarties matyti, kad iš D. Š. 2013 m. gegužės 13 d. buvo priimtas televizorius “Sony” ir pultas, paskolos suma nurodyta 220 litų (t. 1, b. l. 90). Iš lombardo paimto televizoriaus modelis ir numeris atitinka nukentėjusiojo R. J. 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateiktus pagrobto televizoriaus modelio ir numerio duomenis (t. 1, b. l. 51), todėl kartu su kitais anksčiau išdėstytais duomenimis neabejotina, kad įvykio dieną į nurodytą lombardą D. Š. atidavė nukentėjusiojo televizorių.

Iš 2013 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad iš nurodyto lombardo paimto televizoriaus ekrano kampe buvo užfiksuotas vidinis skilimas (t. 1, b. l. 91–95). Nukentėjusiojo R. J. pateiktame jam 2013 m. lapkričio 8 d. grąžinto televizoriaus (t. 1, b. l. 96) 2013 m. lapkričio 19 d. techninės patikros akte nurodyta, kad sudaužytas televizoriaus LCD ekranas, remontas neįmanomas, kadangi ekranas netiekiamas (t. 1, b. l. 59–60).

Iš VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo ir pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad telefono skambutis dėl pagalbos R. J. suteikimo buvo priimtas 2013 m. gegužės 13 d., 16.12 val., pagalba kviesta iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 134–135) ir atvyko 16.20 val. Iš byloje esančių kaltinamojo T. Ž. asmens duomenų matyti, jog nurodytu telefono numeriu naudojosi kaltinamasis. Jis ir pats to neneigia. Šie duomenys bei liudytojos J. K. parodymai yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusįjį nurodytu laiku išvežus į ligoninę, jo turto vagystė buvo padaryta nurodytą dieną apie 17 valandą.

Kaltinamasis T. Ž. neigia pagrobęs nukentėjusiojo žvejybinę ritę, pinigus – 110 litų. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė pagrobęs ir žiūronus. Nors šie daiktai ir pinigai nebuvo surasti kartu su daiktais ir dokumentais, kuriuos kaltinamasis paslėpė po (duomenys neskelbtini) namo laiptais, šio turto vagystė kaltinamajam inkriminuotina. Nurodytoje vietoje buvo rasta nukentėjusiojo piniginė, kurioje, jo teigimu, ir buvo 110 litų. Nukentėjusiuoju netikėti nėra jokio pagrindo. Taigi pagrobęs piniginę kaltinamasis neabejotinai iš jos pagrobė nurodytą sumą pinigų. Remiantis nukentėjusiojo parodymais žiūronai ir žvejybinė ritė buto svetainėje buvo padėti atvirose vietose ­– atitinkamai ant palangės ir sekcijos lentynos. Kaip nustatyta anksčiau išdėstytais duomenimis, automobilio raktus, korteles ir dokumentus kaltinamasis pagrobė iš tos pačios sekcijos, nuo stalo pagrobė žvejybinę blizgę. Todėl darytina išvada, kad ir didesnės vertės žvejybinį įrankį – 100 litų vertės ritę – jis pagrobė. Apskritai kaltinamasis pats negalėjo tiksliai nurodyti, kokius daiktus jis grobė, ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis pirmą kartą apklaustas 2013 m. lapkričio 13 d. parodė, kad į maišelį krovėsi įvairius daiktus, kokius tiksliai, nepamena (t. 1, b. l. 103–104). Kaip minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu jis neigė pagrobęs žiūronus, o teisiajame posėdyje parodė, kad toks daiktas tarp pagrobto kito turto buvo. Pažymėtina, jog nurodyti daiktai nebuvo didelių gabaritų, kaltinamasis iškart po įvykio nustatytas nebuvo, pirmą kartą apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 97–98), pagrobtų daiktų pas jį nebuvo ieškoma, todėl pagrobtais nukentėjusiojo pinigais ir nurodytais daiktais jis galėjo laisvai disponuoti ir įvairiai su jais pasielgti.

Kaltinime T. Ž. pagrobto televizoriaus vertė buvo nurodyta 2200 litų. Tačiau nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu galutinai buvo nurodęs, kad pagrobtojo televizoriaus vertė buvo 1500 litų (t. 1, b. l. 57–58), tokią šio daikto vertę jis buvo nurodęs ir civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 65), tokią vertę nurodė ir teisiamajame posėdyje. Remiantis išdėstytais duomenimis nustatytina, jog kaltinamasis pagrobė televizorių, kurio vertė buvo 1500 litų, o iš viso pagrobė nukentėjusiojo materialaus turto už 2105 litus. Šį svetimą turtą kaltinamasis pagrobė įsibrovęs į patalpą – nukentėjusiojo butą, kaip pats parodė, į šią patalpą jis ėjo jau turėdamas sumanymą pagrobti turto. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta ir tai, jog pagrobdamas kartu su nurodytu turtu kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – R. J. išduotą banko “Swedbank” mokėjimo kortelę, pagrobė fizinio asmens dokumentus – R. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo ir pensininko pažymėjimus, automobilio registracijos liudijimą. Tokie kaltinamojo T. Ž. veiksmai kvalifikuojami atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.

T. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 13 d., apie 17 val., įsibrovęs į anksčiau nurodytą butą pagrobė ir R. J. 80 litų vertės dėklą ginklui ir pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė C kategorijos šaunamąjį ginklą – R. J. priklausantį 1500 litų vertės graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini).

Šis kaltinimas T. Ž. buvo grindžiamas nukentėjusiojo pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad jis buvo įsigijęs nurodytą šaunamąjį ginklą, pateiktu leidimu laikyti (nešiotis) ginklus, tarp jų ir ginklą IZH–18 MH 308 Winchester (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus pažyma, kad šis ginklas priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, (t. 1, b. l. 150) nukentėjusiojo parodymais, jog, be anksčiau nurodytų jo daiktų ir dokumentų, iš buto ginklas, buvęs 80 litų vertės dėkle ir paslėptas miegamajame kambaryje už lovos, buvo pagrobtas, bei aplinkybe, jog T. Ž. buvo kaltinamas anksčiau nurodytą turtą ir dokumentus pagrobęs.

Kaltinamasis niekada neprisipažino šaunamąjį ginklą ir dėklą šiam ginklui pagrobęs. Nors nėra pagrindo abejoti nukentėjusiuoju R. J., kad šaunamasis ginklas ir dėklas šiam ginklui nurodytą dieną buvo pagrobti, jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog tai padarė kaltinamasis T. Ž., nėra. Nurodytas ginklas buvo šautuvo tipo, tai yra ilgas daiktas, todėl jį nešti nepastebimai nėra įmanoma. Vienintelė liudytoja J. K., mačiusi kaltinamąjį kartu su D. Š. nešusį pagrobtą televizorių bei paketą su kitais daiktais, parodė, kad šautuvo ar dėklo šautuvui nė vienas jų neturėjo. Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam R. J. nurodytą dieną apie 17 val. išvykus į ligoninę jo butas liko neužrakintas, o nukentėjusysis namo grįžo tik apie 21–21.30 val. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tinkamai nepasirūpino, kad paliktas atrakintas nukentėjusiojo butas būtų apsaugotas. Apie 18 val. išvykdami jie tik paprašė nukentėjusiojo kaimynės butą prižiūrėti. Abejotina, ar toks prižiūrėjimas galėjo tinkamai užtikrinti nukentėjusiojo turto apsaugą. Esant tokioms aplinkybėms negalima atmesti tikimybės, kad į butą galėjo patekti ir kitas ar kiti asmenys ir šaunamąjį ginklą pagrobti. Vien aplinkybė, jog kaltinamasis pagrobė anksčiau nurodytus nukentėjusiojo daiktus ir dokumentus, nėra pakankama daryti išvadą, kad jis pagrobė ir dėklą ginklui bei nurodytą šaunamąjį ginklą. Tokia prielaida pagrįsti nuosprendį kaltinamajam teismas negali. Taigi įrodymų, kad T. Ž. pagrobė šaunamąjį ginklą, jog dalyvavo padarant LR BK 254 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra. Todėl jis pagal LR BK 254 str. 1 d. nurodytu pagrindu išteisintinas. Nukentėjusysis parodė, kad ginklas buvo laikomas dėkle, jie kartu ir buvo pagrobti. Jokių duomenų, jog kaltinamasis T. Ž. kaip nukentėjusiojo turtą atskirai pagrobė 80 litų vertės dėklą ginklui, nėra, todėl ši kaltinimo dalis jam pripažįstama kaip nepagrįsta.

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis T. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkius nusikaltimus.

Vertinant kaltinamojo T. Ž. asmenybę pažymėtina, kad iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis jau buvo padaręs vieną nusikalstamą veiką, po to padarė dar keletą nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas 2014 m. sausio 20 d. ir balandžio 10 d. nuosprendžiais. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai ir gerai (t. 1, b. l. 166). Po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis, iš dalies prisipažinęs padaręs nusikalstamas veikas, savo tokį elgesį labai kritiškai nevertina. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. Ž. jį apibūdino kaip ramų, paklusnų, uždaro būdo vaiką, mėgstantį piešti, sportuoti. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pažymėtina, kad po šių veikų padarymo jis padarė dar dvi svetimo turto vagystes įsibraunant į patalpą ir saugomą teritoriją. Tikėtina, kad visas jo padarytas nusikalstamas veikas tyrus vienoje byloje jam būtų galėjusios būti paskirtos kitos bausmės negu paskirtos atskirais 2014 m. sausio 20 d. ir balandžio 10 d. nuosprendžiais. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam T. Ž. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė jos minimaliai ribai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo dokumentus pagrobė ir įgijo elektroninio mokėjimo priemonę be aiškios priežasties, neturėdamas konkretaus tikslo dėl jų panaudojimo, kad jo paslėpti nurodyti dokumentai ir mokėjimo priemonė tuoj po veikų padarymo buvo rasti ir vėliau grąžinti nukentėjusiajam, kaltinamajam T. Ž. už šių apysunkių nusikaltimų padarymą skirtinas sankcijose numatytas areštas. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo ir arešto bausmės tinkamiausiai atitiktų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad T. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kitas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus pagrindus, darytina išvada, kad paskyrus jam subendrintą ne didesnę kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl šios bausmės T. Ž. vykdymas atidėtinas. Kartu jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, tęsti mokslą.

Nukentėjusysis R. J. buvo pareiškęs 3456,30 litų civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl televizoriaus sugadinimo patyrė 1500 litų žalą, televizoriaus patikra kainavo 36,30 litus, likusią ieškinio dalį sudaro pagrobto ir negrąžinto turto vertė – žiūronų už 130 litų, žvejybinės ritės už 100 litų, pinigų – 110 litų, medžioklinio šautuvo už 1500 litų, dėklo ginklui už 80 litų. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaltinamasis T. Ž., kaip nustatyta anksčiau išdėstytais įrodymais, kartu su kitu turtu pagrobęs nukentėjusiojo žiūronus, žvejybinę ritę, 110 litų turi atlyginti šių daiktų vertę. Dėl kaltinamojo veiksmų – televizoriaus „Sony“ vagystės – šis daiktas nenustatytomis aplinkybėmis buvo nepataisomai sugadintas, todėl kaltinamasis turi nukentėjusiajam atlyginti jo turėtas išlaidas dėl televizoriaus patikros ir visą šio daikto vertę. Dėl to, jog kaltinamasis yra nepilnametis, jam neturint turto ar lėšų žalai atlyginti, kol jis sulauks pilnametystės, žalos atlyginimas priteistinas iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. Ž..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 214 str. 1 d. trisdešimties parų areštu;

pagal BK 302 str. 1 d. trisdešimties parų areštu.

Remiantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Remiantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 b. p. prie paskirtosios bausmės pridėti dalį 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str. 1 d., į bausmę įskaityti T. Ž. sulaikymą nuo 2013 m. birželio 19 iki 20 d., iš dalies atliktas bausmes pagal 2014 m. sausio 20 d. ir balandžio 10 d. nuosprendžius.

Remiantis LR BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. paskirtosios T. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, bei įpareigoti T. Ž. devynis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus T. Ž. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. išteisinti dėl to, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Priteisti iš nuteistojo T. Ž., o nesant galimybės išieškoti, kol jis sulauks pilnametystės, priteisti iš R. Ž. subsidiariai 1876,30 litus R. J..

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.