- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- A-143-41-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M., J. K., V. L., A. A., E. M., E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Prekybos namai ,,Vidar“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, R. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Prekybos namai ,,Vidar“ atstovams Julijai Laivienei ir Dariui Laiviui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. bei J. K., V. L., A. A. ir E. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. bei J. K., V. L., A. A. ir E. Ž. skundus atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Prekybos namai ,,Vidar“, R. A. individualiai įmonei dėl sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjai A. M. ir E. M. skundu (T 1, b. l. 2 – 5, 33 – 36), kurį patikslino (T 1, b. l. 47 – 50), bei pareiškėjai J. K., V. L., A. A. ir E. Ž. skundu (T 1, b. l. 104 – 106) (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. AD1-712 „Dėl žemės sklypo Otų g. 4 detaliojo plano patvirtinimo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento 2005 m. balandžio 11 d. išduotą statybos leidimą daugiabučiam gyvenamajam namui statyti Nr. 20-GN/05.
Pareiškėjai nurodė, kad skundžiami administraciniai aktai pažeidžia jų teisėtus interesus ir statybos normų reikalavimus, kadangi:
1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (toliau – Taisyklės) 34.6 punktą, planavimo organizatorius plano rengėjui privalo pateikti planuojamos teritorijos topografinį –inžinerinį planą. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) plano rengėjui trečiajam suinteresuotam asmeniui R. A. individualiai įmonei pateikė negaliojantį topografinį planą. Dėl netinkamo topografinio plano buvo parengtas netikslus žemės sklypo detalusis planas, pažeisti atstumai iki gretimų statinių ir žemės sklypų ribų, taip pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų interesus.
2. Žemės sklypo detaliajame plane nurodytas pastatų užimamo žemės ploto dydis viršija Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintų respublikinių statybos normų RSN 151-92 ,,Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (redakcija, įsigaliojusi 1997 m. birželio 28 d) (toliau – RSN 151-92) 2.1 punkte nustatytus maksimalius pastatų užimamo žemės ploto dydžius sklype. Pagal reikalavimus leistinas užstatymo plotas 711 kv. m dydžio žemės sklype yra 235 kv. m, o faktiškai patvirtintame detaliajame plane užstatymo plotas – 335 kv. m, o tai sudaro 47,32 procento užstatymo, nors atsakovo patvirtintame detaliajame plane nurodyta 40 procentų.
3. Detaliajame plane pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – Reglamentas STR 2.06.01:1999) VI skyriaus 3.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos atstumai nuo požeminių ir pusiau požeminių garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Pagal parengtą detalųjį planą atstumas nuo pareiškėjų A. ir E. M. namo iki įvažiavimo – 12,5 m, iki gretimo namo (duomenys neskelbtini) – dar mažesnis, o planuojamajame sklype atstumas nuo pastato – tik 2 m.
4. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.01:2004) XIII skirsnio 243 punktą, numatyta vaikų žaidimo aikštelė turi būti tokioje sklypo vietoje, kuri matoma bent iš vieno buto kambario ar iš bendro naudojimo patalpų ir ne arčiau kaip 10 m nuo įvažiavimo iš gatvės, buitinių atliekų aikštelės, garažo ir gyvenamojo pastato, o detaliajame plane šie reikalavimai neišlaikyti.
5. Pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 V skirsnio 173 punktą, planuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogintų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Įsigydami gyvenamuosius namus nuosavų gyvenamųjų namų teritorijoje buvo įsitikinę, jog greta nebus pastatytas daugiabutis namas, kuris savo aukštingumu, triukšmingumu ir dydžiu pablogins jų turėtas sąlygas. Be to, 1995 m. teritorijos detaliajame plane buvo numatyta mažaaukštė – 1 ar 2 aukštų gyvenamųjų namų statyba su 35 procentų užstatymu. Tokio daugiabučio statinio suprojektavimas gretimame sklype pažeidžia insoliacijos reikalavimus, nes pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktą būsto visumos projekto sprendimų, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas, neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos, nustatytos Reglamente. Šio teisės akto 175.2 punktas įpareigoja projektą parengti taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau pabloginti tų statinių technine būklę. Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai ,,Vidar“ (toliau – UAB „Prekybos namai ,,Vidar“) pradėjus žemės sklypo ruošimo darbus, iškilo grėsmė pareiškėjų A. ir E. M. namo tvorai, nes pradėjus darbus ji suskilinėjo. Rengiant detalųjį planą buvo neįvertinta, jog daugiabučio pastato gyventojai parkuos didelį skaičių automobilių, t. y. parengtos tik penkios požeminės parkavimo vietos, o name bus įrengti šeši butai, todėl didžioji dalis automobilių bus statomi gatvėje, o privažiavimo galimybės į gretimus sklypus dėl to sumažės ir bus apsunkintos.
6. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį detaliojo plano organizatorius apie žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus privalėjo raštu informuoti greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus, tačiau tai nebuvo padaryta. Viešas paskelbimas spaudoje neužtikrina trečiųjų asmenų interesų apsaugos, nes tik trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai ,,Vidar“ pradėjus statybos darbus, sužinojo, jog pakeistas žemės sklypo tikslinės paskirties pobūdis, suprato, koks statinys bus statomas.
7. Detalusis planas prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtinto Miesto bendrojo plano ir Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 235 patvirtinto Gyvenamojo kvartalo Melnragės gyvenvietėje detaliojo plano sprendiniams, kadangi pažeidžiami užstatymo aukščio (iki 2 aukštų ) ir ploto (iki 35 procentų) reikalavimai. Be to, ginčijamą statybos leidimą daugiabučiam gyvenamajam namui statyti išdavė asmuo (Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius), neturėdamas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo.
Atsakovas atsiliepimais į skundus (T 1, b. l. 110 – 112, 114 – 116, 175 – 177, 178 – 179) prašė skundų nepatenkinti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Jie galėjo Teritorijų planavimo įstatymo numatytais terminais susipažinti su rengiamo detaliojo plano eiga ir pareikšti savo pastabas ar prieštaravimus. Be to, nei vienas iš pareiškėjų neįrodė, kokios jų teisės ar įstatymų ginami interesai yra pažeisti tvirtinant detalųjį planą. Detalusis planas buvo parengtas laikantis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, suderintas su visomis reikiamomis institucijomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai ,,Vidar“ atsiliepimais į skundus (T 1, b. l. 81 – 82, 169 – 170, 185 – 186) su skundais nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Teritorijų planavimo įstatymo numatytais terminais pareiškėjai galėjo susipažinti su rengiamo detaliojo plano eiga ir pareikšti savo pastabas ar prieštaravimus, nes informacija apie tai buvo skelbiama Klaipėdos dienraštyje ,,Vakarų ekspresas“. Teigė, kad pareiškėjų interesai nebuvo pažeisti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu (T 3, b. l. 192 – 195) pareiškėjų skundus atmetė.
Teismas nustatė, kad nei vienas iš skundžiamų administracinių aktų atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodomu laikotarpiu pareiškėjams nebuvo įteikti, apie skundžiamus aktus jie sužinojo 2005 m. balandžio 5 d. ir nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki birželio 1 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos: Nr. AS4-439/2004, Nr. AS7-407/2004, Nr. AS8-50/2004, Nr. AS6-158/2004). Skundų priėmimo klausimas buvo išspręstas teismo nutartimis, todėl reikalavimas bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kreiptis gynybos į teismą gali ne bet kas, o tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai, jo manymu, yra pažeisti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra gretimų su ginčo sklypu Klaipėdoje, Otų g. 4, kuriam skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir išduotas statybos leidimas, namų gyventojai. Jų reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus grindžiami teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių teritorijų planavimo režimą, pažeidimu, o savo subjektinę teisę reikalauti skundžiamų sprendimų panaikinimo jie argumentuoja teise į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės paliečia ne tik jų siekiamas apginti subjektines teises, bet ir viešąjį interesą, kuriam apginti ABTĮ nustatyta specialioji tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Pareiškėjai nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.). Todėl šiai bylai išspręsti yra aktualu nustatyti, kiek pareiškėjų pareikšti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui, kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiškėjų įstatymo nustatytas teises ir ginamus interesus. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-792/2006, padarė išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra daugiau viešosios, o ne privatinės teisės pažeidimo objektas ir gali būti vertinamos kaip viešojo, o ne asmeninio intereso gynimas. Todėl tokie pareiškėjų reikalavimai pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasmę laikytini nepagrįstais ir negali būti tenkinami.
III.
Pareiškėjai A. M. ir E. M. apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 2 – 5) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, nes teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, tik atkartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, nepaskelbto teismo biuletenyje, motyvus.
2. Jie siekia apginti savo konkrečias subjektines teises, nes planuojant minėtą teritoriją tiesiogiai buvo paliesti jų kaip gretimybių interesai (Taisyklių 10 p., Teritorijų planavimo įstatymo 31 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – Nuostatai) 27, 28 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-720/2004).
3. Teismas, konstatavęs, kad jie neturi teisės ginti pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymo saugomų interesų, suvaržė jų subjektines teises.
Pareiškėjai J. K., V. L., A. A. ir E. Ž. apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 8 – 11) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies, 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, tik atkartojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, nepaskelbto teismo biuletenyje, motyvus.
2. Jie prašė teismo apginti subjektines teises, o ne viešąjį interesą. Tai, kad prašomos apginti teisės siejasi su viešuoju interesu, nėra priežastis atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-720/2004).
3. Teismas, konstatavęs, kad jie neturi teisės ginti pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymo saugomų interesų, suvaržė jų subjektines teises.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 20 – 21) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjai nenurodė naujų argumentų, pagrindžiančių skundo reikalavimus, neįrodė, savo pažeistų teisių.
2. Nenurodyta, kokios procesinės ar materialinės teisės normos buvo pažeistos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prekybos namai ,,Vidar“ atsiliepimu į pareiškėjų A. M. ir E. M. apeliacinį skundą (T 4, b. l. 17 – 19) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo pagal ABTĮ 142 straipsnį, nes apeliantai nenurodė nei vieno iš šio straipsnio punktų, o pagal ABTĮ 143 straipsnį – nes nenurodė nei vieno materialinės teisės normos pažeidimo.
2. Teismas nurodė motyvus, dėl kurių atmetė skundą, neprivalo aiškinti visų kitų skundo argumentų.
3. Pareiškėjai neįrodė savo teisių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Iš bylos matyti, kad ginčo žemės sklypas (Otų g. 4) yra kaimyninis (neturintis bendrų ribų) su sklypu (duomenys neskelbtini) (kuriame stovi pareiškėjui J. K. priklausantis gyvenamasis namas), per (Otų) gatvę ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (kuriuose gyvena pareiškėjai V. L. bei E. Ž.) ir tiesiogiai ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (kuriame esančiame name yra pareiškėjo A. A. nuomojamas butas) bei (duomenys neskelbtini) (kuriame stovi pareiškėjų A. ir E. M. gyvenamasis namas). Pareiškėjai skundžia (prašo panaikinti) atsakovo 2004 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintą žemės sklypo Otų g. 4 detalųjį planą ir šio detaliojo plano pagrindu 2005 m. balandžio 11 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai“ Vidar“ išduotą statybos leidimą daugiabučiam (3 aukštų ir 6 butų) gyvenamajam namui statyti. Pažymėtina, kad reikalavimą panaikinti minėtą statybos leidimą pareiškėjai grindžia aplinkybėmis, kurios jų nurodytos kaip pagrindas tenkinti pirmąjį reikalavimą (dėl detaliojo plano panaikinimo), ir nurodo jį kaip išvestinį iš pirmojo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti nurodytą statybos leidimą yra (ir šiuo atveju turi būti nagrinėjamas kaip) išvestinis iš reikalavimo panaikinti detalųjį planą (minėtą įsakymą dėl jo patvirtinimo). Nagrinėjant ši administracinį ginčą, pirmiausia yra būtina pasisakyti dėl pareiškėjų teisės (ABTĮ taikymo prasme) ginčyti nurodytus individualius teisės aktus.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pažeisti) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pažymėtina, kad besikreipiančio į teismą asmens nurodyti kaip (tariamai) pažeisti teisės ar įstatymų saugomi interesai tam tikrais atvejais gali visiškai arba iš dalies sutapti su viešuoju interesu, kurį pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį gali ginti (įstatymų nustatytais atvejais) tik kiti šiose normose nurodyti subjektai. Tačiau toks interesų sutapimas negali paneigti asmens teisės pačiam kreiptis į teismą dėl savo (tariamai) pažeistų teisių gynimo, nes priešingai nėra nustatyta įstatymų. Nurodyta taisyklė (procesinių teisės normų aiškinimas) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A3-64-07) ir pagal ABTĮ 13 straipsnio 2 dalį ja būtina vadovautis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimas (administracinėje byloje Nr. A11-792-06), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra panaikintas siekiant nustatyti vienodą administracinių teismų praktiką taikant minėtas procesines teisės normas, todėl šiuo metu juo negalima vadovautis.
Taigi konstatuotina, kad pareiškėjų skundų nagrinėjimą iš esmės lemia abiejų skundų (T 1, b. l. 2-5,33-36,47-50, 104-106) nuorodos į tai, kad jie siekia apginti būtent savo (tariamai) pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis (skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusi 2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pagal pareiškėjų nurodyto Reglamento STR 2.02.01:2004 173 punktą, projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, ją naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų nepablogintų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Šio Reglamento 175.2 punkte nustatyta, kad projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę. O jo 175.5 punktas nustato, kad būsto visumos projekto sprendinių, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas, neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame Reglamente.
Kolegija pažymi, kad nurodytos Reglamento nuostatos yra taikytinos minėtos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes šios įstatymo normos taikymo požiūriu atitinka joje nurodytų teisės aktų sampratą. Nuorodos Reglamente į trečiuosius asmenis (kurių interesus apsaugoti šios nuostatos yra skirtos) leidžia daryti išvadą, kad tokių asmenų kategorijai šiuo atveju priklauso pareiškėjai, nes (kaip pažymėta aukščiau) jų gyvenamoji vieta tampriai yra susijusi su skundžiamo detaliojo plano įteisinta gyvenamojo namo statyba. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjų nurodyti (tariamai padaryti) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo pažeidimai gali būti pripažinti pagrindu panaikinti skundžiamą detalųjį planą. Tačiau tik tuo atveju, kai bus nustatyti konkretūs Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimai ir kai tai gali būti siejama būtent su pareiškėjų gyvenimo sąlygų pakeitimu. Tai reiškia, kad pareiškėjų subjektyvus suvokimas apie jų interesų pažeidimą be atitinkamo patvirtinimo, kad buvo pažeisti atitinkami teisės aktų (Reglamentų) imperatyviai nustatyti ir skundžiamo įsakymo metu galioję reikalavimai, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu tenkinti jų reikalavimus.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai neprašo bylą grąžinti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, nenurodo, kad byloje yra būtina pateikti (ištirti) naujus įrodymus, kad šios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs pakankamai ilgai (virš 21 mėn.), ir, konstatuodama, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti vienokią arba kitokią išvadą skundų pagrįstumo klausimu, nutaria pati įvertinti byloje esančius įrodymus.
Taikydama aukščiau nurodytus kriterijus, kolegija pažymi, kad pareiškėjų A. ir E. M. nuoroda skunde į Taisyklių 34.6 punkto pažeidimą negali būti pripažinta pagrindu konstatuoti tokio pažeidimo faktą, nes (kaip matyti iš Taisyklių 34 p. bei šio punkto aiškinimo) planuojamos teritorijos topografinio-inžinerinio plano pateikimo laikas yra atitinkamo susitarimo tarp planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo dalykas, t. y. šio plano nepateikimas sudarant tokią sutartį negali būti traktuojamas kaip imperatyvios nuostatos pažeidimas.
Pareiškėjų A. ir E. M. nuoroda skunde į RSN 151-92 2.1 punkto pažeidimą negali būti pripažinta pagrįsta, nes skundžiamo įsakymo priėmimo metu (2004-06-01) RSN 151-92 nebegaliojo (jo galiojimas pasibaigė 2004 m. gegužės 5 d. (Aplinkos ministro 2004-02-17 įsakymas Nr. D1-72). Be to, skundžiamo detaliojo plano bei statinio atitikimą reikalavimams dėl leistinos užstatyti sklypo dalies patvirtina byloje esantys įrodymai: eksperto kvalifikaciją šioje srityje turinčio J. Bučo išvada (T 3, b. l. 6-9), užstatytos sklypo dalies apskaičiavimai (T 3, b. l. 165) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 20 d. raštas apie skundžiamo detaliojo plano atitikimą miesto bendrajam planui, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu (T 3, b. l. 137-162, 164). Pažymėtina, kad nurodyto bendrojo plano sprendiniai iš dalies pakeitė šių pareiškėjų nurodyto Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. gruodžio 7 d. patvirtintus sprendinius dėl Melnragės žemės sklypų paskirties pobūdžio, todėl pareiškėjų ir jų pateiktos specialisto A. Višniūno nuorodos į pastarąjį detalųjį planą negali būti pripažintos pagrįstomis.
Pareiškėjų nuorodos į Reglamento STR 2.06.01 : 1999 3.5 punkto pažeidimą tuo aspektu, kad detaliajame plane neišlaikytas reikalavimo dėl atstumo nuo įvažiavimo į požeminį garažą iki gretimų gyvenamųjų namų langų, byloje yra paneigiamas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2005 m. kovo 29 d. protokolu (T 1, b. l. 121-122), pastato projektavimo sąlygų sąvado (T 1, b. l. 128-140). Įrodymų, patvirtinančių šio argumento pagrįstumą bei paneigiančių išvardintus įrodymus, pareiškėjai nepateikė.
Pagal aukščiau nurodytą Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punktą, projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę. Pareiškėjai A. ir E. M. bei pareiškėjas J. K. skunduose nurodė, kad šis Reglamento reikalavimas yra pažeistas, nes vykdant statybos darbus žemės sklype Otų g. 4 atsirado grėsmė jų namų tvoroms, kurios pradėjo skilinėti. Iš byloje esančių tvoros tarp namų (duomenys neskelbtini) ir Otų g. 4 teritorijų (pažymėtina, kad name (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjas A. A., o ne nurodyti pareiškėjai) tyrinėjimų matyti, kad juose nurodytos tiriamos tvoros deformacijos ir rekomendacijos, kaip tas deformacijas reikia pašalinti (T 2, b. l. 33). Tačiau nurodyti tvoros pažeidimai, kolegijos manymu, neįrodo, kad jie atsirado dėl (detaliojo) projektavimo, o ne dėl statybos darbų netinkamo vykdymo (iš tyrinėjimų aprašymo galima daryti išvadą apie netinkamą pamatų duobės iškasimą). Todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti Reglamento STR 2.02.01:2004 175.2 punkto pažeidimo faktą.
Pareiškėjų A. ir E. M. skundo argumentai dėl Reglamento STR 2.02.01:2004 243 punkto pažeidimo negali būti pripažinti pagrindu ginti kieno nors iš pareiškėjų interesus, nes šis punktas reglamentuoja reikalavimus dėl vaikų žaidimo aikštelės buvimo vietos statomo namo, o ne gretimų namų atžvilgiu. Kaip pažymėta aukščiau, šioje byloje turi būti ginami pačių pareiškėjų teisėti interesai.
Reglamento STR 2.02.01:2004 175.5 punktas nustato, kad būsto visumos projekto sprendinių, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas, neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame Reglamente. Aiškindama šios nuostatos taikymą, kolegija pažymi, kad pagal ją tam tikras insoliacijos sumažėjimas (nepažeidžiant Reglamento nustatytų dydžių) yra leistinas. Pareiškėjai nenurodė konkrečių insoliacijos sumažėjimo dydžių ir jų atitikmens Reglamento nustatytiems dydžiams. Byloje esantys įrodymai (minėtas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2005 m. kovo 29 d. protokolas) patvirtina, kad šis Reglamento punktas detaliuoju planu nėra pažeistas. Todėl ir šis pareiškėjų argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.
Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjai skunduose nenurodė kokių nors konkrečių skundžiamo detaliojo plano rengimo tvarkos pažeidimų. Jų nuoroda dėl Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) taikymo negali būti pripažinta pagrįsta, nes ši įstatymo nuostata atsirado tik nuo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. po to, kai apie numatomą detalųjį planavimą buvo informuojama tuo metu galiojusius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies (1995-12-12 įstatymo Nr.I-1120 redakcija) reikalavimus, o, kaip pažymėta, pareiškėjai nenurodė, kad šiuo atveju buvo pažeisti pastarosios teisės normos reikalavimai.
Taigi tenkinti pareiškėjų skundus juose nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Todėl kolegija pripažįsta, kad teismo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjų skundus iš esmės yra pagrįstas.
Vadovaudamasi ABTĮ 71 straipsnio 5 dalimi, kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytas reikalavimų užtikrinimo priemones sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės 2005 m. balandžio 11 d. statybos leidimo Nr. 20-GN/05 galiojimą ir uždrausti UAB „Prekybos namai VIdar“ vykdyti statybos darbus žemės sklype Otų g. 4, Klaipėdos mieste.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartį dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių: sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės 2005 m. balandžio 11 d. statybos leidimo Nr. 20-GN/05 galiojimą ir uždrausti UAB „Prekybos namai Vidar“ vykdyti statybos darbus žemės sklype Otų g. 4, Klaipėdos mieste - taikymo.
Nutartis neskundžiama.