- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-265-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B. ), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos namuose. Dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šioje veikoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2005-06-21 Klaipėdos m. 10-ajame notaro biure, esančiame Baltijos pr. 117, Klaipėdos m., notarei G. Kazlaučiūnienei pateikė netikrą dokumentą – įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-02-25 Voronežo miesto notarės O. D. Andrejevos, remiantis kuriuo sudarė 1/2 buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su A. Č. ir tokiu būdu apgaule įgijo 42 000 Lt už A. B. parduotą butą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005-09-01 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure, esančiame S. Daukanto g./Šaulių g. 21/26, Klaipėdos m., jis notarei A. Kundrotienei pateikė tą patį įgaliojimą, remiantis kuriuo sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su A. B. ir tokiu būdu apgaule įgijo 46 000 Lt už A. B. parduotą butą. Tokiu būdu A. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-27 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad iš nepažįstamo asmens gavęs sūnaus A. B. įgaliojimą parduoti jam priklausančius butus, esančius Klaipėdos m.. Jis tik vykdęs savo sūnaus valią ir nežinojęs, jog įgaliojimas buvo suklastotas, jokių įtarimų ar abejonių jis nesukėlęs ir sandorius tvirtinusioms notarėms. Nurodo, kad jo sūnus pats niekada neturėjęs pinigų butų įsigijimui, tai buvo patvirtinta ir teisiamojo posėdžio metu, todėl jis neįgijo jokio svetimo turto ir turi būti išteisintas.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, prokurorė ir nukentėjusysis – skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas: pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu ir motyvuodamas jo kaltės klausimą, nuosprendyje nurodė, kad sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule, kad teisėtas turto įgijimas paprastai galimas realizavus civilinius – teisinius santykius. Nuteistasis, darydamas nuosprendyje nurodytus veiksmus, atspindinčius veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, siekė neteisėtai užvaldyti svetimą – nukentėjusiajam priklausantį – turtą. Tokios teismo išvados dėl nuteistojo kaltės yra teisingos. Be to, nuosprendyje yra detaliau nurodyta, kad sumanymą sukčiauti nuteistasis įgyvendino panaudodamas netikrą įgaliojimą, kuriuo tariamai išreikšta nukentėjusiojo valia, kad būtų parduotas jo turtas. Teismas nustatė, kad Klaipėdos notarams pateiktas įgaliojimas buvo parašytas neišreiškiant nukentėjusiojo valios ir norų, nežinia kaip šis įgaliojimas buvo parašytas ir kaip jis pateko pas nuteistąjį, nes šis aplinkybių nenurodo, pareikšdamas, jog įgaliojimą jam perdavęs asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežinąs. Toks nuteistojo paaiškinimas rodo, kad jis galbūt slepia tikrąsias įvykio aplinkybes, tai iš dalies patvirtina kitų duomenų, kurie teismo nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai, tikroviškumą. Skundo argumentai, kad ne tik jis, bet ir Klaipėdos notarai neįtarę klastos dėl pateikto įgaliojimo, nekeičia kaltės esmės, nes formaliai įgaliojimas atitiko nustatytus reikalavimus. Nuteistojo kaltė grindžiama jo psichologinėmis nuostatomis – veikimu tiesiogine tyčia turint tikslą apgaule užvaldyti jam nepriklausantį turtą. Negali būti pripažintas pagrįstu ir nuteistojo teigimas, jog jis nežinojęs, kad įgaliojimas neišreiškia nukentėjusiojo valios. Pažymėtina, kad nuteistasis yra nukentėjusiojo tėvas, įvykio metu buvo užvaldomas svarbus ir didelės vertės turtas. Esant šiuolaikinėms komunikavimo ir susisiekimo priemonėms, nėra nė menkiausio pagrindo abejoti, kad nuteistasis, gavęs iš nepažįstamo asmens dokumentą – įgaliojimą, pradėtų pardavinėti sūnaus turtą, prieš tai nepasitaręs su juo. Teisme nuteistasis aiškino dar tai, kad parduodamas turtas realiai nepriklausęs jo sūnui, kad turtas buvo įgytas už kitų asmenų – giminaičių – lėšas. Toks aiškinimas taip pat nekeičia nuteistojo pripažinimo kaltu pagrįstumo ir teisėtumo, nes turtas įstatymų nustatyta tvarka buvo registruotas nukentėjusiojo vardu, todėl priklausė jam.
Esant šioms aplinkybėms, pagrindų nuteistojo išteisinimui nėra, kaip minėta, teismo išvados dėl nuteistojo kaltės yra teisingos, nusikalstama veika kaip nusikaltimas yra kvalifikuota tinkamai.
Kiti nuosprendyje nurodyti sprendimai taip pat yra teisingi, iš jų ir bausmės paskyrimas: nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, be to, nuosprendyje teigiama, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta didelio masto žala neatlyginta. Teismas paskyrė beveik minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurią dar labiau švelninti motyvų ir priežasčių nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.