- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- eI-1273-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00111-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei V. L. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo iš atsakovės V. L. priteisti 139,79 Eur piniginės socialinės paramos permoką.
Prašyme nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei atsižvelgiant į atsakovės 2014-11-18 pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, nuo 2014-11-01 iki 2015-02-01 atsakovei buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa. Pareiškėja teigia, jog atsakovė per mėnesį nepranešė apie jai paskirtą nedarbo draudimo išmoką nuo 2014-11-22, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-01-23 įsakymu Nr. SP1-318 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. L.“ nustatyta, kad nuo 2014-11-01 iki 2015-01-01 susidarė 139,79 Eur socialinės pašalpos permoka, kurią atsakovė paprašyta grąžinti iki 2015-05-01. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2015-01-19 raštu Nr. (23.45.)-SP13-737. Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki nurodyto termino pabaigos negrąžino socialinės pašalpos permokos, jai 2015-08-19 ir 2015-12-18 buvo siunčiami priminimo laiškai, tačiau į juos atsakovė nereagavo ir permokos negrąžino.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2016-04-04 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2014-11-18 atsakovė V. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai skirti socialinę pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-01-02 įsakymu Nr. SP1-13 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-01 atsakovei buvo paskirta 92,34 Eur dydžio socialinė pašalpa.
Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-01-23 įsakymu Nr. SP1-318 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. L.“ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-01-01 susidarė 482,60 Lt (139,79 Eur) socialinės pašalpos permoka, kurią atsakovė paraginta grąžinti iki 2015-05-01. Socialinės paramos skyriaus 2015-01-29 raštu Nr. (23.45.)-SP13-737 atsakovė informuota apie nurodytu įsakymu nustatytą 139,79 Eur socialinės pašalpos permoką, kurią ji paraginta grąžinti iki 2015-05-01. Apie pareigą grąžinti socialinės paramos permoką atsakovė papildomai informuota Socialinės paramos skyriaus raštais 2015-08-19 Nr. (23.45.)-SP13-6747, 2015-12-18 Nr. (23.45.)-SP13-10398.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02).
Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t.y. 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš šių sąlygų yra ta, jog asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
Įstatyme įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančio asmens pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama, vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2014-11-22 iki 2015-01-12 atsakovei paskirta nedarbo draudimo išmoka. Minėta išmoka lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu atsirado aplinkybės (nedarbo draudimo išmokos gavimo metu pasikeitė jos pajamos), turinčios įtakos jos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Duomenų, jog apie nurodytą aplinkybę atsakovė informavo Socialinės paramos skyrių, byloje nėra.
Kadangi socialinės paramos teikimo laikotarpiu atsakovė neįvykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte reglamentuotos pareigos per mėnesį Socialinės paramos skyriui pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, neteisėtai gautą pinigų sumą ji turi grąžinti arba ją sumokėti dalimis. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-01-23 įsakymas Nr. SP1-318 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos V. L.“ laikytinas teisėtu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog nustatyta socialinės paramos permoka būtų grąžinta.
Kadangi nustatyta, jog socialinės paramos permoka susidarė dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą nevykdymo, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai 139,79 Eur piniginės socialinės paramos permokos suma priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendžia:
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš V. L. 139,79 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus, 79 ct) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.