- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- Ik-3558-764/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Warta Glass Panevėžys“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. B. ir A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Warta Glass Panevėžys“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Warta Glass Panevėžys“ (toliau – UAB „Warta Glass Panevėžys“, Bendrovė, Pareiškėja) 2011-08-16 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-9), kurį 2011-08-29 patikslino (b. l. 45-53), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-26 sprendimo Nr. S-175-(7-123/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-05-06 sprendimo Nr. 69-105 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 sprendimo Nr.(11.1)-SA-14 dalis, kuriomis Bendrovei nurodyta į biudžetą sumokėti 214855 Lt pajamų mokestį, 21 486 Lt pajamų mokesčio baudą, 57295 Lt laikinąjį socialinį mokestį ir 5730 Lt socialinio mokesčio baudą, bei pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai iš naujo išnagrinėti mokestinį ginčą šioje dalyje, taip pat atleisti UAB „Warta Glass Panevėžys“ nuo 21486 Lt pajamų mokesčio baudos ir 5730 Lt socialinio mokesčio baudos.
Skunde nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, (toliau – VMI, Atsakovė, Inspekcija), vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1726/2010, 2010-12-30, sprendimu Nr. 69-329 patvirtino 2009-06-15 VMI sprendimo Nr. 69-160 nurodymus Bendrovei į biudžetą sumokėti 214855 Lt pajamų mokestį (toliau –PM), 13134,50 Lt PM delspinigius, 42971 Lt PM baudą, 57295 Lt socialinį mokestį (toliau – SM), 7526,87 Lt SM delspinigius ir 11459 Lt SM baudą. Mokestinių ginčų komisija (toliau – MGK, Komisija) išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą dėl 2010-12-30 VMI sprendimo, 2011-03-03 sprendimu Nr. S-57 (7-26/2011) Inspekcijos sprendimą panaikino perduodama Bendrovės skundą nagrinėti iš naujo. Pakartotinai išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2011-05-06 sprendimu Nr. 69-105 Inspekcija patvirtino Panevėžio AVMI 2009-03-19 sprendimo Nr. (11.1.9)-SA-14 nurodymus Bendrovei į biudžetą sumokėti 214855 Lt PM, 13134,50 Lt PM delspinigius, 57295 Lt SM, 7526,87 Lt SM delspinigius, o minėtu sprendimu paskirtas baudas, t.y. 42971 Lt baudą ir 11459 Lt SM baudą, pakeitė atitinkamai į 21486 Lt PM baudą bei 5730 Lt SM baudą. Komisija, išnagrinėjusi UAB „Warta Glass Panevėžys“ skundą dėl jai priskaičiuotų sumų, 2011-07-26 sprendimu Nr. S-175 (7-123/2011) patvirtino nurodymus Bendrovei į biudžetą sumokėti 214855 Lt PM, 13134,50 Lt PM delspinigius ir 21486 Lt PM baudą, 57295 Lt SM, 7526,87 Lt SM delspinigių ir 5730 Lt SM baudą ir atleido Pareiškėją nuo 13134,50 Lt PM delspinigių ir 7526,87 Lt SM delspinigių mokėjimo.
Pareiškėjos teigimu, minėti sprendimai, kuriais jai priskaičiuotos į biudžetą mokėtinos mokesčių bei baudų sumos, yra nepagrįsti, todėl naikinti. Komisija nenagrinėjo Bendrovės skunde pateiktų motyvų dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, o mokesčių administratorius formaliai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolų pripažinimą beviltiškomis ir jų priskyrimą ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams bei nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 10 str. ir 69 str. 2 dalyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, todėl nepagrįstai įmonės TOO „Semej Susyny“ skolos Bendrovei nepripažino beviltiška ir atitinkamai nepriskyrė ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintų Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių (toliau-Taisyklės) nuostatas, mokesčių mokėtojas, siekdamas skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti, kad: skola buvo įtraukta į mokesčių mokėtojo pajamas, mokesčių mokėtojo teisę atgauti skolą, skolininko likvidavimo faktą, taip pat kad likviduotas skolininkas (jo skolų perėmėjas, jei toks egzistuoja) neturėjo pakankamai turto skoloms grąžinti. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratoriaus argumentai, kad Pareiškėja neįrodė turinti teisę iš įmonės TOO „Semej Susyny“ atgauti skolą, t.y. neįrodė kad skola yra reali, kad likviduota įmonė TOO „Semej Susyny“ neturėjo pakankamai turto skolai grąžinti, bei kad neegzistuoja šios likviduotos įmonės skolų perėmėjas, o jei egzistuoja – kad jis neturi pakankamai turto skolai grąžinti, - yra nepagrįsti. Jos teigimu, skolos realumo faktą bei pastangas skolai susigrąžinti patvirtina su Kazachstano įmone pasirašytas 1997-12-30 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildymas, kuriuo buvo susitarta dėl skolų grąžinimo grafiko, Bendrovės pastangas susigrąžinti skolą akivaizdžiai įrodo Kazachstano įmonės skolos klausimo sprendimas tarpvyriausybinių santykių kontekste, t.y. kreipimasis tiek į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, tiek ir į Kazachstano Respublikos valdžios institucijas. Bendrovė nurodė norėjusi kreiptis į Arbitražo teismą prie Asociacijos tarptautiniai prekybos Rūmai-Lietuva, tačiau atsižvelgusi į tikėtinas proceso išlaidas bei įmonės ekonominę situaciją, nusprendė, kad teisinis skolos išieškojimo būdas gali iš esmės pabloginti Bendrovės finansinę būklę. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad pati mokesčių inspekcija pripažįsta TOO „Semej Susyny“ skolos Bendrovei realumą, nes mokesčių administratorius, nagrinėdamas skolos pripažinimo beviltiška klausimą, nagrinėjo ne tik skolos susidarymo dokumentus, bet ir kitus įrodymus, pagrindžiančius jos pastangas susigrąžinti skolą. Skolos egzistavimo faktą patvirtino ir VMI atstovė 2010-11-23 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje.
Pareiškėja taip pat nesutinka ir su mokesčių administratoriaus argumentu, kad Bendrovė neįrodė fakto, jog likviduota įmonė TOO „Semej Susyny“ neturėjo pakankamai turto skolai padengti, bei kad ji neturėjo skolų perėmėjo. Vien įmonės TOO „Semej Susyny“ išregistravimo 2001-12-14 faktas patvirtina tai, kad nuo šios datos nebeegzistuoja skolininkas, t.y. nėra subjekto, iš kurio galima reikalauti skolos susigrąžinimo, o taip pat ir turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta aplinkybė, kad nors skola už patiektas prekes realiai egzistavo, Bendrovė nebuvo įtraukta į TOO „Semej Susyny“ likvidavimo procesą, todėl objektyviai negalėjo pateikti įrodymų apie įmonės iki likvidavimo turėtą turtą bei galimybę iš šio turto (jeigu toks egzistavo) patenkinti savo reikalavimą, taip pat objektyviai negalėjo turėti jokių duomenų ir apie galimus įmonės TOO „Semej Susyny“ skolų perėmėjus. Nei mokesčių administratorius, nei Komisija iš esmės neįvertino tos aplinkybės, kad minėtos sumos (Kazachstano įmonės įsiskolinimas Bendrovei) jau buvo įtrauktos į Bendrovės apmokestinamąsias pajamas ir apmokestintos pelno mokesčiu atitinkamais ankstesniais mokestiniais laikotarpiais.
Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes neatsižvelgė į Bendrovės pastangas skolai susigrąžinti. Nurodė, kad net ir pripažinus, jog Bendrovė nesurinko visų dokumentų, formaliai atitinkančių Taisyklių nuostatas, turėjo būti taikomos MAĮ 69 str. 2 dalies nuostatos, kadangi tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio ginčo metu pateikti dokumentai turinio prasme aiškiai įrodo pastangas susigrąžinti skolas ir turinio prasme visiškai atitinka Taisyklių reikalavimus. Toks Bendrovės elgesys pilnai atitiko įstatymų leidėjo tikslus, nustatant teisines priemones, kurių būtina imtis beviltiškas skolas priskiriant ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
UAB „Warta Glass Panevėžys“ nurodė, kad ginčijamu Komisijos sprendimu ji buvo atleista nuo 13134,50 Lt PM delspinigių ir 7526,87 Lt SM delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuriame be kita ko, taip pat įtvirtintas ir mokesčių mokėtojo atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad MGK pripažino, jog Bendrovė mokesčių įstatymo pažeidimą padarė dėl klaidinančio mokesčių administratoriaus išaiškinimo, ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atleido ją nuo PM ir SM delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, Bendrovė taip pat turi būti atleista ir nuo 21486 Lt PM baudos ir 5730 Lt SM baudos mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į Pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 126-128) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nurodymų Bendrovei sumokėti 214855 Lt PM, 42971 Lt PM baudą, 57295 Lt SM ir 11459 Lt SM baudą, t. y. dėl Kazachstano Respublikos įmonės TOO „Semey Susyny“ skolų Bendrovei pripažinimo beviltiškomis, taip pat ir dėl ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir su tuo susijusio PM perskaičiavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Warta Glass Panevėžys“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai (LVAT Nr. A575-1726/2010) ir 2010-12-30 nutartyje konstatavo, kad Kazachstano Respublikos justicijos ministerijos Registracijos tarnybos komiteto 2007-04-19 raštas dėl TOO „Semej Susyny“ išregistravimo iš Kazachstano Respublikos juridinių asmenų registro pagrindžia tik vieną aplinkybę, - kad paklausime minimas subjektas yra išregistruotas iš įmonių registro. Kiti bylos medžiagoje esantys Bendrovės pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintų Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių (toliau-Taisyklės) reikalavimų, jie nepatvirtina aplinkybių, kad Bendrovė turėjo teisę iš įmonės TOO „Semej Susyny“ atgauti skolą, kad likviduota įmonė TOO „Semej Susyny“ neturėjo pakankamai turto skolai grąžinti, kad neegzistuoja šio likviduoto subjekto skolų perėmėjas, o jei egzistuoja - kad jis neturi pakankamai lėšų skolai grąžinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje yra tinkamai įrodytas skolos beviltiškumo faktas. Taip pat nustatyta, kad teisminis arba jam prilygstantis skolos išieškojimo procesas nebuvo pradėtas, nors Bendrovė jau sutarties sudarymo momentu žinojo, kad, kilus ginčui tarp sutarties šalių, skolos išieškojimas iš Kazachstano įmonės TOO „Semej Susyny“ galimas tik teismine tvarka (Arbitražo teisme), todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje yra įrodytos pakankamos Bendrovės pastangos atgauti skolą. Teismo nutartyje nurodyta, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrįstai minėtą 7161821 Lt skolą pripažino beviltiška ir, apskaičiuodama 2006 metų apmokestinamąjį pelną, jos penktadalį (1432364 Lt) įtraukė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Atsakovė pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepime taip pat nurodė, kad Bendrovė netenkina imperatyvios MAĮ 141 str. 2 dalies nuostatos, t.y. kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, todėl nėra pagrindo atleisti Pareiškėją nuo 21486 Lt PM baudos ir 5730 Lt SM baudos mokėjimo.
Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta ABTĮ 73 str. ir 75 str. nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. ABTĮ suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam subjektui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (5 str.). Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (6 str.).
Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų (ABTĮ 15 str. 1 d. 4 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs Pareiškėjos ir Atsakovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-15 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Warta Glass Panevėžys“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo dalių panaikinimo, 2010-11-30 nutartimi iš dalies pakeitė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-06-15 sprendimą Nr. 69-160. Šio sprendimo dalį, kuria Pareiškėjai nurodyta sumokėti 42 565 Lt PVM, 10 728 Lt PVM delspinigių ir 12 770 Lt PVM baudą paliko nepakeistą, o sprendimo dalį dėl nurodymų Bendrovei sumokėti 217596 Lt PM, 13417 Lt PM delspinigių, 43519 Lt PM baudą, 58025 Lt SM, 8913 Lt SM delspinigių, 11605 Lt SM baudą, 15769 Lt PM prie pajamų šaltinio, 3748 Lt šio mokesčio delspinigių ir 3154 Lt šio mokesčio baudą panaikino ir perdavė Pareiškėjo skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo (MGK bylos l. 25-34).
Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Valstybinė mokesčių inspekcija pakartotinai išnagrinėjo Pareiškėjos skundą ir 2010-12-30 sprendimu Nr. 69-329 patvirtino Panevėžio AVMI 2009-03-19 sprendimo Nr. (11.l-9)-SA-14 dalį dėl Kazachstano Respublikos įmonės TOO „Semej Susyny“ skolų nepripažinimo beviltiškomis, o tuo pačiu ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir su tuo susijusio PM ir SM perskaičiavimo. Nesutikdama su tokiu Inspekcijos sprendimu, Pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri išnagrinėjusi jos skundą 2011-03-16 sprendimu Nr. S-57-(7-26/2011) panaikino Inspekcijos 2010-12-30 sprendimą ir perdavė Pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo, kadangi konstatavo neturinti galimybės išsiaiškinti, kaip Inspekcijos sprendimu buvo perskaičiuoti PM ir SM bei su jais susijusios sumos, nes sprendime nepateikti sumas pagrindžiantys skaičiavimai, o Pareiškėjos teigimu, šios sumos yra netikslios, taip pat nurodė, kad, Pareiškėjai turi būti paskirtos minimalios baudos.
Atsakovė 2011-05-06 sprendimu Nr. 69-105 patvirtino Panevėžio AVMI 2009-03-19 sprendimo Nr. (1 l.l-9)-SA-14 dalį dėl įmonės TOO „Semey Susyny“ skolų nepripažinimo beviltiškomis ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams bei su tuo susijusio PM ir SM perskaičiavimo, taip pat pakeitė PM ir SM baudas į minimalias, t. y. į 10 procentų dydžio baudas, nurodydama Pareiškėjai į biudžetą sumokėti 214855 Lt PM, 13134,50 Lt PM delspinigius, 57295 Lt SM, 7526,87 Lt SM delspinigius, 21486 Lt PM baudą bei 5730 Lt SM baudą (b. l. 87-94).
Nesutikdama su Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-06 sprendimu UAB „Warta Glass Panevėžys“ padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai (MGK bylos l. 1-9), prašydama jį panaikinti.
Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, 2011-07-26 sprendimu Nr. S-175 (7-123/2011) patvirtino nurodymus Bendrovei sumokėti į biudžetą 214855 Lt PM, 13134,50 Lt PM delspinigius ir 21486 Lt PM baudą, 57295 Lt SM, 7526,87 Lt SM delspinigių ir 5730 Lt SM baudą bei atleido Pareiškėją nuo 13134,5 Lt PM delspinigių ir 7526,87 Lt SM delspinigių mokėjimo (b. l. 76-86).
UAB „Warta Glass Panevėžys“ 2011-08-16 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-9) ir 2011-08-29 patikslintu skundu (b. l. 45-53), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-26 sprendimo Nr. S-175-(7-123/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-05-06 sprendimo Nr. 69-105 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 sprendimo Nr. (11.1)-SA-14 dalis, kuriomis Bendrovei nurodyta į biudžetą sumokėti 214855 Lt pajamų mokestį, 21486 Lt pajamų mokesčio baudą, 57295 Lt laikinąjį socialinį mokestį ir 5730 Lt socialinio mokesčio baudą. Prašo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai iš naujo išnagrinėti mokestinį ginčą šioje dalyje, taip pat atleisti UAB „Warta Glass Panevėžys“ nuo 21486 Lt pajamų mokesčio baudos ir 5730 Lt socialinio mokesčio baudos mokėjimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nurodymų UAB „Warta Glass Panevėžys“ į valstybės biudžetą sumokėti 214855 Lt PM, 21486 Lt PM baudą, 57295 Lt SM ir 5730 Lt SM baudą, t. y. dėl Kazachstano Respublikos įmonės TOO „Semey Susyny“ skolų Pareiškėjai pripažinimo beviltiškomis ir jų priskyrimo ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams, taip pat dėl įmonės atleidimo nuo jai apskaičiuotų PM ir SM baudų mokėjimo. Pareiškėja neginčija Inspekcijos 2011-05-06 sprendimu Nr. 69-105 jai perskaičiuotų PM ir SM sumų dydžių, tačiau prašo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 10 ir 69 straipsniais ir taikyti turinio viršenybės prieš formą principą.
Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 10 str. numatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pagal įstatymo 69 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 2 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-11-30 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos ir Atsakovės skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-15 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Warta Glass Panevėžys“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo dalių panaikinimo (MGK bylos l. 25-34). Teismas visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, sistemiškai aiškindamas ir taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 25 str. ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintų Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatas, konstatavo, kad UAB ,,Warta Glass Panevėžys“ nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių skolos beviltiškumą ir pakankamas pastangas skolai atgauti, todėl nepagrįstai 7161821 Lt skolą pripažino beviltiška ir, apskaičiuodama 2006 metų apmokestinamąjį pelną, jos penktadalį (1423364 Lt) įtraukė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad Kazachstano Respublikos justicijos ministerijos Registracijos tarnybos komiteto 2007-04-19 raštas apie TOO „Semej Susyny“ išregistravimą iš Kazachstano Respublikos juridinių asmenų registro pagrindžia tik vieną aplinkybę – kad paklausime minimas subjektas yra išregistruotas iš įmonių registro. Kiti bylos medžiagoje esantys Bendrovės pateikti dokumentai neatitinka Taisyklių reikalavimų, jie nepatvirtina aplinkybių, kad Bendrovė turėjo teisę iš įmonės TOO „Semej Susyny“ atgauti skolą, kad likviduota įmonė TOO „Semej Susyny“ neturėjo pakankamai turto skolai grąžinti, kad neegzistuoja šio likviduoto subjekto skolų perėmėjas, o jei egzistuoja – kad jis neturi pakankamai lėšų skolai grąžinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje yra tinkamai įrodytas skolos beviltiškumo faktas. Taip pat nustatyta, kad teisminis arba jam prilygstantis skolos išieškojimo procesas nebuvo pradėtas, nors Bendrovė jau sutarties sudarymo momentu žinojo, kad, kilus ginčui tarp sutarties šalių, skolos išieškojimas iš Kazachstano įmonės TOO „Semej Susyny“ galimas tik teismine tvarka (Arbitražo teisme), todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje yra įrodytos pakankamos Bendrovės pastangos atgauti skolą.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-30 nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo momento (ABTĮ 96 str. 3 d.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Įrodymais administracinėse bylose laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis ABTĮ 96 str. 4 d. ir 58 str. 2 d. konstatuotina, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-30 nutartimi nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti ginčijami ir įrodinėjami iš naujo, todėl nagrinėjamoje byloje pakartotinai negali būti vertinami Pareiškėjos argumentai dėl to, ar jos pateikti duomenys laikytini pakankamais įrodymais skolai pripažinti beviltiška, taip pat įrodymais patvirtinančiais, kad pastangos skolai atgauti buvo pakankamos. Nagrinėjamu atveju taip pat negali būti sprendžiamas klausimas dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo dėl įmonės TOO „Semej Susyny“ įsiskolinimo priskyrimo beviltiškoms skoloms, nes taip būtų peržiūrima res judicata galią įgijusi teismo nutartis, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę.
Pareiškėja taip pat prašo teismą atleisti ją nuo nuo 21486 Lt PM baudos ir 5730 Lt SM baudos mokėjimo.
Atleidimo nuo mokesčių mokėtojui paskirtų baudų mokėjimo pagrindai įtvirtinti Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. Pagal šią teisės normą mokesčių mokėtojas nuo jam paskirtų baudų gali būti atleistas, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 p.), jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (2 p.), kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 p.) arba kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Aiškindamas MAĮ 141 str. 2 d. nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuo paskirtos baudos mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas Mokesčių administravimo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Taigi atleidimas nuo baudos, visų pirma, sietinas su sumokėjimu mokesčio arba priverstiniu išieškojimu, arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu. Priešingu atveju įstatymų leidėjas draudžia atleisti nuo atitinkamo mokesčio baudos. Šiuo atveju neturi įtakos nei pažeidimo pobūdis, nei mokesčių mokėtojo bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi aplinkybė, nei mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimas, ar kitos aplinkybės, kurios galėtų būti svarbios mokesčių mokėtojui (2008-06-04 nutartis byloje Nr. A556-903/2008).
Byloje objektyvių duomenų, kad Pareiškėja būtų sumokėjusi jai priskaičiuotą pelno mokestį ir socialinį mokestį arba kad šių mokesčių sumokėjimo terminas jai nustatyta tvarka būtų atidėtas ar išdėstytas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati Pareiškėja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Bendrovė netenkina imperatyvios MAĮ 141 str. 2 dalies nuostatos, todėl negali būti atleista nuo 21486 Lt PM baudos ir 5730 Lt SM baudos mokėjimo MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu.
Byloje nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų, teisės aktų analizės ir teisminės praktikos pagrindu, konstatuojama, kad Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-26 sprendimo Nr. S-175-(7-123/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-05-06 sprendimo Nr. 69-105 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 sprendimo Nr. (11.1)-SA-14 dalys, kuriomis Bendrovei nurodyta į biudžetą sumokėti 214 855 Lt pajamų mokestį, 21 486 Lt pajamų mokesčio baudą, 57 295 Lt laikinąjį socialinį mokestį ir 5 730 Lt socialinio mokesčio baudą paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėja,
nusprendė:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Warta Glass Panevėžys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.