- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1-2332-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67230-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Lina Petraitytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotuoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2015 m. lapkričio 24 d. apie 20.10 val., Vilniuje, Antakalnio g. 1, dideliu greičiu savo automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo privažiavo prie nukentėjusiosios V. P., važiuojančios automobiliu „Nissan Juke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į pirmą juostą užblokavo pastarajai kelią, tuomet išlipęs ir priėjęs prie V. P. automobilio bandė atidaryti duris ir ėmė vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, reikalaudamas atidaryti langą du kartus trenkė į kairės pusės automobilio veidrodėlį, 253,81 eurų vertės ir jį sulaužė, po to keletą kartų trenkė į priekinių durelių automobilio slenkstį, taigi tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė 253,81 eurų turtinę žalą.
D. M. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, gailėjosi ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną važiavo nuo Žirmūnų tilto, važiuojant į žiedą, jam iš dešinės atlėkė automobilis Nissan, užkirto kelią ir dėl to jis vos nepadarė avarijos. Tada jis minėtą automobilį pasivijo ir norėjo paaiškinti, kad dėl vairuotojo kaltės vos nepadarė avarijos. Norėjo, kad vairuotoja atidarytų langą pasikalbėti, bet ji neatidarė, todėl jis trenkė per veidrodėlį, jį sudaužė, nukrito plastmasė, taip pat spyrė su koja į automobilį, buvo susinervinęs, todėl išėjo taip, kad jis išsiliejo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiosios atsiprašė teisiamojo posėdžio metu, norėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, bet negavo jos kontaktų. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad, jo nuomone, ieškinys per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, D. M. taip pat prisipažino kaltas dėl jam pareikštų įtarimų (b.l. 58-59, 64).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad yra automobilio NISSAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2015 m. lapkričio 24 d. apie 20.10 val. važiuodama automobiliu Vilniuje, Olandų žiedu, iš paskos dideliu greičiu privažiavo automobilis OPEL valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas naudojo garsinį signalą. Įvažiuodama į Antakalnio gatvę, važiavo antra eismo juosta. Girdėjo, kad automobilio OPEL vairuotojas naudoja garsinį signalą. Ji važiuodama antra eismo juosta persirikiavo į pirmąją juostą ir OPEL vairuotojas iš antros juostos persirikiavo į pirmąją juostą ir užblokavo jai kelią, sudarydamas avarinę situaciją, sustojo pirmoje juostoje užblokuodamas jai kelią. Iš automobilio OPEL išlipo vairuotojas, pribėgo prie jos vairuojamo automobilio. Prie automobilio vyras rankomis bandė atidaryti duris, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi automobilio durys automatiškai užsidaro. Vyras stovėdamas prie automobilio vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, reiškė priekaištus dėl automobilio vairavimo, buvo agresyviai nusiteikęs, mosikavo kumščiais, reikalavo atidaryti automobilio duris. Jis kumščiu nusitaikė į automobilio langą, tačiau į langą netrenkė. Būdama automobilyje, ji pasilenkė ir išgirdo smūgį, tikėdamasi, kad trenks į automobilio langą. Bet jis į langą netrenkė, o trenkė į vairuotojo pusės veidrodėlį. Liepė atidaryti automobilio vairuotojo pusės langą, tačiau ji nepakluso ir lango atidariusi nebuvo. Iš automobilio išlipusi taip pat nebuvo. Vyras stovėdamas prie automobilio trenkė į vairuotojo pusės esantį veidrodėlį ir jį sulaužė. Stovėdamas prie automobilio, vyras koja keletą kartų spyrė į priekinių durelių automobilio slenkstį, tačiau jo nesulenkė. Nuosavu automobiliu važiavo viena. Matė, kad OPEL automobilyje ant priekinės sėdynės sėdėjo moteris tamsių plaukų. Po įvykio pakilo kraujospūdis, patyrė nervinį šoką, nuo ko teko vartoti vaistus. Po įvykio kitą dieną jautėsi nedarbinga (b.l. 14).
Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra jo brolis. 2015 m. lapkričio 24 d. apie 20.00 val. jie su broliu važiavo nuo parduotuvės „Minskas-IKI“ žiedu, link Olandų žiedo. Automobilį vairavo Darjušas. Olandų žiede automobilis Nissan pakirto jiems kelią. Automobilis, įvažiuodamas iš Kosciuškos gatvės, nepraleido Darjuš automobilio ir juos pakirto. Darjušas vos nepadarė eismo įvykio. Tuomet jis važiavo iš paskos, aplenkė ir užblokavo kelią Nissan automobiliui. Darjušas išlipo ir priėjo prie automobilio, pasiaiškinti. Jam tuo metu paskambino, jis pradėjo kalbėti telefonu. Pokalbio tarp Darjušo ir vairuotojos, pagyvenusios moteriškės, jis negirdėjo. Visas veiksmai truko kelias minutes. Brolis agresyviai nesielgė, t.y. iš jo judesių suprato, kad jis garsiai kalba ir gal nusikeikė. Jis nematė, kad jis daužytų koja automobilio dureles ar bandytų atidaryti dureles, daužytų per automobilio stiklą. Kaip jis sudaužė automobilio veidrodėlį, nematė, nes sėdėjo mašinoje ir kalbėjo telefonu. Darjušas grįžo į automobilį, buvo susinervinęs. Nuvažiuojant, t.y. pravažiuojant pro Nissan automobilį pastebėjo, kad sudaužytas jo šoninis veidrodėlis. Suprato, kad veidrodėlį sudaužė brolis, matyt, susinervinęs, nesusivaldė ir trenkė per veidrodėlį, o jis sudužo (b. l. 51).
Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyresnioji patrulė. 2015 m. lapkričio 24 d. apie 20.17 val. patruliavo kartu su patruliu A. L.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad moteris automobiliu Nissan laukia Vilniuje, Antakalnio g. 61, kad palydėtų ją į policijos komisariatą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad Antakalnio g. 1, Vilniuje, žiede, iš chuliganiškų paskatų vyras apgadino automobilį ir nurodė, kad nori parašyti pareiškimą. Taip pat paminėjo, kad ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Ji aiškino, kad vaikinas trenkė į vieną iš šoninių veidrodėlių ir po to apspardė automobilį. Moteris atrodė susijaudinusi ir prašė, kad jie palydėtų ją iki 1 PK, kadangi tiksliai nežino ir ten išdėstys visas įvykio aplinkybes surašydama aplinkybes. Kartu su A. L. palydėjo ją į 1 PK (b.l.49).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:
D. M. 2015 m. lapkričio 24 d. apie 20.10 val., Vilniuje, Antakalnio g. 1, dideliu greičiu savo automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo privažiavo prie nukentėjusiosios V. P., važiuojančios automobiliu „Nissan Juke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į pirmą juostą užblokavo pastarajai kelią, tuomet išlipęs ir priėjęs prie V. P. automobilio bandė atidaryti duris ir ėmė vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, reikalaudamas atidaryti langą du kartus trenkė į kairės pusės automobilio veidrodėlį, 253,81 eurų vertės ir jį sulaužė, po to keletą kartų trenkė į priekinių durelių automobilio slenkstį.
Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina kiti duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka - nukentėjusiosios parodymai, taip pat tam tikrais aspektais liudytojų J. M., J. B. parodymai.
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. už viešosios tvarkos pažeidimą.
Teismo vertinimu, D. M. savo atliktais veiksmais bei elgesiu, atsižvelgiant į jų objektyvią išraišką – viešoje vietoje nukentėjusiosios vairuoto automobilio užblokavimas, elgesys keikiantis ir agresyviai elgiantis reikalavimas atidaryti automobilio langą, smūgiai į automobilį – pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat pripažintina, kad nurodyta veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi asmuo suvokė savo veikos pavojingą pobūdį bei nurodytu momentu atitinkamai elgtis norėjo.
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą – nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o būtent – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi jis baustinas.
Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamojo posėdžio metu D. M. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo įmonė, tačiau iš duomenų baudžiamojoje byloje matyti, kad draudimo įmonei D. M. atlygino padarytą žalą (b. l. 47, 65-66).
Atsižvelgtina ir į D. M. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, dirba, neteistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė (b. l. 76-78), administracine tvarka baustas, nuobaudos negalioja (b. l. 73).
Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta D. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Jos dydis nustatytinas taip pat atsižvelgus į nurodytas aplinkybes. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 5 punktu, skirtinas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti atitinkamą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Skirtina bausmė, kadangi D. M. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusioji V. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad yra vyresnio amžiaus ir silpnos sveikatos moteris, asmens elgesys buvo neadekvatus ir pavojingas, sąlygojo ne tik turto sugadinimą, bet ir pasekmes jos sveikatai – ji turėjo gerti raminamuosius bei kraujo spaudimą mažinančius vaistus, nuo išgąsčio pakilo kraujo spaudimas, negalėjo keletą dienų po įvykio nei miegoti, nei dirbti, įvykis sukėlė šoką bei išgąstį, buvo pažeistas saugumo jausmas ir pasitikėjimas kitais žmonėmis bei jų elgesiu.
Civilinis ieškinys tenkintinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, o teismas, spręsdamas nurodytą klausimą, atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kaip kad nukentėjusiojo asmens individualios savybės, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – nukentėjusioji patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, emocinius išgyvenimas ir stresą. Nors nurodytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, visgi atitinkami veiksmai, kuriais ši veika pasireiškė, buvo nukreipti ir į nukentėjusiosios asmenį. Pažymėtina, kad nepaisant asmens paaiškinimų, kas iššaukė tokį elgesį, visgi nagrinėjamoje situacijoje pripažintina, kad kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus, nukentėjusioji negalėjo numanyti, kuo situacija baigsis, elgesys galėjo atrodyti itin neprognozuojamas ir dėl to sutiktina, kad tokiu elgesiu galėjo būti sukeltas jai nesaugumo jausmas, juolab kad ji buvo viena. Be to, teismui pateikti ir duomenys apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, kas irgi turi įtakos sprendžiant, kad nusikalstama veika buvo sukeltos tam tikros pasekmes nukentėjusiosios psichologinei (sveikatos) būklei. Taigi atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma nagrinėjamu atveju yra protinga ir adekvati, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 5 punktu, skirti D. M. įpareigojimą per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti V. P. naudai iš D. M. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
D. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.