Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-2749-779/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
e2S-2749-779/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21666-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Pareiškėjas
S. G.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2749-779/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21666-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į dalį buto pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad V. Z. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į A. Z., ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. G. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

3. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-26919-845/2016, buvo pripažintas nežinia kur esančiu A. Z., kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), taip pat paskirtas A. Z. paprastas turto administravimas, administratore paskiriant jo sutuoktinę V. Z. Teismas minėtoje byloje nustatė juridinius faktus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir priklauso pareiškėjai pagal 1992-04-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2542; sprendė, kad minėtam nekilnojamam turtui galioja įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, t. y., kad butas esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė; nurodė, kad pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja įgijo turtą įgyjamosios senaties būdu (½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) kuris turi teisėtą savininką, t. y. į turtą, į kurį daugiau nei pareiškėja teisių turi jos sutuoktinis A. Z. Teismas vertino, kad nėra įvykdytos visos būtinos ir privalomos sąlygos ir reikalavimai turtui įgyti įgyjamosios senaties būdu.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kitais būdais nei įgyjamosios senaties būdu patvirtinti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pvz. prašyti teismą pripažinti A. Z. mirusiu, teikti ieškinį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine V. Z. (pareiškėjos motinos) nuosavybe.

5. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad egzistuoja civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į dalį buto pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo į dalį buto pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nurodyta, kad V. Z., gyvendama bute ir jį valdydama, buvo sąžininga A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes privatizuodama butą savo vardu, mokėdama už butą savo investiciniais čekiais, t. y. realizuodama Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, buvo įsitikinusi, kad tapo buto savininke ir valdytoja bei įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į butą. Ji nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn. Tai reiškia, kad visą įgyjamosios senaties laiką V. Z., sąžiningai įgijusi daiktą, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas, apie kurį V. Z. sužinojo 2016 metais ir kuris, turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, ja nė karto nepasinaudojo. V. Z. nežinojimas visą įgyjamosios senaties laiką apie tai, kad dalis buto priklauso jos sutuoktiniui, yra svarbi faktine aplinkybė.

6.2. Atsisakydamas priimti pareiškimą teismas padarė išvadą, kad nėra įvykdytos visos būtinos ir privalomos sąlygos ir reikalavimai turtui įgyti įgyjamosios senaties būdu, tačiau kokios turėjo būti įvykdytos būtinos ir privalomos aplinkybės, kokie reikalavimai turėjo būti įvykdyti turtui įgyti įgyjamosios senaties būdu nutartyje neatskleista.

6.3. Nors priimdamas nutartį teismas vadovavosi ir CPK 443 straipsniu, tačiau nenurodė, koks šio straipsnio pažeidimas padarytas teikiant pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

9. Nustatyta, kad pareiškėja pareiškimu pareiškė materialaus pobūdžio reikalavimą - nustatyti faktą, kad V. Z. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į A. Z., ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

10. Civilinių teisių gynimo būdai įtvirtinti civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

11. Pareiškėja pareiškimu siekia, kad būtų pripažinta, jog V. Z. įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į A. Z., ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). sav. Toks pareiškimo reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, taigi pripažintina, kad pareiškėja reiškia reikalavimą, kuris nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėja neįvykdė visų būtinų ir privalomų sąlygų ir reikalavimų turtui įgyti įgyjamosios senaties būdu.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

14. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

15. Tai, ar pareiškimas pagal jame suformuluotą materialųjį reikalavimą yra tenkintinas, paaiškės tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau ne pareiškimo priėmimo stadijoje, kurioje sprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje atlikęs tik preliminarų pareiškimo reikalavimų įvertinimą, nepagrįstai sprendė, jog pareiškimas negalės būti patenkintas. Išvada apie pareiškimo reikalavimų pagrįstumą, kaip minėta, teismo galės būti padaryta tik įvertinus visų suinteresuotų asmenų byloje argumentų ir įrodymų visetą ir išnagrinėjus bylą iš esmės.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškimą laikė nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir atsisakė jį priimti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį.

Perduoti pareiškėjos S. G. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į dalį buto pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Teisėja Inga Staknienė