Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-22-7218 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pakeistu 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos), 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 20 parų arešto. Bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir skirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu 2023 m. balandžio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 40 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 20 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metai laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta bausmė 30 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metai laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. liepos 5 d. nutartimi), 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. liepos 5 d. nutartim ), 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 28 d. nutartimi), 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 26 d. nutartimi), 2023 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (pakeistu 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu), skirta galutinė bausmė 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta bausmė 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 30 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta bausmė 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta bausmė 30 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi, subendrintos 2024 m. sausio 10 d., 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiais skirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 30 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7218 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuosekliai mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika ir nuteistojo daroma akivaizdi pažanga bausmės atlikimo metu. Bausmės atlikimo metu asmuo išreiškė motyvaciją darbinei veiklai, nuo 2024 m. vasario 19 d. dirba siuvykloje, baigė 12-ą klasę, nuosekliai įsitraukia į prosocialų elgesį skatinančias veiklas, išreiškė motyvaciją dalyvauti priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs, siekdamas spręsti problemines sritis dalyvavo eilėje tikslinių priemonių, padedančių keisti mąstymą ir elgesį. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaida jog nuteistasis koreguoja savo elgesi tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. K. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį R. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog R. K. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam R. K. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai.) Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis per visą atlikimo laiką skatintas buvo tik vieną kartą (2024 m. birželio 27 d.) ir nors drausmine tvarka nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, septynis kartus buvo svarstytas patariamosios komisijos posėdžio metu, nes nevykdė administracijos reikalavimų. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai (teigiama darbinė motyvacija; patvirtinta įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo atveju; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis anksčiau teistas daugiau kaip 30 kartų, pripažintas recidyvistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka 7 kartą. Pagrinde vykdomos finansinio pobūdžio veikos. Praeityje buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas. didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejotų jog laisvėje asmuo jau. sugebės--tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra deklaruotas konkrečioje gyvenamojoje, darbinė patirtis laisvėje yra itin menka, specialybės neturi, išsilavinimas vidurinis. Nuteistasis turi išmokėti beveik 20 000 eurų siekiančią skolą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos vykdytos siekiant finansinės naudos ir nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau atsižvelgus į minėtas aplinkybes, ankstesnės darbinės patirties neturėjimą, konstatuotina, jog ateityje neturint oficialaus darbo, negaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, skolų dengimui, tai gali tapti rizikos veiksniu, galinčiu nulemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad dauguma nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų identiškos - vagystės iš parduotuvių. Nuteistasis supranta, kad veiklos, kuriose jis dalyvavo, yra susijusios su jo nusikaltimais. Nusikaltimus darė tiek bendrininkų grupėje, tiek būdamas vienas, stebimas tam tikras pasidavimas kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, kai kurie nusikaltimai įvykdyti asmeniui būnant apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Teismas sutinka su prokuroro argumentu, kad nors nuteistasis nurodo, jog priklausomybės nei alkoholiui, nei narkotinėms medžiagoms neturi, tačiau buvo teistas už narkotinių medžiagų disponavimą, neturint tikslo jas platinti. Ir nors nurodo, jog alkoholio vartojimas nėra problema, tačiau intensyvios priežiūros metu, kelis kartus buvo pažeidęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąlygas. Nuteistasis kažkiek bandė spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tačiau šių problemų sprendimas reikalauja nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. K. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, R. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 5 dienos), kai nuteistasis yra nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo R. K. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis R. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-22-7218 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.