Alytaus apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

F. I. savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, 2025 m. gegužės 20 d. patvarkymu 2025 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamasis įsakymas dėl 1 400 Eur baudos priverstinio išieškojimo perduotas vykdyti antstoliui.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. spalio 3 d. gautas antstolio S. V. patvarkymas, kuriuo jis atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 1 400 Eur baudos išieškojimo iš F. I., nurodydamas, jog F. I. Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, skolininkas gyvena Rumunijoje, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda <...>, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas <...> gali šią bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punktuose nurodytos aplinkybės (jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje), piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik jeigu: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR, iš dalies pakeisto Tarybos 2009 m. vasario 26 d pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas) 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (t. y. 70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punktuose nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.