Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1202-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1S-1202-478/2016
Teisminio proceso Nr.
1-58-1-00239-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
H. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1202-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00239-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 27 d. priimtą nutarimą Nr. 357-331 taikyti nuteistajam H. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. Š. nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė H. Š. paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 19 d.2016 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-331 nutarta taikyti nuteistajam H. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, žada atlyginti visą ieškinį, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Taigi, nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jei jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad H. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, akivaizdžių elgesio bei mąstymo pokyčių šiuo metu dar nėra, todėl padaryta išvada, kad H. Š. dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra reikšminga.Skunde nuteistasis H. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde H. Š. nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes nuo pat bausmės atlikimo pradžios vykdė visus įsipareigojimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iki bausmės pabaigos likę tik keturi mėnesiai. Pataisos įstaigoje nuteistasis kartą yra paskatintas, finansinius įsipareigojimus teigia reguliariai mokantis iš gaunamos senatvės pensijos. Priteistą ieškinį žada atlyginti pilnai, nes finansinių problemų neturi. Bausmės atlikimo metu prasižengimų nėra padaręs, tačiau turėjo pokalbį už tai, kad į patikrinimą išėjo paskutinis. Nuteistasis paaiškina, kad visur būna paskutinis, nes yra garbaus amžiaus asmuo su negalia, todėl negali su visais spėti, be to, skaičiuotė dar nebuvo prasidėjusi. Bausmės atlikimo metu jis susirgo epilepsija, buvo gydomas ligoninėje. Nuteistojo teigimu, jis pilnai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, jis dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat pozityvaus užimtumo programoje. Ateityje planuoja visiškai atsisakyti alkoholio. Nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir likusią bausmės dalį jam atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistojo H. Š. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2016 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-331 taikyti nuteistajam H. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Pateiktos bylos medžiagoje esančia Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo H. Š. kaltės nepripažįsta ir nesigaili jį padaręs. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Abejones patvirtina ir tai, kad H. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (66 balai pagal OASys metodiką), be to, įkalinimo įstaigoje jis buvo pažeidęs režimo reikalavimus, drausminė nuobauda jam panaikinta tik 2016 m. birželio 21 d.Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis planuoja grįžti gyventi į namus, kuriuose gyvena ir jo sesuo J. I., prieš kurią H. Š. smurtavo būdamas neblaivus, ir dėl šios veikos savo kaltės nepripažįsta. Nei smurtinio elgesio, nei alkoholio vartojimo problemų nuteistasis nesprendžia. Planuoja būdamas laisvėje „užsikoduoti“, tačiau tokius ketinimus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, nes H. Š. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, svaiginimasis yra jo laisvalaikio leidimo būdas, be to, jo draugų bei pažįstamų ratas taip pat nevengia alkoholio vartojimo. Susitikęs su draugais nuteistasis dažniausiais išgėrinėja, draugų rato keisti neplanuoja.Bylos medžiaga liudija, jog H. Š. nėra savikritiška asmenybė, priešingai, jis linkęs nukreipti pokalbį sau tinkama linkme, o ne atsakinėti į konkrečius užduodamus klausimus. Save parodyti jis siekia kuo pozityviau, o dėl problemų labiau kaltina aplinkybes ir aplinkinius nei save patį. H. Š. nėra aktyvus socialinės reabilitacijos dalyvis, jis dalyvavo tik privalomose pataisos programose, taigi, nuoširdaus siekio integruotis į visuomenę nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis gauna pastovias pajamas – pensiją. Per metus laiko į savo asmeninę sąskaitą, esančią pataisos namuose, jis gavo 3515,08 Eur, išleido 1892,59 Eur, tačiau turimų finansinių įsiskolinimų (šiuo metu 462,15 Eur) savanoriškai nedengia, yra daromos išskaitos iš jo pensijos, nors nuteistasis turi pakankamai lėšų tam, kad galėtų padengti visą pagal vykdomuosius raštus turimą apmokėti sumą. Tai tik patvirtina, kad H. Š. negeba prisiimti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, jo mąstymas nėra pakitęs teigiama linkme. Nuteistajam būtina dalyvauti elgesio korekcijos programose, siekiant išmokti problemų sprendimo, savikontrolės įgūdžių. Atitinkamai alkoholio atsisakymas ir anoniminių alkoholikų grupės lankymas sumažintų smurtinio ir bendro nusikalstamumo riziką. Vis dėlto, šiuo metu nuteistasis į minėtas rekomendacijas visiškai neatsižvelgia.Skunde H. Š. save pateikia kaip senyvo amžiaus asmenį, turintį negalią, sergantį epilepsija, todėl mano, jog toliau turėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuteistojo amžius nėra kriterijus, kurį teismas turėtų vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Garbus amžius H. Š. nesutrukdė smurtauti savo šeimos nario atžvilgiu, todėl neturėtų trukdyti ir atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, liudijančių, kad nuteistajam dėl sunkios sveikatos būklės būtų per sunku atlikti bausmę pataisos namuose. Nuteistojo asmens bylos medžiagoje taip pat nėra jokių medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog H. Š. serga epilepsija, tai, jog šia liga nuteistasis susirgo atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, matyti tik iš pateikto skundo turinio, kita rašytinė bylos medžiaga to nepatvirtina. Be to, net jei nuteistasis iš tiesų serga minėta liga, tai nėra pagrindas pažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. H. Š. teigia, kad drausmine tvarka nėra baustas, buvo apsiribota tik pokalbiu. Tačiau Socialinio tyrimo išvada liudija, kad vieną kartą nuteistajam buvo pravestas prevencinis pokalbis, bet H. Š. tą patį nusižengimą padarė ir antrą kartą, dėl ko buvo nubaustas drausmine tvarka, pareiškiant jam papeikimą.Nors nuteistasis skunde teigia, kad visumoje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau jau vien faktas, kad nusikaltimus jis pradėjo daryti nuo 23 metų, o šiuo metu yra senatvės pensijos gavėjas, rodo, jog H. Š. nusikaltimų darymas yra priimtinas gyvenimo būdas, kurio jis nesistengia koreguoti ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kitos, švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės rūšys, tačiau visa tai prevenciškai neveikė ir H. Š. nuo nusikalstamo gyvenimo būdo neatgrasė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis privalo atlikti visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę tam, kad nebūtų formuojama nebaudžiamumo nuostata. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Alytaus apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo, nes H. Š. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo H. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika