Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., VĮ „Turto bankui“ dėl palikimų priėmimo faktų nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens R. K. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjos A. O. pareiškimą ir suinteresuoto asmens R. K. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuose prašo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 155 str. 1 d., 443 str.).

Pareiškėja A. O. į 2018 m. liepos 3 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dalyvavo 2018 m. birželio 13 d. 13.00 val. vykusiame teismo posėdyje, davė paaiškinimus, posėdyje dalyvauja pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas A. M., kuris paaiškino, kad pareiškėja gyvena užsienyje, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai A. O. nedalyvaujant (LR CPK 155 str. 1 d., 443 str.).

Suinteresuotas asmuo R. K. į 2018 m. liepos 3 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dalyvavo 2018 m. birželio 13 d. 13.00 val. vykusiame teismo posėdyje, davė paaiškinimus, posėdyje dalyvauja suinteresuoto asmens atstovė advokatė D. C., prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui R. K. nedalyvaujant (LR CPK 155 str. 1 d., 443 str.).

Liudytojas J. O. parodė, kad V. O. buvo jo brolis. V. O. ir V. O. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po V. O. mirties šiame name gyveno V. O. kartu su dukra A. O.. Po V. O. mirties šiame name liko gyventi jo dukra A. O..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos A. O. tėvai V. O. ir V. O. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A. O. ir suinteresuoto asmens R. K. motina V. O. (duomenys neskelbtini) mirė, pareiškėjos A. O. tėvas V. O. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Pareiškėjai A. O. po motinos V. O. mirties Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti, notarė išaiškino, kad pareiškėja gali kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinį faktą kas priėmė palikimą po V. O. mirties arba dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal GRT išrašą pas mirusiąją V. O. yra dar vienas sūnus R. K. ir sutuoktinis V. O., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Notarė pranešė, kad notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po V. O., mirusio (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusį palikimą priėmė jo dukra A. O. bei paliudijo, kad po V. O. mirties paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 18-19).

Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis V. O. vardu 1996 m. įregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas santuokos su V. O. metu (santuoka tarp V. O. ir V. O. sudaryta (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7-10).

LR CK 3.117 str. numato, kad santuokos metu įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno iš jų vardu. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, kad jos tėvas V. O., miręs (duomenys neskelbtini), ir ji, pareiškėja A. O. priėmė savo sutuoktinės ir motinos V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).

LR CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina iki savo mirties gyveno šiame gyvenamajame name. Po sutuoktinės ir motinos mirties jos tėvas V. O. ir ji toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name, t. y. priėmė mirusios sutuoktinės ir motinos likusį palikimą faktišku valdymu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu pripažintinas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kai įpėdinis faktiškai paveldimą turtą naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas V. O. ir pareiškėja A. O. po sutuoktinės ir motinos V. O. mirties gyveno jų bendrame name ir rūpinosi šiuo namu, t. y. per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu, tačiau pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) mirė nespėjęs sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentų. Apklaustas liudytoju J. O. patvirtino šį faktą.

Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės ir motinos V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Suinteresuotas asmuo R. K. pateiktu pareiškimu su savarankiškais reikalavimais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusios V. O. palikimą priėmė jis, R. K., mirusiosios sūnus, jos pirmos eilės įpėdinis. Tačiau pateikė teismui pareiškimą dėl pareiškimo su savarankiškais reikalavimais atsisakymo, prašo remiantis LR CPK 293 str. 4 d. pagrindu civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, nurodė, kad procesinės pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 4 d. jam yra žinomos LR CPK 294 str. 2 d. nuostatos, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jam yra suprantamos. Tokiu būdu yra pagrindas priimti suinteresuoto asmens R. K. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais atsisakymą, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (LR CPK 293 str. 4 p., 294 str., 295 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d., 295 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės ir motinos V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą.

Priimti suinteresuoto asmens R. K. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.