Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už prekes ir paslaugas priteisimo pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „ Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „ Hipata“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Preliminarus sprendimas keistinas ( CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas ).

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2016-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RVR001014158 atsakovė privalėjo apmokėti pradiniam kreditoriui UAB „Vairotas“ už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes 497,31 Eur . Minėtoje PVM sąskaitoje- faktūroje buvo numatyta, kad ši privalo būti apmokėta iki 2016-08-14. Nustatytu laiku atsakovė skolos nesumokėjo, o 2017-05-08 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Vairotas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei.

Atsakovė neginčija, kad sąskaitoje nurodytos prekės ir paslaugos buvo suteiktos ir neginčija jų perdavimo fakto, kaip ir pilnai sutinka su sąskaitoje nurodyta mokėtina suma , tačiau kelia klausimą dėl sąskaitos apmokėjimo termino, nes atsakovės atstovų teigimu pagal žodinį susitarimą su pradiniu kreditoriumi UAB „Vairotas“ sąskaitoje nurodyta suma turėjo būti padengta atsakovės atliekamais UAB „Vairotas“ naudai darbais, o taip pat nurodė, kad atsakovė nebuvo laiku informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, taigi neturi pareigos mokėti ieškovei 50 Eur skolos, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Taigi, atsakovės atstovai teigdami jog ginčo sąskaita privalėjo būti apmokėta vėlesniu nei sąskaitoje nurodytu terminu, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, ieškovės atstovė šios aplinkybės nepripažino, liudytojas V. J. ((duomenys neskelbtini)) neigė šį faktą, todėl nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta ( CPK 178-179 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, ginčo sąskaitoje jos apmokėjimo terminas yra nurodytas 2016-08-14, taigi reikalavimo terminas ginčo PVM sąskaitai-faktūrai apmokėti yra suėjęs , todėl kreditorius turi teisę į jo reikalavimų patenkinimą, tačiau byloje būtina nustatyti nuo kurio momento ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį – draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį – reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o pranešimu apie perleidimą laikomas tokios sutarties perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.).

Paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad paprastai reikalavimo į skolininką perleidimui nereikia pastarojo sutikimo, o CK 6.101 straipsnio 5 dalis numato išimtį iš bendros taisyklės , t. y. skolininko sutikimas reikalingas tuo atveju, jeigu perleidžiama grynai asmeninė reikalavimo teisė, t. y. tokia, kuri priklauso tik konkrečiam asmeniui. Siekiant nuspręsti, ar perleidžiamas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, reikia įvertinti prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus teisė yra kilusi iš prievolinių teisinių santykių. Toks reikalavimas nėra asmeninio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi šiuo atveju taikytina pirmiau paminėta bendra taisyklė (CK 6.101 str. 1 d.), t. y. skolininkės UAB „Hipata“ sutikimas reikalavimo į skolininkę yra nereikalingas.

Kaip jau minėta, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kadangi šioje byloje jau konstatuota, kad skolininko sutikimo skolos perleidimui nereikia, tai skolininkui apie skolos perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

Nors ieškovės atstovė ir nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo žodžiu pranešta dar iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, tačiau atsakovė šį faktą neigia, o jokių pakankamų įrodymų šiuo klausimu ieškovė nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovė būtų tinkamai iki ieškinio atsakovei pateikimo teisme dienos pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovei. Taigi, esant tokiai situacijai, laikytina byloje įrodyta ta faktinė aplinkybė, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovę ieškovė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ informavo pareiškusi ieškinį teisme ir atsakovei išsiuntus elektroninį laišką su teismo preliminariu sprendimu ir pridedama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Taigi atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2017-05-22 procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme dienos ( 2017-05-15) atsakovė nebuvo įvykdžiusi reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „Vairotas“, todėl cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai atsakovės teisių nevaržo labiau negu apie cesiją ji būtų informuota atskiru pranešimu ar įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Tačiau pranešus atsakovei apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia atsakovei teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento.

Įstatymas numato, kad kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, jog UAB „Vairotas „ pardavė atsakovei prekių ir suteikė paslaugų už 497,31 Eur sumą, o atsakovė jas priėmė, tačiau prekių ir paslaugų kainos laiku nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę , atsakovė su skolos faktu ir dydžiu sutinka, jo neginčija (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau , atsižvelgiant į byloje padarytą išvadą, kad reikalavimo teisės perleidimas atsakovei teisinius padarinius sukelia nuo jo ieškinio ir jo priedų gavimo ( 2017-05-22) , tai atsakovės 50 Eur skolos sumokėjimas 2017-05-19 pradiniam kreditoriui yra teisėtas ir ieškovės ieškinys šioje dalyje negali būti patenkintas. Ieškinys dalyje dėl 447,31 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl turėtų būti tenkinamas, tačiau atsakovei 2017-05-23 sumokėjus likusią skolos dalį ieškovei - 447,31 Eur, pagrindo ją priteisti nebėra.

Sutinkamai su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo ( 2012-10-17 įst. Nr.IX-2287) 7 str. 1 d. kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį). Dėl to iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40 Eur.

Pagal 2017 m. gegužės 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.Ieškovė prašo priteisti 8 proc. procesinių metinių palūkanų, remdamasis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo nuostatomis. Šis įstatymas nu­ma­to pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas – spe­cia­lu­sis įsta­ty­mas, tu­rin­tis pir­me­ny­bę prieš CK 6.210 straipsnio nuostatas, nu­sta­tant pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus, at­lie­ka­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 29,87 Eur palūkanas paskaičiuotas pagal minėtą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo nuostatas, atsakovė iki 2017-05-15 neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, todėl ieškovės priskaičiuotos 29,87 Eur palūkanos iki 2017-05-15 yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.344 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Taigi, iš atsakovės taip pat priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-05-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis , LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 640 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė įrodymus, kad advokato padėjėjo paslaugos jai kainavo nurodytą sumą. Atsakovės atstovas pateikė įrodymus apie atsakovės patirtas 200 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui /advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už advokato /advokato padėjėjo pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato ar jo padėjėjo darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes . Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos pobūdį spręstina, jog ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra didelės , ieškinys jo pareiškimo teisme dienai buvo pagrįstas , tenkintinas 91 proc. apimtimi, atmestinas 9 proc. apimtimi. Be to, atsižvelgtina ir į ieškovės atstovės surašytų procesinių dokumentų skaičių ( ieškinys, atsikirtimai į atsakovės prieštaravimus), dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose. Taigi, ieškovės atstovavimo išlaidos nėra per didelės ir todėl įvertinus visas jau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistina 582,40 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( 640 Eur x 91 proc.). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 6 Eur žyminis mokestis. Iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 18 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ( 200 Eur x 9 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendė:

2017 metų gegužės 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.LT“, juridinio asmens kodas 302642184, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hipata“, juridinio asmens kodas 304031462, 29,87 Eur (dvidešimt devynių eurų 87 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (69,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 588,40 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hipata“, juridinio asmens kodas 304031462, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“, juridinio asmens kodas 302642184, 18 Eur ( aštuoniolika eurų) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.