- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1A-252-185/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15519-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- N. K.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 ir 2 d. ir pagal BK 178 str. 1 d. jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 str. 2 d. jam paskirta vienų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., N. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., N. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. N. K. skirta 60 parų arešto bausmė ir N. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieni metai penki mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta arešto bausmė, N. K. atlikta pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-07 baudžiamąjį įsakymą. Priteista iš N. K. R. Č. 202 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 15 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) k., Jūžintų sen., Rokiškio r., atsuko varžtus ir pro atidarytas duris įėjo į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lentpjūvės patalpas, iš kur paėmė ir išnešė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – benzopjūklą „Stihl MS 341“, Nr. 173437758, 580 eurų vertės, t. y. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) 580 eurų vertės žalą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 16 d. apie 16.50 val. prie AB „Lietuvos paštas“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., paėmė į medį atremtą, nerakintą R. Č. priklausantį moterišką dviratį (202 eurų vertės), ir jį nuvarė, taip pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai R. Č. turtinę – 202 eurų žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad nusikaltimus padarė dėl sunkios materialinės padėties. Neseniai grįžo atlikęs bausmę, neturėjo maistui pinigų, vogė iš anksto tam nesiruošęs, nesuvokė, kokią žalą daro. Be to, jis turi sveikatos problemų, todėl neįvertino savo veiksmų. Dėl nusikaltimų padarymo labai gailisi. Būdamas nelaisvėje labai pasikeitė, suvokė, kad gyventi reikia dorai ir sąžiningai. Mano, kad yra visos sąlygos jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad norėtų dirbti, gyventi dorai, galėtų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Darbo įgūdžiai jam suteiktų kitą požiūrį į gyvenimą, jo supratimą. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo N. K. kaltė padarius BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos ir teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas. Nuteistasis N. K. šių aplinkybių, t. y. kaltės bei veikų juridinės kvalifikacijos, neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme ir prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. K. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus, skirdamas bausmę atsižvelgė į N. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. Teismo motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.
N. K. nusikalto būdamas prieš tai tris kartus teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei (vagysčių) padarymą. Aptariamas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, kurias skiria vos viena diena, apeliantas padarė tik neseniai baigęs atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi veikas padarė teistumui neišnykus ir būdamas recidyvistas BK 27 str. prasme. Be to, maždaug tuo pačiu metu (2015 m. kovo mėnesio pradžioje), kada įvykdė aptariamas nusikalstamas veikas (2015-03-15 ir 2015-03-16), N. K. įvykdė dar vieną vagystę, už kurią jis teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas 2015-04-07 arešto bausme. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro taisytis, taip pat byloja, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis jo poelgis, o yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Anksčiau nuteistajam N. K. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti nuo tokių veikų darymo gali būti pasiekti N. K. paskyrus tik vienintelę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nuteistajam taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str., nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad buvo įsibrauta į negyvenamąją patalpą, kad pagrobto turto vertė nebuvo didelė, kas, anot apylinkės teismo, rodo šiek tiek mažesnį padarytų veikų pavojingumą, apylinkės teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko bausmes, savo dydžiais mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino apeliantui palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, po ko paskyręs subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją, vadovaudamasis BK 64¹ str. 1 d., sumažino vienu trečdaliu ir nuteistajam paskyrė vienų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, taip pat taikydamas N. K. palankesnį bausmių subendrinimo būdą (dalinį), subendrino su 2015-04-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir apeliantui paskyrė galutinę subendrintą vienų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurios atlikimo laiką visiškai įskaitė bausmę, atliktą pagal teismo baudžiamąjį įsakymą. Kolegijos nuomone, tokia nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo polinkį daryti nusikaltimus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dėl sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.
N. K. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokios veikos jo gyvenime nėra pirmos, kaip minėta, prieš tai jis jau ne kartą buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesnė išeitis pasipelnyti. Be to, iš paties nuteistojo apylinkės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo registruotas Darbo biržoje bei gaudavo pašalpą, kuri nors, anot nuteistojo, ir buvo nedidelė (iš pašalpos antstoliai išskaičiuodavo baudas), tačiau sudarė bent minimalias galimybes pragyventi. Be to, nuteistajam taip pat nebuvo jokių kliūčių imtis kokių nors darbų, kad gautų papildomas pajamas savo paties išlaikymui (nuteistasis nėra vedęs). Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis turi motiną, močiutę, brolį. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis neturėjo kitos išeities, kaip tik nusikalstamai elgtis. Nuteistasis paprasčiausiai nenori keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu – jam tiesiog priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.
Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, dėl ko neįvertino savo veiksmų. Kolegija pažymi, kad nors byloje ir yra duomenų apie tai, kad nuteistasis yra stebimų asmenų sąraše dėl lengvo protinio atsilikimo, tačiau duomenų, kad jis negalėtų atsakyti už savo veiksmus ir kad dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo N. K. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti bausmės vykdymą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytų veikų pavojingumui ir jo asmenybei, todėl nėra pagrindo jos keisti. Dėl paminėtų aplinkybių nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.