Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, atsakovės atstovei Dovilei Veličkaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Vidurys“, UAB „Altrada“, UAB „Galjana“, Č. S. personalinės įmonės, UAB „Anrokija“, UAB „Ichtiandras“, M. įmonės, UAB „Jurgitra“, UAB „Fetoksa“ skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutarties 5 priede prašoma pateikti informacija pareiškėjų įmonėse yra konfidenciali, sudaro bendrovių komercinę paslaptį ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Informacija, kuria disponuoja pareiškėjai, kaip paslaugų teikėjai, negali būti viešinama. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos gynimo priemonė, t. y. komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsauga. Pateikus duomenis ši nuostata būtų pažeista. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintose Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklėse) nėra numatytas apsaugos mechanizmas, įtvirtinantis, kad atsakovė neatskleis ir neperduos jai pateiktos informacijos. Nenustatyta ir atsakomybė už savivaldybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pareiškėjai Sutarties projekto stadijoje kreipėsi atsakovę, prašydami sudaryti papildomą galimybę ir sąlygas realiai įgyvendinti Sutarties 3.9 punktą, kuriame įtvirtintas reikalavimas teikti ataskaitas apie nuotekų turėtojus. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu asmenų duomenys bus teikiami atsakovei bei UAB „Vilniaus vandenys“. Pareiškėjams atskleidus informaciją, nesant kliento sutikimo, būtų pažeistos su jais sudarytų sutarčių nuostatos.

Pagal Sutarties 3.9 punktą ir jos 5 priede numatytos ataskaitos 2 punktą, nuotekų vežėjams privaloma nurodyti informaciją apie nuotekų turėtojus, kurie neužsakė nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per šešis mėnesius, tačiau pareiškėjai nėra kontroliuojantys subjektai, todėl tokių duomenų pateikimas nėra vežėjų atsakomybė. Be to, pareiškėjai negali skirti papildomų išlaidų detalioms ataskaitoms pildyti ir pateikti, nes iš esmės pareiškėjai yra nedidelės įmonės ir neturėtų lėšų papildomų pareigybių steigimui. Pareiškėjų teigimu, pačios savivaldybės pareiga tikrinti, ar asmenys nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, ji negali perduoti savo funkcijų privatiems subjektams. Buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas, nes nuotekų vežėjai tikėjosi, kad atsakovė nepriims tokių aktų, kuriais būtų apribota sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvė.

Atsakovės nuomone, pareiškėjai neturi teisės ginčyti skundžiamo įsakymo, nes jis jiems nesukuria jokių teisių ir pareigų. Skundžiamu įsakymu buvo patvirtinta tik Sutarties forma ir įpareigojimas UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti sutartis. UAB „Vilniaus vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas Sutarties formą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo savivaldybei suteiktas juridinių asmenų valdymo teises, o pareiškėjai neturi teisės kištis į savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiklą. Pažymėjo, kad Sutarties 3.9 punktas nėra nauja norma, ši nuostata perkelta iš Taisyklių 45 punkto. Pareigą pateikti Nuotekų išvežimo ataskaitą numato ne skundžiamas įsakymas, o Taisyklės. Neigė, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Informacija apie nuotekų turėtojus, kurie nėra užsakę nuotekų išvežimo ir valymo paslaugų per paskutinius šešis mėnesius disponuoja tik nuotekų vežėjai. Atsakovė, turėdama šiuos duomenis, galėtų patikrinti, ar jie tvarko nuotekas pagal teisės aktus ir nedaro žalos gamtos aplinkai. Atsakovė reikalauja teikti duomenis tik apie tuos asmenis, kurie yra sudarę sutartis, bet neužsako nuotekų išvežimo paslaugų. Nuotekų išvežimo ataskaita teikiama ne kiekvieną mėnesį, o tik 4 kartus per metus.

Motyvuojamoji dalis

Rengiantis bylą nagrinėti iš esmės bei surinkus duomenis dėl skundžiamų aktų pobūdžio, konstatuotina, jog byla nutrauktina.

Dėl pareiškėjos prašymo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-19 įsakymą Nr. 30-560, kuriuo patvirtinta Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties forma.

Pareiškėjai teismui su skundu pateikė skundžiamą aktą, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimo Nr. 1-2090 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ 2 punktu, 2012-03-19 įsakymo Nr. 30-560 1 punktu patvirtino Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutarties formą, o 2 punktu įpareigojo UAB „Vilniaus vandenys“ per du mėnesius sudaryti su nuotekų vežėjais sutartis pagal patvirtintą sutarties formą. Šiuo įsakymu buvo patvirtinta Sutarties forma; Sutarties 1 priedu patvirtinta lentelė (Duomenų apie nuotekas vežančius automobilius forma) „Duomenys apie nuotekas vežančius automobilius“; Sutarties 2 priedu (Atvežtų nuotekų suvestinės pagal nuotekų vežėjus forma) – „Atvežtų nuotekų suvestinė pagal nuotekų vežėjus“; Sutarties 3 priedu – „Kortelių naudojimo atmintinė“; Sutarties 4 priedu – „Atvežamų nuotekų tvarkymo aktas–leidimas“ (darbams atlikti veikiančioje įmonėje); Sutarties 5 priedu – (Nuotekų išvežimo ataskaitos forma) „Nuotekų išvežimo ataskaita“.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009-08-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009, 2012-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-386-12).

Skundžiamas Įsakymas negali būti vertinamas atsietai nuo juo patvirtintos Sutarties formos bei Sutarties priedų. Pažymėtina, kad įsakymas, kaip savarankiškas aktas tėra tik procedūrinio pobūdžio – juo išspręsti procedūriniai klausimai – patvirtinta Sutarties forma ir UAB „Vilniaus vandenys“ įpareigota per 2 mėnesius sudaryti su nuotekų vežėjais sutartis pagal patvirtintą Sutarties formą. Taigi skundžiamas įsakymas, Sutarties forma ir jos priedai vertintini kaip vientisas dokumentas.

Skundžiamas aktas išreikštas rašytine forma – teisėkūros subjekto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įsakymu, kuriuo nustatomos teisės normos, įtvirtinančios elgesio taisykles, t. y. patvirtinama Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutartis. Skundžiamas aktas taikomas rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui, t. y. skundžiamas įsakymas ir juo patvirtinta Sutartis bei jos priedai taikomi visiems nuotekų vežėjams. Įsakymas ir juo patvirtinta Sutartis bei jos priedai nėra iš anksto adresuota tik tam tikriems konkretiems, individualiai apibrėžtiems teisės subjektams. Šiuose aktuose nėra nuostatų, kurios akivaizdžiai rodytų, kad jais yra nustatomos atitinkamos teisės ar pareigos pareiškėjams, kaip konkretiems subjektams, pvz. UAB „Vidurys“, UAB „Altrada“, UAB „Galjana“ ar kitiems pareiškėjams. Taigi, šis aktas skirtas ne tik pareiškėjams, bet ir visiems kitiems ūkio subjektams, kurie teikia ir (ar) gali teikti ateityje nuotekų išvežimo paslaugas. Nors galimai subjektų ratas, kuriems skirtas teisės aktas, ir yra nedidelis, tai savaime nerodo, kad jis yra individualus teisės aktas. Šiuo atveju subjektų skaičius neturi įtakos akto norminiam pobūdžiui nustatyti. Skundžiamas aktas skirtas taikyti daug kartų, t. y. tiek sudarant Sutartį su esamais, tiek ir su būsimais nuotekų vežėjais.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Ginčijamas įsakymas ir Sutarties forma bei jos priedai buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt, skiltyje „Savivaldybė/Teisinė informacija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt, skiltyje „Nuotekos/Juridiniai aktai“ .

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-19 įsakymas Nr. 30-560 ir juo patvirtinta Sutarties forma bei jos priedai, kaip vientisas dokumentas, turi visus išvardytus esminius norminio teisės akto požymius, todėl pripažintinas norminiu teisės aktu.

Vertintina, ar pareiškėjai, t. y. nuotekų vežėjai, priskirtini Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 ar 111 straipsniuose nurodytų subjektų ratui, kurie gali kreiptis į teismą su prašymu ištirtini norminio teisės akto teisėtumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektų, galinčių pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, sąrašas yra baigtinis. Pareiškėjai, t. y. nuotekų vežėjai, juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, tokio prašymo paduoti negali, todėl pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Skundžiamas aktas, kaip minėta anksčiau, adresuojamas plačiai subjektų grupei ir atskirai nekeičia kiekvieno iš pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Pareiškėjai teismui paduotame skunde siekia, kad būtų panaikintas ginčijamas įsakymas ir atsakovė būtų įpareigota iš naujo pradėti Sutarties svarstymą. Taigi, tik pripažinus tam tikras Sutarties nuostatas prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, galėtų būti pradėtas iš naujo svarstyti Sutarties projektas. Šiuo atveju, pareiškėjai nekėlė jokio kito ginčo dėl to, kad skundžiamu aktu, pareiškėjų manymu, buvo pažeistos kokios nors konkrečios jų teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjai jokių kitų duomenų, išskyrus tuos, kurie buvo pateikti su skundu, t. y. Vaclo Balkės kreipimasis į Valstybinęs duomenų apsaugos inspekciją ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei UAB „VSA VILNIUS“ raštą dėl sutarties sudarymo taip pat 2012-04-12 Nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų teikimo sutartį bei visus jos priedus (b. l. 60-74), teismui nepateikė. Pažymėtina, kad nei Vaclas Balkė, nei UAB „VSA Vilnius“ nėra pareiškėjai šioje byloje, o pareiškėjai nepateikė tokių duomenų, kad jie galėtų ginti pastarųjų interesus šioje byloje. Teismo procesas, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, dėl procesinių klausimų sprendimo ir duomenų rinkimo užsitęsė, todėl pareiškėjai turėjo galimybę teismui teikti tiek naujus paaiškinimus, tiek įrodymus, ir aktyviai naudotis visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje nustatytomis šalių teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjai nenurodė, kokia šiuo metu jų subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas ginčijamu įsakymu bei juo patvirtinta Sutarties forma buvo pažeisti. Teisme negali būti nagrinėjami galimai ateityje kilsiantys ginčai, nes administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti prevencinių ieškinių.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai inicijavo norminę administracinę bylą, tačiau jie nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. Pareiškėjai nekelia kito savarankiško reikalavimo, išskyrus prašymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą įsakymą, kuriuo patvirtinta Sutarties forma bei jos priedai, pareiškėjų reikalavimas tiesiogiai susietas tik su ginčijamo akto (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iš pastarojo, todėl pagrindo pradėti norminę administracinę bylą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu nėra, t. y. pareiškėjų prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, todėl administracinė byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz. 2011-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-724-11.

Pareiškėjams išaiškinama, kad inicijavus realų ir individualų administracinį ginčą dėl jų teisių pažeidimo faktiškai jų atžvilgiu pritaikius ginčijamą norminį aktą, ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti prašymą ir dėl šio norminio akto teisėtumo. Pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo pradėti sutarties projekto svarstymą ir į jį įtraukti nuotekų vežėjus, tačiau bylą nutraukus dėl pirminio pareiškėjų prašymo, negali būti nagrinėjamas ir išvestinis jų reikalavimas.

Pareiškėjams šia nutartimi išaiškinama, kad teisme iškėlus individualią bylą, galima pateikti ir prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą ryšium su individualia byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjų prašymo ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2090 patvirtintos Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklių teisėtumą.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2090 patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad apie Taisyklių priėmimą buvo skelbta 2012-04-16 dienraštyje „Vilniaus diena“ ir 2012-05-12 dienraštyje „Sostinė“ (t. 2, b. l. 89, 90), Taisyklės buvo skelbtos ir Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.vilnius.lt, skiltyje „Savivaldybė/Teisinė informacija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje www.aplinka.vilnius.lt, skiltyje „Nuotekos/Juridiniai aktai“. Pačiose Taisyklėse aiškiai suformuluotas jų privalomumas, daugkartinis taikymas ateityje, apibrėžtas galiojimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams ir savivaldybės institucijoms (Taisyklių 2 punktas).

Teismo vertinimu, Taisyklės atitinka norminio teisės akto sąvoką, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, todėl laikytinos norminiu teisės aktu.

Kadangi teismas dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių pripažino, kad pareiškėjai nėra subjektai, galintys kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą, teisme nesant inicijuotos individualios administracinės bylos, taigi ši nuostata taikytina ir pareiškėjų prašymui ištirti Taisyklių teisėtumą, nes jiems tokia teisė nei pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110, nei pagal 111 straipsnį nesuteikta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byla nutraukiama.

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nutraukus bylą, pareiškėjai neįgyja teisės į patirtų išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).

Pareiškėja UAB „Vidurys“ 2012-04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 4982 sumokėjo 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 9), todėl bylą nutraukus, grąžinamas pareiškėjai UAB „Vidurys“ sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktu, 102, 149 straipsniais, teismas

nutaria:

Bylą nutraukti.

Pareiškėjams išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti pareiškėjai UAB „Vidurys“ pagal 2012-04-17 Swedbank AB mokėjimo nurodymą Nr. 4982 sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.