- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- II-89-999/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00129-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. Š., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Š. skundą dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-770-2020, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu S. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu – teisė vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams.
2020 m. spalio 8 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas S. Š. skundas dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-770-2020, panaikinimo.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas S. Š. nurodė, jog vyr. tyrėja, nagrinėdama pareiškėjui pateiktus kaltinimus dėl administracinio nusižengimo buvo neobjektyvi, šališka ir neteisinga, kadangi visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nepagrįstai atmetė pareiškėjo pozicijos patikrinimo privalomumą. Tyrėja palaikė tik kaltinimą, kurį galimai suformavo policijos komisariatas, kuriame tyrėja dirba, vadovo pateikta subjektyvi informacija. Iš tyrėjos požiūrio ir pareiškėjo argumentų buvo aišku, kad jeigu komisaras pateikė kaltinančią informaciją, neįmanoma tikėtis sprendimo pareiškėjo naudai. Todėl mano, kad vyr. tyrėja pažeidė esminius ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriame nustatyta, kad „Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.” Be to, tyrėja pažeidė ne tik ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir bylos nagrinėjimo proceso reikalavimus. Pirmiausia, kaltės klausimas ir įrodymai nustatomi, vadovaujantis ANK 566 str. teisenos principais, tai yra, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Draudžiama daryti apribojimus arba išimtis dėl kilmės, tautybės, rasės, lyties, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių, kurios asmenims lemtų nevienodą įstatymų taikymą. Be to, tyrėja pažeidė kitus jai nustatytus įpareigojimus, bet svarbiausia - pareigą, numatytą ANK 567 str. - visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Mano, kad tyrėja apskritai ir neanalizavo pareiškėjo parodymų, nevertino aplinkybių, kurias nurodė, netyrė galimai policijos komisaro pateiktų video duomenų patikimumo ir šio asmens veiksmų įtakos galimam pažeidimui. Pareiškėjas teikė tyrėjai prašymus, kad pastaroji pateiktų dokumentus apie byloje nurodytų nuotraukų ir video medžiagos įrenginio teisėto fiksavimo ir metrologinio patikrinimo bei atitikimo šio įrenginio skelbiamoms charakteristikoms, jei tokios iš viso egzistuoja, tačiau į šį prašymą vyr. tyrėja nereagavo. Pareiškėjas tyrėjai nurodė, kad nevairavo kryptimi (duomenys neskelbtini), todėl, jau vien toks kaltinimas yra neteisėtas. Pagal nutarimo tekstą pareiškėjas negalėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) pusės, o tokiu atveju, jeigu jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, tai ir taisyklių pažeisti negalėjo, net jeigu būtų neleistinai lenkęs sankryžoje. Pareiškėjui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kada ženklas apie sankryžos fiksavimą pastatytas ir ar šis ženklas pastatytas suderinus pagal ženklo įrengimo reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka. Toliau skunde pareiškėjas analizuoja ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurio esmė - pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jeigu tyrėjos nurodytu laiku jis vilkiką su nufilmuota priekaba vairavo kelyje (duomenys neskelbtini) km., tai pareiškėjas nei vieno chuliganiško veiksmo neatliko, nes video medžiagoje matosi lenkimo pradžia iki sankryžos, leidžiamu greičiu ir leidžiamojoje vietoje. Iš video medžiagos matosi, kad filmuojantysis didina greitį ir todėl vilkikui sunku grįžti į važiavimo juostą. Jokių žalingų pasekmių ar pavojaus kitoms transporto priemonėms, kitiems eismo dalyviams vilkikas ir jo tempiamos priekabos manevras nesukėlė ir negalėjo sukelti. Todėl chuliganiško vairavimo nebuvo ir negalėjo būti. Mano, kad nepagrįsta tyrėjos pozicija, atsisakius vertinti ir tokią situaciją, ar vilkiko vairuotojo veiksmai, jei jis pažeidė minėto ženklo reikalavimus, negalėjo būti vertinami, kaip kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnyje. Pareiškėjas mano, kad šioje byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė. Teigia, kad pareigūnė tinkamai išanalizavusi duomenis, būtų galėjusi taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, tačiau tyrėja to net nesvarstė. Taip pat pareiškėjas teikė duomenis apie šeimos gana sunkią materialinę padėtį ir apie tai, kad jis prižiūri savo pensininkę motiną, kuriai yra vienintelis asmuo, besirūpinantis ja ir jos buitimi, ūkio priežiūra. Nebeturint teisių vairuoti pareiškėjas praranda ne tik pragyvenimo šaltinį, bet pastarojo pagalbą praranda ir kiti pareiškėjo šeimos nariai, bet svarbiausia, netekus teisės vairuoti, tikriausiai bus atleistas iš vairuotojo pareigų ir neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, mano, kad jeigu teismas turi siekti nustatyti objektyvią tiesą, tai turi iš policijos išreikalauti elektroninio įrenginio, kuriuo buvo daromi įrašai ir kuriais vadovavosi pareigūnė įgijimo dokumentus, metrologinio patikrinimo duomenis. Taip pat turi būti paskirta teismo auto- kriminalistinė, video medžiagos tiriamoji ekspertizė, ekspertui pavedant atsakyti į klausimus: ar elektroninis įrenginys buvo, yra metrologiškai patikrintas, legalus ir tinkamas naudoti kelių eismo įvykiams fiksuoti? Ar šio vaizdo įrašo pagrindu galima daryti išvadas, kad sunkvežimis pradėjo lenkimo manevrą, leistinoje kelio dalyje? Ar turėjo įtakos sunkvežimio lenkimo užbaigimui filmuojančio automobilio vairuotojo veiksmai, kuriais jis didino greitį? Ar sunkvežimio lenkimo veiksmai faktiškai sukėlė eismo dalyviams realią grėsmę ar padarė kokią nors žalą? Visą tai išsiaiškinus, mano, kad neabejotinai teismas turės teisę konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo teisės pažeidimas, kvalifikuotinas, kaip chuliganiškas vairavimas, už kurį reikėtų taikyti griežtą piniginę baudą ir teisės vairuoti atėmimą. Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei teismas turi teisę administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į S. Š. skundą prašo jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su pareiškėjo S. Š. nurodytais argumentais, kad vaizdo įrašas negali būti pripažintas įrodymu, nes jis neturi metrologinio paso, yra nesertifikuotas, visiškai nesutinka, nes vaizdo registratorius nelaikomas matavimo prietaisu ir jo tinkamumas negali būti patvirtintas metrologiškai, o ANK 569 straipsnis nurodo, kad įrodymais gali būti garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos ir t. t. Be to, skunde S. Š. nurodo, kad tyrėja nagrinėdama jo administracinio nusižengimo bylą nesiaiškino, ar kelio ženklas yra įrengtas teisėtai ir tai yra vienas iš pagrindų leidžiančių išteisinti pareiškėją. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o šioje byloje buvo nenagrinėjamas kelio ženklo įrengimo teisėtumo klausimas. S. Š. skunde nurodo, kad tyrėja jį apkaltino chuliganišku vairavimu, nors nei vieno chuliganiško veiksmo neatlikęs. Šie S. Š. teiginiai visiškai nepagrįsti, nes S. Š. inkriminuojamas lenkimas vietose, kuriuose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis), o ne chuliganiškas vairavimas (ANK 420 straipsnio 2 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. skunde nurodytos aplinkybės, kad tyrėjai teikė dokumentus apie šeimos sunkią materialinę padėtį, apie prižiūrinčią pensininkę motiną visiškai neatitinka tikrovės, nes tokių dokumentų S. Š. nepateikė. S. Š. administracinio nuobauda paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad taikant už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą, ji gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Bylos nagrinėjimo metu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes S. Š. nusižengimą pripažino iš dalies, nesigailėjo. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad S. Š. ne sykį baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus todėl nurodytos aplinkybės apibūdina S. Š. asmenybę, kad jis savo elgesiu, rodo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių nustatytų reikalavimų laikymąsi ir abejingumą už tokių pažeidimų darymą kylančioms teisinėms pasekmėms. Be to, pats nusižengimas laikytinas išskirtinai pavojingu ir grubiu, nes įstatymo leidėjas už šio nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. S. Š. pritaikyta administracinė nuobauda ir poveikio priemonė yra paskirta proporcinga padarytam nusižengimui ir atitinkanti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės keliamus tikslus. Taipogi, pasisakė, kad auto-kriminalistinės, video medžiagos tiriamosios ekspertizės skyrimas būtų akivaizdžiai perteklinis ir nereikalingas valstybės lėšų švaistymas, nes S. Š. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, foto nuotraukomis, bei kita bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog jo veiksmai buvo įvertinti, išprovokuoti policijos pareigūno automobilio, kuris didino greitį su automobiliu ir jis negalėjo baigti lenkimo ir grįžti į savo juostą. Dėl to prašė, kad auto ekspertas atliktų tyrimą, ar jeigu policijos pareigūnas nebūtų didinęs greičio su automobiliu, jis būtų spėjęs grįžti į savo važiavimo juostą. Tyrėja pasakė, kad tą automobilį vairavo policijos pareigūnas. Pareigūnas lyg tyčia važiavo su automobiliu labai lėtai, 56 km/val. greičiu. Jis pasivijo tą automobilį, nes nesuprato, ar automobilis važiuoja, ar nori sustoti, jam kilo neaiškumų, todėl priėmė sprendimą aplenkti. Dirba vairuotoju ir pradėjus darbą fiksuojasi darbo režimas, todėl negali pagal kiekvieną lėtai važiuojantį automobilį važiuoti lėtai iš paskos. Pradėjus lenkti, lėtai važiuojantis automobilis netikėtai pradėjo didinti greitį ir iš nuotraukų matosi, kad padidino greitį keturiais kilometrais. Supranta, kad tas automobilis jį stūmė į tą sankryžą, kad negalėtų baigti lenkimo. Nustūmė ten, kur jam reikėjo, nufilmavo ir apkaltino Kelių eismo taisyklių pažeidimu sankryžoje. Jeigu nebūtų tas automobilis didinęs greičio, jis būtų spėjęs grįžti į savo eismo juostą iki sankryžos. Keturiais kilometrais padidintas greitis vilkikui yra labai daug. Būtų lindęs į tarpą dėl kito automobilio, nes nesiruošė lenkti dviejų automobilių, norėjo aplenkti tik vieną lėtai važiuojantį automobilį. Toje vietoje važiavimo greitis yra 90 km/val. Ten seniai vyko remonto darbai, ištisinės linijos nėra. Ženklai vieną dieną tokie kabo, o kitą dieną jau kitokie. Saulė švietė ir ženklo nematė. Kas dirba, tas klysta. Iš dalies pripažįsta, kad padarė blogai, jog nepastebėjo šito ženklo. Tas ženklas reiškia, kad yra šalutinis kelias iš kairės. Žino, kad lenkti negalima. Tą dieną jis vairavo vilkiką. Buvo nurodyti tik priekabos numeriai, o vilkiko numerių nebuvo parašyta, buvo parašyta kryptis (duomenys neskelbtini). Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), todėl turėjo būti parašyta iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tokia kelio atkarpa (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše jo nesimato. Tyrėja atliko tyrimą ir užklausė įmonę, kuri pakėlė važtaraščius, ataskaitą ir iš jos matosi, kad nevažiuota su vilkiku iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o važiuota iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Klaidina policija užrašydama neteisingai nutarime. Pateikė mamos pensininko pažymėjimą, o pažymų nerinko iš institucijų, nes netikslinga. Mama gyvena nuo Ž. N. link (duomenys neskelbtini), todėl jis važinėja kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį pas ją. Tuo keliu kiekvieną dieną važinėja. Toje sankryžoje yra šalutinis žvyruotas keliukas, tai kokio pavojingumo ta sankryža. Dvigubos ištisinės linijos jis nekirto. Jo vairavimo stažas yra 39 metai, o vilkiką vairuoja 25 metus. Jeigu policijos pareigūnas nori filmuoti, tai tegul užsideda sertifikuotas kameras ir filmuoja, tam yra skirti specialūs automobiliai. Tuo keliu važinėja pas mamą ir ten vyko kelio remontas. Kiekvieną dieną ten keitė ženklus, bet dabar viskas ėjo į pabaigą. Buvo greičio apribojimai 50 km/val., tačiau ženklo nebėra, o visi taip važiuoja. Sankryža ta buvo ir dabar tebėra. Sutinka, kad yra sankryža, tačiau pavojingumo nėra, nes yra keliukas į laukus ir per dieną tuo keliuku gal traktorius gali pravažiuoti vieną kartą. Reikia paskaičiuoti sankryžos pavojingumą. Suprato, kad reikia laikytis ženklų.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio prašė netenkinti S. Š. skundo atsiliepime nurodytais motyvais.
Liudytojas A. L. parodė, jog dirba Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, o gyvena (duomenys neskelbtini). Su tarnybiniu automobiliu važinėja į darbą (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuriam nereikia sertifikatų. Kai važiuoja ir pastebi, kad yra padarytas kažkoks teisės pažeidimas, tai pateikia ištrauktą medžiagą iš vaizdo registratoriaus, kad pradėtų administracinę teiseną. 2020 m. birželio mėnesį važiavo į darbą ir važiuojant draudžiamojoje vietoje, sankryžoje, jį aplenkė kitas automobilis. Įsidėmėjo šitą laiką ir atvykęs į darbą pateikė registratorių komisariato darbuotojai, kuri dirba su administracinėmis medžiagomis, kad ištrauktų tą įrašą ir pradėtų administracinę teiseną. Kiekvieną dieną policija gauna daug pranešimų iš paprastų piliečių, todėl jis užfiksavo kaip pilietis teisės pažeidimą ir pranešė policijai. Tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Jis atkreipia dėmesį į grubius teisės pažeidimus: ištisinės linijos kirtimą ar lenkimą sankryžoje. Ten buvo lenkimas sankryžoje. Specialiai savo tarnybinio automobilio nedidino greičio, važiavo kaip važiavęs, o jeigu 3-4 km/val. yra greičio didinimas, tai jis nežino. Jeigu vairuotojas nori aplenkti kitą automobilį, tai turi įvertinti tuos tris ar keturis kilometrus. Jeigu būtų greičio didinimas 20 km/val., o čia yra tik trimis ar keturiais kilometrais didesnis greitis. Prieš sankryžas yra ženklas, kuris įspėja, kad artėja sankryža ir vairuotojas privalo įvertinti ar sugebės aplenkti, turi įvertinti 100 metrų atkarpą. Pagal Kelių eismo taisykles, jeigu pradėjai lenkti, tačiau neišeina aplenkti, tai vairuotojas turi pabaigti manevrą ir grįžti į savo juostą. Vairuotojas turėjo nustoti daryti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Jeigu priekyje buvo automobilis, o dar toje atkarpoje buvo ženklai draudžiantys lenkti, todėl jis važiavo automobilių sraute. Tuo laikotarpiu šitas kelias buvo remontuojamas ir daug atkarpų ženklai stovėdavo, kad lenkti draudžiama nuo Ž. N. iki (duomenys neskelbtini). Galimai, kad priekyje buvo automobilis, buvo sankryža, kad negalima lenkti, todėl jis ir važiavo iš paskos kito automobilio neskubėdamas. Nepasakys, ar tas ženklas seniai stovėjo, nes ta kelio atkarpa buvo remontuojama. Kažkokiu tarpu galėjo būti, kad šitie Kelio ženklai galėjo būti nuimti dėl kelio remonto, o paskui jie vėl buvo pastatomi. Negali pasakyti, kada tas ženklas buvo pastatytas. Atvažiavo į policijos komisariatą ir pateikė vaizdo registratorių su vaizdo įrašu.
UAB „Restofas“ pateikta pažyma nustatyta, jog 2020 m. birželio 22 d. krovininė transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Knapen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirta vairuotojui S. Š. (b. l. 34-39).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto vaizdo registratoriaus įrašo matyti, jog automobilis, iš kurio buvo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, tai yra liudytojo A. L. vairuojamas automobilis, važiuoja apie 56 km/val. greičiu. Priekyje važiuoja dar vienas automobilis. Matyti, kad liudytojo vairuojamas automobilis pravažiuoja dešinėje kelio pusėje pastatytą kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“. Po kelių sekundžių, minėtą automobilį ir dar priekyje jo esantį automobilį pralenkia sunkvežimis ir pravažiuoja pro šalutinį kelią, o lenkimo manevrą baigia tik aplenkęs abu automobilius. A. L. vairuojamas automobilis po to, kai vilkikas pralenkia automobilį pradeda didinti greitį ir aplenkęs priekyje važiuojantį automobilį, važiuoja iš paskos vilkikui, kad užfiksuoti vilkiko numerius. Girdėti kaip per raciją praneša vilkiko puspriekabės numerius - (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. B. 2020 m. birželio 26 d., 13.30 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 93-ANR_P-1054-2020 pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį S. Š.. Protokole nurodė, kad S. Š. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 22 d., 7.29 val., vairuodamas automobilį sankryžoje paženklintoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama lenkė kitą transporto priemonę važiuojančia ta pačia kryptimi. Pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140, 140.1 p., 1 priedas, 110 punktas (b. l. 15-16).
Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. B. 2020 m. rugsėjo 11 d., 13.30 val., nutarimu Nr. 93-ANR_N-770-2020 pripažino S. Š. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams (b. l. 14).
S. Š. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; pavojingą situaciją sukėlusius (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šios veikos yra alternatyvios, todėl bent vienos iš jų padarymas kvalifikuojamas pagal šį ANK straipsnį.
Skundą pateikęs S. Š. nubaustas už lenkimą sankryžoje paženklintoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Be to, S. Š. nubaustas pagal KET 110 straipsnį, kuris numato, kad jeigu eismas labai intensyvus ir viso eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
Pareiškėjas S. Š. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad buvo ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tačiau tą dieną ženklo nematė, nes apakino saulė. Be to, mano, kad padarytas pažeidimas nėra tiek pavojingas, nes tuo šalutiniu keliu per dieną pravažiuoja gal vienas traktorius, todėl mano, kad jokio pavojingos situacijos nesudarė. Be to, teigia, kad liudytojo vairuojamas automobilis jam lenkiant padidino greitį ir todėl pareiškėjas negalėjo sugrįžti į pirmą juostą. Taipogi, išreiškė poziciją, kad būtina išsiaiškinti, ar kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ iš viso pastatytas suderinus pagal ženklo įrengimo reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka. Nutarime nurodyta, kad jis vairavo (duomenys neskelbtini), tačiau tyrėjai pareiškėjas aiškino, kad nevairavo kryptimi (duomenys neskelbtini), todėl jau vien toks kaltinimas yra neteisėtas. Pagal nutarimo tekstą pareiškėjas negalėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) pusės, o tokiu atveju, jeigu jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, tai ir taisyklių pažeisti negalėjo, net jeigu būtų neleistinai lenkęs sankryžoje. Iš esmės pareiškėjas sutiko, kad vaizdo įraše matomą vilkiką su puspriekabe vairavo jis. Tačiau visoms kitoms nutarime aplinkybėms, rado pareiškėją pateisinančias priežastis.
Nutarime nurodyta, kad S. Š. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 22 d., 7.29 val., 2020 m. birželio 22 d., 7.29 val., vairuodamas automobilį sankryžoje paženklintoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, lenkė kitą transporto priemonę važiuojančia ta pačia kryptimi. Pažymėtina, kad nutarime nėra nurodyta, jog pareiškėjas vairavo iš (duomenys neskelbtini), o tiesiog yra nurodytas kelio pavadinimas Krašto keliai (duomenys neskelbtini). Be to, tiek iš liudytojo, tiek iš vaizdo įrašo nustatyta, kad buvo važiuojama iš (duomenys neskelbtini), o ir pats S. Š. sutiko, kad vilkiką su puspriekabe, kuris yra užfiksuotas vaizdo įraše, vairavo jis, todėl teismui abejonių nekelia tai, kad buvo važiuojama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o be to, tai neturi reikšmės pažeidimo sudėčiai.
Kitas pareiškėjo S. Š. išreikštas motyvas, kad jam byla turi būti nutraukta dėl to, jog nebuvo aiškintasi, ar kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, yra įrengtas teisėtai, taipogi, atmestinas. Šiuo atveju teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais motyvais, jog kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išreikštos pozicijos, kad jam turėjo būti pateikti dokumentai apie byloje nurodytos vaizdo medžiagos įrenginio teisėto fiksavimo ir metrologinio patikrinimo bei atitikimo šio įrenginio skelbiamoms charakteristikoms, jei tokios iš viso egzistuoja. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo seka, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti laikomi asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo fiksavimas nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – administracinis nusižengimas užfiksuotas teismo posėdyje apklausto liudytojo, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino nusižengimo padarymo laiką, vietą bei aplinkybes, automobiliniu vaizdo registratoriumi. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, kad liudytojas turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ir/ar priešiškumą pareiškėjui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Šiuo atveju vaizdo įraše akivaizdžiai matyti krovininės transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Knapen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daromas administracinis nusižengimas, kai UAB „Restofas“ vardu registruotas automobilis kelio ruože, kuriame stovi kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, sankryžoje lenkia dvi transporto priemones, todėl bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas tinkamai identifikuoto asmens pateiktą vaizdo įrašą pripažino įrodymu ir juo vadovavosi.
Taipogi, pažymėtina, jog vaizdo, audio, video technika nesertifikuojama, tik greičio matavimo prietaisai metrologiškai tikrinami ir sertifikuojami, todėl vaido registratoriumi padarytas vaizdo įrašas pripažintinas tinkamu įrodymu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog tyrėja būtų galėjusi taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, tačiau to nesvarstė. Nurodė, kad pareiškėjas teikė duomenis apie šeimos gana sunkią materialinę padėtį ir apie tai, kad jis prižiūri savo pensininkę motiną, kuriai yra vienintelis asmuo, besirūpinantis ja ir jos buitimi, ūkio priežiūra, kad nebeturint teisių vairuoti pareiškėjas praranda ne tik pragyvenimo šaltinį, bet pastarojo pagalbą praranda ir kiti pareiškėjo šeimos nariai, bet svarbiausia, netekus teisės vairuoti, tikriausiai bus atleistas iš vairuotojo pareigų ir neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Tačiau byloje yra pateiktas tik pareiškėjo S. Š. mamos kaip pensininkės pažymėjimas, kitų duomenų nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog mano, kad netikslinga jam rinkti pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neprašė jam taikyti švelnesnę nuobaudą. Kadangi pareiškėjas S. Š. kaltę pripažino iš dalies, baustas administracinėmis nuobaudomis, teismas mano, kad nebuvo ir nėra pagrindo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.
Skiriant nuobaudą prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Teismo vertinimu, Institucija 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, S. Š. pagrįstai paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą kiek didesnę nei minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama skundžiama nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nėra per griežta, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-770-2020 teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo S. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo S. Š. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo S. Š. skundą.
Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-770-2020.
Diską su vaizdo įrašu, saugomu byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.