Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. sausio 16 d. nutarimą taikyti J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m.) (toliau – BK) 16 straipsnį 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 75 straipsnį, 16 straipsnį 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 232 straipsnį galutine mirties bausme sušaudant su turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendis ir 1996 metų rugsėjo 25 d. bei 1997 m. vasario 25 d. nutartys pakeisti, nuteistajam nuosprendžiu paskirtoji mirties bausmė pakeista bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekant ją kalėjime. 2003 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi perkvalifikavo veikas į BK (2002 m.) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 267 straipsnio 1 dalį, ir nustatė bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. LR Prezidento dekretu Dėl malonės suteikimo 2012 m. gegužės 9 d. Nr. 1K-1060 J. B. laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeista į galutinę bausmę – laisvės atėmimą 25 metams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 2 d.Komisija 2017 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 93-10, kuriuo nutarė nuteistajam J. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neatlikus jam 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi Komisijos nutarimo dėl J. B. lygtinio paleidimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nepakankamai pagrįstas, nes tinkamai neįvertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybė, kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis J. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.Skunde nurodoma, kad nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai vertino veikų, už kurias J. B. nuteistas, pavojingumą, nes šios aplinkybės įvertintos skiriant bausmę, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikšmingos visai kitos aplinkybės – asmens charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis galima socializuotis laisvėje, ir pan., kurios šiuo atveju byloja nuteistojo naudai. Nepagrįsta, nuteistojo teigimu, ir teismo motyvacija dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šeimyninių aplinkybių, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinimo. Nuteistojo manymu, teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus dėl lygtinio paleidimo. Visi oficialūs duomenys – socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuobaudų ir paskatinimų nuteistąjį charakterizuoja tik teigiamai: bausmę jis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už nepriekaištingą elgesį skatintas 23 kartus, dirba, sportuoja, daug skaito, bendrauja su šeima, save išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio. Kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, adekvačiai suvokia padarinius. Priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai. Bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais bei administracijos darbuotojais neturi. Taip pat pažymi, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius sumažėti nebegali, nes statiniai balai – 25.Skundo autorius taip pat nesutinka su nutarties motyvu, jog J. B. nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pažymi, jog už drausminį pažeidimą baustas buvo 2011 metais ir nuobaudą atlikęs. Teismas neįvertino, jog pažeidimas nebuvo grubus. Be to, įvertinus, kad būtent dėl savo elgesio buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupė sąlygomis, o paskui į atvirąją koloniją, skatintas 23 kartus, pastoviai savaitgaliais išleidžiamas į namus, nėra pagrindo išvadai, kad minėtas pažeidimas rodo, jog J. B. nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo J. B. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad J. B. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų J. B. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvojoje grupėje, pataisos namuose mokėsi, įgijo Edukologijos bakalauro laipsnį, kompiuterio operatoriaus specialybę, sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir dirba iki šiol. J. B. skatintas 23 kartus, per bausmės atlikimo laiką 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 1 kartą baustas nuobauda, galiojančių nuobaudų neturi. Skundo autorius palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema – 27 balai (pagal OASys), iš kurių statinių kriminogeninių taškų svertinė suma – 25. Tačiau šios aplinkybės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, taip pat yra reikšmingos. .Sprendžiant dėl J. B. lygtinio paleidimo, būtina atsižvelgti į tai, kad J. B. nuteistas už keletą labai sunkių nusikaltimų, jam buvo skirta pati griežčiausia bausmė – mirties bausmė sušaudant. Vėliau jo padėtis švelnėjo: bausmė buvo pakeista į švelnesnę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, dar vėliau taikant LR Prezidento malonę nuteistojo padėtis ypatingai buvo sušvelninta nustatant bausmę – laisvės atėmimą 25 metams. Visa tai rodo, jog pataisos priemonės buvo taikomos neabejotinai vertinant tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą.. Apygardos teismo nuomone, šiuo metu vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkius nusikaltimus, būtina vertinti jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, taip pat atsižvelgti ir į sąlygas, kuriomis jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis pataisos namuose iš esmės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu. Byloje yra duomenys, kad jis 2 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką: 2011 m. vasario 11 d. skirtas papeikimas už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, ši nuobauda panaikinta nepraėjus pusmečiui po jos paskyrimo, 2013 metais J. B. taip pat pažeidė nustatytą tvarką. Šį kartą nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimai padaryti ne laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje, tačiau atlikus daugiau kaip 2/3 skirtosios bausmės. Šios aplinkybės rodo J. B. elgesio ir nuostatų pokyčių nenuoseklumą. Be to, J. B. bausmę atvirojoje kolonijoje, t. y. maksimaliai sušvelnintomis sąlygomis, su minimalia priežiūra ir apribojimais, atlieka tik nuo 2016 m. vasario 25 d., t. y. vos metai laiko. Atsižvelgiant į paties nuteistojo pavojingumą, į padarytų veikų pavojingumą, į jo (nenuoseklų) elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, į anksčiau minėtus pažeidimus, jų padarymo laiką, apygardos teismo manymu, šiuo metu toks trumpas laikas, kai J. B. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra per trumpas spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jos šiuo metu J. B. būdamas lygtinai paleistas, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei nedaryti naujų teisės pažeidimų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o 2017 m. vasario 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.