Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos ir pareiškėjo Mykolo G. B. atstovei advokatei R. U., nedalyvaujant pareiškėjui Mykolui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir Mykolo G. B. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. P., dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo V. P. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. P. paaiškino, kad pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klėtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį ((duomenys neskelbtini)) jis įsigijo 1989-10- 30 pirkimo- pardavimo sutartimi, kurią įregistravo (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, atlikti šių nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai. Taip pat V. P. buvo pateikęs prašymą parduoti jam 2 ha žemės sklypą, kuriame yra minėta privati namų valda, bei šis žemės sklypas buvo įkainotas, o jis sumokėjo už 1,93 ha žemės sklypą rubliais ir investiciniais čekiais, tačiau pirkimo- pardavimo sutarties nesudarė iki šio laiko. Teigia, jog jis mokąs žemės nuomos mokesčius ir už 0,61 ha bei 0,39 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis valdąs 1 ha ir 1,93 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastarajame yra jo pirkti statiniai, ir kurių dalį (žemės sklypų) galimai neteisėtai pirkimo-pardavimo sutartimi pirko pareiškėjai. Kadangi statinių dalys išlikę, todėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnas 2012-01-19 įsakymu Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai pagal jo prašymą suteikė adresą pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini)pagal priedą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2012-01-06 prašymu V. P. prašė suteikti adresą nuomojamam žemės sklypui ir jame esančių išlikusių statinių dalims, taip pat šuliniui, esantiems (duomenys neskelbtini)r. (b.l. 18). Prie šio prašymo tretysis suinteresuotas asmuo V. P. pateikė 5555 m² žemės sklypo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinačių žiniaraštį, vykdomos nekilnojamojo turto daiktų paieškos duomenis, asmens tapatybės kortelės kopiją (b.l.62-64). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr.IV-57 patvirtintu Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, 2012-01-19 įsakymu Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini)“ suteikė adresus pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini) pagal priedą, t. y. pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė Nr. 9 (b.l. 60-61).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotajai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kadangi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūno 2012-01-19 įsakymas Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini)yra priimtas ne pareiškėjų I. B. ir Mykolo G. B. atžvilgiu, todėl skundo dėl šio įsakymo panaikinimo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą dienos (asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises). Pareiškėjai skunde tvirtina, kad ginčijamą atsakovo įsakymą gavo 2013-06-25, kuomet pareiškėjų atstovė advokatė pagal jos paklausimą atsakovui gavo ginčijamą įsakymą, ir tai patvirtina pateikiami raštai (b.l.10-19). Tai paneigiančių įrodymų apie ginčijamo įsakymo įteikimą pareiškėjams byloje nėra. Skundą dėl šio administracinio akto panaikinimo pareiškėjai turėjo teisę paduoti teismui iki 2013-07-25. Skundą teismui dėl ginčijamo atsakovo įsakymo panaikinimo pareiškėjai teismui pateikė 2013-07-12, t. y. nepraleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas (akto redakcija galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31) numatė, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimas ir keitimas.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. IV-57 patvirtinto Numerių pastatams ir patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-30 iki 2012-12-06) (toliau- Aprašas) 1 ir 3 punktai numato, kad šis Aprašas nustato numerių pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, apskaitą, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą, o numerius pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.

Pagal Aprašo 2 punktą pastatų kompleksas suprantamas kaip pastatų grupė, esanti viename žemės sklype, o kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Adresų formavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

Tokiu būdu, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnui gavus pareiškėjo V. P. prašymą suteikti adresą nuomojamam žemės sklypui ir jame esančių išlikusių statinių dalims, taip pat šuliniui, esantiems (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), jis privalėjo atlikti veiksmus, numatytus Aprašo II ir IV skyriuose, t. y. prieš pastatų kompleksui (prašymo objektas yra pastatų grupė) suteikiant vieną numerį (Aprašo 10 punktas), privalėjo nustatyti pastatų ar jų kompleksų vietą aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka, parengti jų sunumeravimo projektą; šiame projekte pažymėti numatomus pastatų ar jų kompleksų numerius, informacinius ženklus, nurodančius toliau nuo gatvės esančių pastatų ar jų kompleksų numerius, pastatymo vietas (Aprašo 12.1 punktas); naujus numerius pastatams ir jų kompleksams suteikti atsižvelgiant į jau esančių pastatų ir jų kompleksų numerius; siekiant nepažeisti jau esančių pastatų ir jų kompleksų numerių sekos, prie naujų pastatų ir jų kompleksų numerių rašyti didžiąsias raides (Aprašo 12.2 punktas); pastatų ar jų kompleksų, esančių retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų yra ne daugiau kaip 20, numerius suteikti iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį. Šią kryptį parinkti nuo savivaldybės centro arba kitos didesnės gyvenamosios vietovės (Aprašo 13 punktas).

Kaip matyti iš byloje nustatytų ir pagrįstų aplinkybių, atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnas minėtų Aprašo II ir IV skyrių nuostatų neįvykdė, nes trečiojo suinteresuoto asmens V. P. prie prašymo pateiktas 5555 m² žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštis be žemės sklypo plano neatitinka Aprašo IV skyriaus 22- 23.9 punktuose nurodytų duomenų, būtinų nustatyti ginčo pastatų komplekso vietai ir faktui (b.l.62). Bylos nagrinėjimo metu tretysis suinteresuotas asmuo V. P. teismui pateikė 10000 m² žemės sklypo planą su koordinačių žiniaraščiu (b.l.115), kuriame matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)matavimų metu buvo nustatyti faktiniai duomenys: gyvenamojo namo pamatai betono su rūsiu, prieangiu, klėties pamatai su betoniniu takeliu, pirtelės pamatai, sudegusio tvarto pamatai, lauko virtuvės pamatai ir daržinės vietoje statomas gyvenamasis namas, tokiu būdu, tai patvirtina, kad šie statiniai galimai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos pastato – apdengto stogu statinio, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, sąvokos. Taip pat bylos nagrinėjimo metus nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklauso 4.0800 ha bendro ploto žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) o sklypas įgytas 2009-10-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l.124-127), kuriame galimai yra V. P. 1989-10-30 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirkti gyvenamasis namas, klėtis, pirtis, šulinys, į kuriuos daiktinių teisių (nuosavybės teisių) tretysis suinteresuotas asmuo V. P. neįregistravo (b.l. 128- 134) 1964 m. CK 255 straipsnio (Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti Teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią), galiojusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nustatyta tvarka, todėl pagal 2001 m. CK 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Taipogi seniūnas nenustatė ir žemės sklypo, kuriame yra statiniai, V. P. valdymo teisinio pagrindo. Tokių duomenų nėra ir byloje. Be to, iš Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2012-01-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l.34-39) nustatytų aplinkybių matyti, kad pats V. P. 2011-08-17 pripažino, kad minėti pastatai buvo nugriauti, taigi neturėjo teisinio pagrindo prašyti suteikti adresą jau minėtiems statiniams (taip nurodyta ir prašyme), nes minėtas Aprašas reglamentuoja būtent numerių pastatams, pastatų kompleksams, suteikimą, keitimą, apskaitą, pastatų, pastatų kompleksų vietos nustatymą, pastatų, pastatų kompleksų ženklinimą, o ne numerių suteikimą statiniams (pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas).

Išdėstyti argumentai įrodo, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūno 2012-01-19 įsakymas Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini).“ kuriuo jis suteikė adresus pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini). pagal priedą, t. y. pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė Nr. 9, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šie reikalavimai reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr.A502-212/2012).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūno 2012-01-19 įsakymas Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini).“ yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis) ir neatitinka minėtų individualių administracinių aktų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Kadangi minėtame Apraše įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūno 2012-01-19 įsakymas Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)“ pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūno 2012-01-19 įsakymą Nr. 1-7 „Dėl adresų suteikimo pastatams ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini).“

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.