- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-1067-315-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00514-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Stasys Punys, Laureta Ulbienė
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Nuteistasis
- E. Ž., A. S., D. L.
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-1067-315/2011
Teisėja Č. Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00514-2007-6
2011 m. spalio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str., 87 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant E. Ž. 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti 2000 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam J. G..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir D. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Priteista solidariai iš E. Ž. ir A. S. 2000 Lt J. G. turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1657,26 Lt J. G. išmokėtos ligos pašalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. nuteistas už tai, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė J. G. sveikatą, o būtent: 2007-12-02 apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, futbolo centro patalpose – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų aikštelėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, t.y. be jokios priežasties, vieną kartą pagaliu sudavė J. G. į galvos sritį, padarydamas jam muštinę viršugalvio dešinės pusės žaizdą, kuri komplikavosi supūliavimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam J. G. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir baudžiamąją bylą E. Ž. nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino nukentėjusiojo J. G. parodymų dėl įvykio aplinkybių. J. G. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. 2008-01-15 J. G. parodė, kas įvykio metu nepažinojo nei E. Ž., nei E. B., o apie nurodytų vaikinų buvimą įvykio vietoje išsiaiškino vėliau, tačiau iš ko ir kokiomis aplinkybėmis, nenurodė. 2008-10-21 akistatos su apeliantu metu J. G. paaiškino, kad nurodė E. Ž. kaip jį užpuolusį asmenį, nes apie tai sužinojo vėliau iš „mokyklos direktoriaus ir vaikų, kurie ir nurodė, kad mane sužalojo E. Ž.“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei mokyklos direktorius, nei vaikinai, kurie nurodė, kas sužalojo J. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, nors pats nukentėjusysis tvirtino, kad smūgio metu, išskyrus jį užpuolusius vaikinus, įvykio vietoje nieko nebuvo. 2009-06-27 J. G. dar kartą paaiškino, kad gynėsi nuo apelianto, E. B. bei dar vieno neatpažinto vaikino, be to, nurodė, kad apeliantas stovėjo iš priekio, o E. B. iš šono. 2009-09-09 akistatos tarp nukentėjusiojo ir E. B. metu J. G. pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad smūgio į galvos paviršių metu E. B. stovėjo jam iš priekio, apeliantas iš šono, o trečias vaikinas – iš nugaros.
Mano , kad nukentėjusysis J. G. buvo nenuoseklus savo parodymuose, juos keitė dėl nenustatytų priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismui vadovautis jai nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, nuteistojo A. S. parodymais remtis taip pat nebuvo pagrindo, nes teismas bei tyrėja O. Kuralavičienė atkreipė dėmesį, kad A. S. ir kitose baudžiamosios bylose duodavo nenuoseklius, tarpusavyje prieštaraujančius parodymus. E. B. parodymai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.
Apelianto teigimu, svarbūs yra teismo medicinos specialistės J. Gincman-Dorošenko parodymai dėl jos pateiktų išvadų, prijungtų prie tiriamos baudžiamosios bylos. J. Gincman-Dorošenko paaiškino, kad pagal nukentėjusiojo sužalojimų visumą, labiau tikėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti priešpriešiais arba gale esančio asmens. Vadinasi, jeigu tikėti J. G. parodymais pagal 2009-09-09 akistatos protokolą, apeliantas, stovėdamas šone negalėjo padaryti nukentėjusiajam užfiksuotų galvos paviršiuje kūno sužalojimų.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. Ž. 2007-12-02 apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, futbolo centro patalpose – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų aikštelėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, t.y. be jokios priežasties, vieną kartą pagaliu sudavė J. G. į galvos sritį, padarydamas jam muštinę viršugalvio dešinės pusės žaizdą, kuri komplikavosi supūliavimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam J. G. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. G. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis J. G. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis matė, jog jam smūgį į galvą metaline lazda smogė prieš jį stovėjęs E. Ž.. Nukentėjusysis paaiškino, kad su E. Ž. prieš tai kalbėjo lauke, o laiptinėje buvo geras apšvietimas, todėl jį įsidėmėjo. Kitą dieną mokykloje vyko kitos muštynės, pas direktorių kažkas iš mokytojų atvedė E. Ž. ir jis tada jį atpažino. Be to, nurodė, kad smūgį, kurį jam pavyko blokuoti, sudavė šone stovėjęs A. S., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo sudėjimas panašus į E. B., ikiteisminio tyrimo metu galėjo šiuos supainioti. Be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai nurodė, kad atpažįsta E. Ž. kaip vaikiną, kurio smūgio metaliniu cilindru nespėjo užblokuoti. Byloje nebuvo nustatyta, kad E. Ž. ir J. G. būtų pažįstama iki minėto įvykio, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog apkalbėti E. Ž. nukentėjusysis neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo J. G. parodymai, atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys.
Taip pat pažymėtina, kad paties nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors jis nurodė, kad kai grįžo susitvarkęs gamtinius reikalus, jo draugai jau buvo grįžę į automobilį, D. L. apklausiamas teisme nurodė, kad į automobilį visi vaikinai, tarp jų ir apeliantas, grįžo kartu.
Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis nepagrįstais A. S. parodymais, šis argumentas atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausimas ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad E. Ž. mušė nukentėjusįjį J. G. (t.3, b. l. 47, 54), tačiau vėliau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad neprisimena, ar E. Ž. mušė nukentėjusįjį, jokių pavardžių neminėjo. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. pasirašė po duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvaujant jo gynėjai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino vėlesnius A. S. parodymus, kurie yra palankūs E. Ž.. Be to, nors apelianto teigimu, A. S. ir kitose baudžiamosios bylose duodavo nenuoseklius, tarpusavyje prieštaraujančius parodymus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad O. Kuralavičienė nurodė, jog A. S. kitose bylose parodymus keitė E. Ž. naudai.
Faktą, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, kartu su aukščiau aptartais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 770/07 (01). Specialisto išvadoje konstatuota, jog J. G. padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinės pusės srityje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Muštinė viršugalvio dešinės pusės žaizda padaryta veikiant kietu buku ribotą ar cilindrinį pailgą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2007-12-02. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl muštinės viršugalvio dešinės pusės žaizdos supūliavimo J. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų terminui. (t.1, b. l. 26-27). Iš esmės analogiškos išvados padarytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G532/10(01).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo patikimais, apelianto pateikiamą įvykio versiją patvirtinančiais parodymais, pripažinti liudytojų I. K. ir K. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kadangi šie liudytojai su J. P., kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, yra draugai, kas leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog jie davė kaltinamajam palankius parodymus.
Apeliantas teigimu, teismo medicinos specialistė J. Gincman-Dorošenko paaiškino, kad pagal nukentėjusiojo sužalojimų visumą, labiau tikėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti priešpriešiais arba gale esančio asmens. Vadinasi, jeigu tikėti J. G. parodymais pagal 2009-09-09 akistatos protokolą, apeliantas, stovėdamas šone negalėjo padaryti nukentėjusiajam užfiksuotų galvos paviršiuje kūno sužalojimų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. Gincman-Dorošenko teisiamajame posėdyje parodė, jog labiau tikėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti priešpriešiais arba gale esančio asmens. Kolegija pažymi, kad specialistė neatmetė tikimybės, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir šone stovėjusio asmens, tačiau nurodė, jog tokioje pozicijoje būtų nepatogu suduoti smūgius. Be to, iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos laikytina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog būtent apeliantas sudavė vieną kartą pagaliu sudavė J. G. į galvos sritį, padarydamas jam muštinę viršugalvio dešinės pusės žaizdą, kuri komplikavosi supūliavimu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas pagrįstai, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, pakanka jo kaltei patvirtinti.
Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.