Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, išnagrinėjusi Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-496/2012 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 67-1-00207-12 medžiaga, kurioje

Ž. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. kovo 15 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumas), dirbantis R. C. ir jos partnerių TŪB, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. 2012 m. balandžio 27 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinės J. R. gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pargriovė J. R. ant grindų ir sudavė jai penkis ar šešis smūgius į veido sritį, šonus, rankas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. V., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką, parodė (b.l. 27-28), kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, jog 2012 m. balandžio 27 d. apie 19.00 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Namas priklauso sugyventinei J. R.. Su ja kartu gyvena apie 3 metus. Augina bendrą dukrą E. R.. Buvo išgėręs alkoholio. Namie rado sugyventinę, M. K. ir A. B.. Būdamas kartu su sugyventine virtuvės kambaryje paprašė šios atiduoti iš kaimyno paimtus jo uždirbtus pinigus. Pastarajai pasakius, jog neturi, susiginčijo. Konflikto metu J. R. jis pastūmė, pargriovė ant žemės ir sudavė 5 – 6 kartus į veidą, šonus, rankas. Jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai neprisimena ir negali pasakyti, kiek kartų ir į kurias kūno vietas jis nukentėjusiajai smogė. Iš karto į virtuvę atėjo J. R. mama M. K. ir A. B.. Šios jį ramino ir nebeleido mušti sugyventinės. Tuomet jis išėjo iš namų, o J. R. kažkur išbėgo. Nužudyti nukentėjusiąja jis negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. V. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. R. parodė (b.l. 11), kad su kaltinamuoju gyvena apie 3 metus. Turi bendrą dukrą. Abu gyvena jai priklausančiame name. Kaltinamasis nuolat girtauja, išlaikymo vaikui neteikia. 2012 m. balandžio 27 d. apie 19.00 val. grįžęs į namus neblaivus pradėjo ieškoti priekabių, reikalavo pinigų. Pasakius, kad pinigų neturi, kaltinamasis virtuvėje ją puolė, pagriovė ant grindų ir pradėjo mušti. Jai sudavė į šonus, rankas ir veidą. Sudavė 5 – 6 kartus. Įvykio metu namie buvo jos mama ir kaimynė, kurios kaltinamąjį nuo jos atplėšė. Ji išbėgo iš namų ir telefonu kreipėsi į policiją. Sužalojimai jai nepadaryti, tik jaučia skausmą. Medikų pagalba nereikalinga.

Papildomai paaiškino (b.l. 12), kad dėl sumušimo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Kaltinamajam neatleido ir kartu nebegyvens. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. B. parodė (b.l. 16), kad 2012 m. balandžio 27 d. apie 18.50 val. svečiavosi pas J. R.. Grįžęs neblaivus J. R. sugyventinis Ž. V. pradėjo reikalauti pinigų. J. R. pasakius, kad pinigų ji neturi, Ž. V. ją puolė, namo virtuvėje pargriovė ant grindų ir pradėjo mušti. Tuomet J. R. mama perdavė jai Jovitos mažametę dukrą ir puolė ją gelbėti. J. R. išsivadavus ir išbėgus iš namų Ž. V., pasiėmęs peilį lakstė po kiemą, sakydamas, jog papjaus. Kaltinamasis iki atvykstant policijos pareigūnams pabėgo. Ji įvykio metu nenukentėjo. Kiek kartų kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai ji nematė, nes laikė šios mažametę dukrą ir buvo išsigandusi.

Liudytoja M. K. parodė (b.l. 17), kad 2011 m. lapkričio mėnesį atvyko pas dukrą J. R.. Dukros sugyventinis Ž. V. dažnai geria ir išgėręs triukšmauja. 2012 m. balandžio 27 d. apie 19 val. grįžęs neblaivus namo Ž. V. pradėjo ieškoti priekabių, reikalauti pinigų. Po to puolė prie jos dukros ir pagriovęs ant grindų pradėjo mušti. Tuo metu rankose ji laikė mažametę Emiliją. Šią perdavė kaimynei A. B. ir puolė gelbėti dukros. Metaliniu kastuvėliu sudavus kaltinamajam į nugarą, jos dukra ištrūko ir išbėgo kviesti policiją. Po to Ž. V. pasiėmęs peilį vaikščiojo po kiemą ir ieškojo J. R.. Sakė, kad ją nužudys. Iki atvykstant policijos pareigūnams kaltinamasis pabėgo. Įvykio metu ji nenukentėjo.

Nukentėjusioji J. R. pareiškimu į Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK kreipėsi 2012 m. balandžio 27 d. nurodydama, kad sugyventinis Ž. V. 2012 m. balandžio 27 d. apie 19 val. būdamas neblaivus namuose ją pargriovė ant grindų ir 5 – 6 kartus sudavė į veido sritį, šonus, rankas (b.l. 3).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 6-7) užfiksuota, kad 2012 m. balandžio 27 d. 18.58 val. apžiūros metu pastebėti nukentėjusiosios kūno nubrozdinimai.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 8-10) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam Ž. V. 2012 m. balandžio 28 d. 18.11 val. nustatytas 1.90 promilių girtumas (b.l. 19).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad jaltinamasis Ž. V. tyčia pargriaudamas sugyventinę J. R. ant virtuvės grindų ir suduodamas jai penkis ar šešis smūgius į veido sritį, šonus bei rankas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dispoziciją.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dispozicija grasinimo susidoroti, kaip nurodyta kaltinime (b.l. 48-49), neapima, todėl Ž. V. pripažįstant kaltu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą ši veika iš kaltinimo išjungiama. Kaltinimas Ž. V. padarius Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą veiką nepareikštas (Lietuvos Respublikos BPK 255 str.).

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Konstatuojant kaltinamąjį įvykio metu buvus neblaivų byloje esančiu apsvaigimo nuo alkoholio patikrinimo testu (b.l. 19) nesiremiama, kadangi šis patvirtina tik kaltinamojo vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio 2012 m. balandžio 28 d., o ne įvykio dieną.

Kaltinamasis Ž. V. nusikalto pirmą kartą (b.l. 33), padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą sugyventinės atžvilgiu namuose, tarpusavio konflikto metu, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tik prašo skirti trumpesnės trukmės bausmę (b.l. 45). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą – praeityje baustas keletą kartų administracine tvarka (b.l. 37-38), dirba (b.l. 39), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 43), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios namuose, jos trukmė – 1 metai, pripažįstami tinkami Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl Ž. V. skirtina prokurorės siūlomos 1 metų trukmės laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios J. R. namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 str. ir 54 str.) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmę įskaitant laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 28 d. 18.00 val. iki balandžio 30 d. 11.35 val., t.y. 2 paros (b.l. 22-23).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 29-30) – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams, uždraudžiant lankytis J. R. namuose.

Į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį – dvi (2) paras.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti Ž. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.