Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2020-01-29, apie 15.29 val., viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties “ (duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto sustojimo stotele esančiame eismo juostu susiaurėjime, vairuodamas automobilį „Toyota”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė važiuojamoje dalyje, dėl ko nukentėjusysis V. G., važiuodamas iš paskos, automobiliu “Audi A6”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo staigiai sustoti, po ko priėjo prie V. G. automobilio ir pro pravirą vairuotojo pusės langą sudavė nukentėjusiajam V. G. vieną kartą kumščiu į veidą, savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą padarydamas dvi kairio skruosto ir apatinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdas bei skruosto audinių patinimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020-01-29, apie 16.00 val., važiavo su drauge E. M. automobiliu “Toyota”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo (duomenys neskelbtini) pl., automobilį vairavo jis. Ties kelio susiaurėjimu per kairės puses veidrodėlį pastebėjo, kad “Audi” automobilio vairuotojas bando persirikiuoti į pirmąją juostą, kuria važiavo jis. Norėdamas išvengti avaringos situacijos negalėjo staigiai stabdyti, kadangi jam iš galo važiavo maršrutinis autobusas. Dėl to jis nuvažiavo nuo kelio dangos į šalikelę, jį mažu atstumu iš dešinės pusės apvažiavęs mikroautobusas, jis grįžo į važiuojamąją dalį ir sustojo, o “Audi” vairuotojas sustojo netoli jo automobilio, beveik lygiagrečiai. Abu buvo toje pačioje eismo juostoje. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie “Audi automobilio”, vairuotojui atidarius langą, kai jie aiškinosi dėl susiklosčiusios situacijos, jis sudavė jam vieną kartą kumščių į veidą. Buvo labai piktas. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų ir dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Civilinę žalą atlygino, pavedimo kopiją pridėjo. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad galima laiduotoja S. G. yra jo gera pažįstama, kuri daro jam tik teigiamą įtaką. Su S. G. dažnai palaiko ryšį, susirašo, susiskambina bei pasimato dažnai, pasiteirauja kaip vienas ir kitas gyvena. S. G. yra ištekėjusi, augina du vaikus, dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, neteista.

Teismo posėdyje laiduotoja S. G. paaiškino, kad sukėlus konfliktinė situacija viešoje vietoje bei sudavus smūgį nukentėjusiajam, A. T. pasielgė neatsakingai. Pasak S. G. jie nuolat palaiko tarpusavyje ryšį, A. T. klauso jos patarimų. Apie save nurodė, jog yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista bei nebausta administracinė tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. T. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškino, kad 2020-01-29, apie 16.00 val., jis važiavo su drauge E. M. automobiliu “Toyota”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo (duomenys neskelbtini) pl., automobilį vairavo jis. Ties kelio susiaurėjimu per kairės puses veidrodėlį pastebėjo, kad „Audi” automobilio vairuotojas bando persirikiuoti į pirmąją juostą, kuria važiavo jis. Norėdamas išvengti avaringos situacijos negalėjo staigiai stabdyti, kadangi jam iš galo važiavo maršrutinis autobusas. Dėl to jis nuvažiavo nuo kelio dangos į šalikelę, jį mažu atstumu iš dešinės pusės apvažiavęs mikroautobusas, jis grįžo į važiuojamąją dalį ir sustojo, o “Audi” vairuotojas sustojo netoli jo automobilio, beveik lygiagrečiai. Abu buvo toje pačioje eismo juostoje. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie “Audi” automobilio, vairuotojo automobilio langas buvo atidarytas, kai jie aiškinosi dėl susiklosčiusios situacijos, jis sudavė jam vieną kartą kumščių į veidą. Buvo labai piktas. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų ir dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Civilinę žalą atlygino, pavedimo kopiją pridėjo, (b. l. 75-77; 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G. 2020-01-29 parodė, kad 2020-01-29, apie 15:15 val., vyko nuosavu automobiliu “AUDI A6”, v/n (duomenys neskelbtini) plentu, nuo Vilniaus link (duomenys neskelbtini) bei vietoje ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), kur dvi eismo juostos sueina į vieną bei kraštuose sustatytos oranžines gairelės. Važiavo kaire eismo juosta bei ketino persirikiuoti į dešinę juostą, bei įjungė dešinį posūkio šviesos signalą, tačiau iš paskos važiavęs automobilis “Toyota”, n/n (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai padidino greitį taip užkirsdamas jam galimybę pabaigti atlikti persirikiavimo manevrą. Todėl buvo priverstas staigiai stabdyti ir pasukti kairėn vos nekliudydamas oranžinių gairelių, o iš paskos jo važiavęs maršrutinis ((duomenys neskelbtini)) mikro autobusas irgi staiga stabdė taip vos nesukeldami auto įvykio, o pro jį pravažiavęs minėtas a/m “Toyota” apvažiavo jo vairuojamą a/m bei užkirto iš priekio jam išvažiavimą, o iš a/m “Toyota” išlipęs vairuotojas atėjo prie jo a/m, jis pravėrė savo langą, atėjęs prie lango jam nepažįstamas vyras - apie 45 m., amžiaus Lietuviškai barėsi, kad nemoka vairuoti, jis atsakė, kad jam pačiam reikėtų pasiskaityti kelių eismo taisykles, po ko jam, sėdinčiam vairuotojo vietoje, atėjęs vyras kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Jis nufotografavo tą a/m Toyota, o vairuotojas išvažiavo. Viską turėjo matyti maršrutinio autobuso vairuotojas. Kreipėsi į med. įstaigą, V. G. užfiksavo veido sužalojimą, (b. l. 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta E. M. parodė, kad 2020-01-29 apie 15.00 - 16.00 val. važiavo su savo draugu A. T., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso A. T.. Jis ir vairavo automobilį. (duomenys neskelbtini) maždaug ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) jiems važiuojant pirma juosta ties susiaurėjimu, juos bandė aplenkti dideliu greičiu automobilis (koks automobilis ir kokie valstybiniai numeriai buvo neįsidėmėjo) iš susiaurėjimo juostos. A. T. tai pamatęs stabdė ir nuvažiavo į žvyrkelį. Kitas automobilis sustojo, pirmoje juostoje, t.y. toje kurioje jie važiavo. A. T. truputį pavažiavo iš žvyrkelio atgal į pirmą juostą ir sustojo priešai automobilį. Automobilis liko už mūsų. A. T. išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio. Ji tuo metu sėdėjo automobilyje, gale už vairuotojo ir per galinio matymo veidrodėlį stebėjo situaciją. Jos draugui priėjus prie kito automobilio, jo vairuotojas atidarė langą ir jie persimetė porą žodžių. Tai truko kelias sekundes. Už jų prasidėjo kamštis ir signalizavimai. Tuomet A. T. grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo. Ką draugas jai dar pasakė neatsimena. Pati buvo išsigandusi, kad vos jų nenunešė į mišką ir nekilo avarija. A. T. tikrai netrenkė kito automobilio vairuotojui. A. T. tel. Nr. žinomas, jis gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2020-01-29 dirbo kartu su kolega vyr. patruliu M. S.. Buvo gautas iškvietimas iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo dvejų automobilio vairuotojai. Atvykus adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi automobilių spūstis, įvykio vietoje juos pasitiko tik “Audi A6” vairuotojas, o “Toyota” automobilio vairuotojas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Buvo paprašyta “Audi A6” vairuotojo pasakyti, kas įvyko. Jis nurodė, kad tarp jo ir “Toyota” vairuotojo kilo žodinis konfliktas, nepasidalino važiuojamąja kelio dalimi po ko Toyota vairuotojas išlipo, priėjo prie “Audi” vairuotojo ir jam trenkė į veidą. Atvykus akivaizdžių sužalojimai nebuvo pastebėti ant “Audi” vairuotojo. Jokių liudytojų aplink nebuvo kas galėjo patvirtinti visa situaciją ką nupasakojo pranešėjas. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Ž. parodė, kad dirba jau metai laiko Vilniaus rajono autobuso parke - vairuotoja. 2020-01-29, apie 15:00 val., dirbo maršrutu Vilnius – (duomenys neskelbtini), matė, kaip (duomenys neskelbtini) g., du automobiliai važiavo (duomenys neskelbtini)“Toyota” ir “Audi”, šioje kelio atkarpoje yra juostos susiaurėjimas iš dviejų kelio juostos į vieną. Dešinėje eismo juostoje važiavo “Toyota” automobilis, kuris nepraleido “Audi” automobilio padidinęs greiti. Tokiais savo veiksmais “Toyota” automobilis sukėlė avarinę situacija ne tik “Audi” vairuotojui bet ir jai. Tuo metu važiavo su keleiviais, teko staigiai pristabdyti ir nuvažiuoti į šaligatvį. Ji nesustojo tik apvažiavo tuos du automobilius ir toliau nuvažiavo savo maršrutu. Matė tik kaip "Toyotos" vairuotojas, kuris atrodė vyresnio amžiaus, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie "Audi" automobilio. Tačiau jokio konflikto ji nematė. Nuvažiavus toliau minėtas "Toyota" automobilis po kokių 5 min. ją aplenkė ir nuvažiavo toliau. Norėtų dar paminėti, kad minėtas "Toyota" automobilis nuo (duomenys neskelbtini) pradžios važiavo neatsakingai ir manevravo keldamas kritines situacijas. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 64-66).

2020-01-29 Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. G., savanoriškai pateikė VŠĮ Švenčionių r. ligoninės gydytojo išrašą (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) Protokolo priedas 1 lapas, (b. l. 31-34).

2020-02-10 VšĮ Švenčionių r. ligoninės lydraščiu Nr. 10S-89 pateikta Ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. 412, bei prie jos esantis Ligos istorijos Nr. 20PR-412 gydytojo išrašas kuriame užfiksuota, kad V. G., Švenčionių ligoninėje 2020-01-29, 17:07, nustatyta klinikinė diagnozė: apatinės lūpos ir kairio skruosto gleivinės žaizdos (b. l. 54-58).

2020-01-29 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos kelio dalis adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, Vilniaus m. sav.. Apžiūrimas objektas - kelio dalis, yra prie viešojo transporto sustojimo stotelės pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“. Minėta stotelė yra priešais pastatą esantį kitoje kelio pusėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ties minėta stotele yra kelio dalis, kurioje yra eismo juostų susiaurėjimas. Kairėje kelio pusėje, prieš pėsčiųjų perėją yra matoma kelio dalis skirta apsisukimui. Toliau, už apsisukimo vietos tęsiasi kelias su viena eismo juosta, kurios kairėje pusėje yra oranžinės spalvos kuoliukai su atšvaitais, tarp kurių yra pėsčiųjų perėja. Šiek tiek dešiniau nuo pėsčiųjų perėjos yra nuvažiavimas į viešojo transporto sustojimo stotelę pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“. Minėtoje kelio dalyje yra įrengtas gatvės apšvietimas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta. Prie protokolo pridėta fotolentelė Nr.1, (b. l. 37-40).

2020-02-25 Apžiūros protokolas, kuriame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. pateikė išvadą, kad V. G., Švenčionių ligoninėje nustatyta dvi kairio skruosto ir apatinės lūpos, vidinio paviršiaus žaizdos bei skruosto audinių patinimas. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, (b. l. 59).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius. Tokiu būdu taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. T. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam galutinį įtarimą, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nurodytu metu, nurodytoje vietoje jis dėl netinkamo savo elgesio viešoje vietoje vairuodamas automobilį „Toyota”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvykus eismo situacijai dėl vieno iš eismo dalyvių automobilio „Audi A6”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų, dėl kurių jis turėjo staigiai sustoti, po ko priėjo prie V. G. automobilio ir pro pravirą vairuotojo pusės langą sudavė nukentėjusiajam V. G. vieną kartą kumščiu į veidą, savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą padarydamas dvi kairio skruosto ir apatinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdas bei skruosto audinių patinimą. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo V. G. bei liudytojų E. M., M. M., V. Ž. parodymai; policijos įvykių registro išrašo duomenys; pil. V. G. 2020-01-29 pareiškimo duomenimis; 2020-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis duomenimis; Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl žalos atlyginimo; VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pateiktų medicininių dokumentų dėl V. G. sveikatos sužalojimo konstatavimo bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. T. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tai jis darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti.

Taigi A. T. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, A. T. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas S. G. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos pažįstamą pagal laidavimą ir perduoti A. T. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad A. T. pažįsta nuo 2013 metų, jie nuolat tarpusavyje palaiko ryšį, jis įsiklauso į jos patarimus bei nuomonę, administracinė tvarka nėra bausta, neteista, dirbanti, šeimoje auginą mažamečius vaikus. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Kaltinamasis yra malonus, geranoriškas, nepiktybinis žmogus. Tiki, jog A. T. pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.

Kaltinamasis A. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su nusikaltimų viešajai tvarkai, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra nevedęs, dirbantis, bylos duomenimis neteistas (b. l. 94), administracine tvarka baustas vieną kartą 2020 metais pagal ANK 416 str. 3 d. (b. l. 98-100), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimo laiduotojos S. G. aiškinimo teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo gera pažįstama. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad administracine tvarka nėra bausta, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. S. G. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi dažnai bendrauja ir A. T. klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad A. T. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad A. T. nusikalstama veika yra susijusi su viešosios tvarkos pažeidimų, teismas vertina, kad yra tikslinga kaltinamajam paskirti BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo tikslams pasiekti yra pakankamas minimalus tokios įmokos dydis – 5 MGL.

A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 78-79).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020-02-11 pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, Nr. 26402, žalos suma 16,79 eurų, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04334-20 nustatytas nukentėjusysis V. G. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 16,79 eurų (b. l. 46-48).

2020-07-16 kaltinamasis A. T. padarė pinigų perlaida Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad 2020-07-16 jis Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarė perlaidą 16,79 eurų už V. G. gydymą, (b. l. 88), todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo noru padengė Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas išlaidas, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, A. T. paskirti 5 MGL (250 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Išaiškinti A. T., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti A. T. ir S. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.