Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-579/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1-63-579/2012
Teisminio proceso Nr.
52-1-01267-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-579/2012(Proceso Nr. 52-1-01267-2010)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.3.1.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui adv. Algiui-Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, teistas: 1. 1996-09-24 pagal BK 272 str. 2 d., 45 str. 2 metams laisvės atėmimo, 1997-11-03 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 3 mėn. 9 d. bausmės; 2. 2000-07-03 pagal BK 16 str. 271 str. 2 d. 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu, pritaikius 2000-11-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p nuo neatliktos bausmės atleistas, 2000-12-15 pagal BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, remiantis BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2000-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 3. 2001-04-13 pagal BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 232¹ str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėn. su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 2000-12-15 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, 2002-02-17 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 2 mėn. 5 d. bausmės; 4. 2003-04-28 pagal BK 16 str. 272 str. 2 d. 4 metams laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str. paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2001-04-13 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 4 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-10-29 nutartimi veika iš seno BK 16 str. 272 str. 2 d. perkvalifikuota į naujo BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir paskirta 2 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2001-04-13 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 9 mėn. laisvės atėmimo, nuo turto konfiskavimo bausmės atleistas, 2004-12-24 lygtinai paleistas neatlikus 10 mėn. 26 d. bausmės; 5. 2006-06-23 pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, 2006-08-24 pagal BK 178 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-06-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 3 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, 2007-12-18 lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 6 mėn. 3 d. bausmės, 2008-09-11 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį, 2009-12-14 lygtinai paleistas neatlikus 3 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės; 6. 2011-05-27 pagal BK 178 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-08-24 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2010-11-28, laikotarpiu nuo 16 iki 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, P. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su P. B. metu, tyčia jam sudavė ne mažiau keturių smūgių medine pliauska bei ne mažiau penkių smūgių kojomis ir rankomis į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. B. stiprų galvos sumušimą: kraujosruvas odoje ir poodyje kairio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, kairės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste ir kairėje pažandėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje viršugalvio-momens-kaktos srityje ir viršugalvio kairės pusės-kairio momens-kaktos kairės pusės srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, kraujosruvą apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, muštines žaizdas viršugalvio dešinės pusės-kaktos dešinės pusės srityje ir dešiniame skruoste, strėlinės siūlės srities-kaktikaulio kairės pusės linijinį lūžimą, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės linijinį lūžimą, kraujo išsiliejimą ir susikaupimą (apie 30 ml) virš galvos smegenų kietojo dangalo kairio kaktikaulio srityje, kraujo išsiliejimą ir susikaupimą (apie 50 ml) po galvos smegenų kietuoju dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties srityje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulinių smilkininių, pakaušinių ir dalinai momeninių skilčių srityje (šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi), bei spardydamas kojomis sudavė nukentėjusiajam P. B. ne mažiau keturių smūgių į dešinį šoną, ne mažiau penkių smūgių į rankų, kojų sritis, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės pusės VII-VIII šonkaulių lūžimo, ko pasėkoje nuo į galvą suduotų smūgių, sukėlusių stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu 2010-11-29 laiko tarpe nuo 06¹⁵ val. iki 14¹⁵ val. P. B. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jį nužudė.

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kartu su broliu gėrė pas nukentėjusįjį P. B.. Po kurio laiko užmigo. Prabudęs pamatė, kaip jo brolis R., paėmęs pliauską, smogė ja nukentėjusiajam per galvą. Taip sudavė apie tris kartus. P. B. susmuko ant žemės, o jie išėjo. Jis pats smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Išėję su broliu išsiskyrė. Jis nuėjo pas V. R., kur pastebėjo, kad kruvinas jo batas, todėl nuėjo į vonią nusiplauti kraują. Kitą dieną iš L. A. sužinojo, kad P. B. negyvas. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nužudęs tik todėl, kad prašė jo brolis R., be to jam darė poveikį ir policijos pareigūnai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis G. L. (b.l. 69-71 T. 2) prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad 2010-11-28 eidami su broliu sutiko P. B.. Nusipirko vyno ir nuėjo pas nukentėjusįjį į namus gerti. Vienu momentu jam pasirodė, kad P. B. kažką laiko rankose, taip pat, kad nukentėjusysis ketina jį pulti. Todėl jis su pliauska kelis kartus smogė P. B. per galvą, taip pat kelis kartus spyrė jam kojomis. Išėję iš nukentėjusiojo namų su broliu išsiskyrė. Jis užėjo pas V. R., kur pamatė, kad kruvinas batas, todėl vonioje batus nusiplovė. Buvo apsivilkęs žalia brolio striuke. Kitą dieną pasakė N. P., kad už jį (N. P.) sumušė P. B.. Taip pat kitą dieną prašė brolio prisiimti kaltę, o gerdamas su kitais asmenimis ir norėdamas išvengti atsakomybės, apkaltino (be pagrindo) brolį sumušus P. B.. Jis taip pat paaiškino, kad smurto vartojimo metu buvo girtas, todėl smūgių galėjo būti ir daugiau negu nurodė.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad nuo vaikystės pas ją gyvena R. L., o 2010 metų pavasarį apsigyveno ir iš įkalinimo vietos grįžęs R. brolis G. Apie P. B. nužudymą ji nieko nežino, tačiau ar sekmadienio (2010-11-28), ar pirmadienio (2010-11-29) vakare kaltinamasis G. L. jos paklausė, ar ji negirdėjusi apie tai, jog (duomenys neskelbtini) būtų kas nors miręs. Liudytoja taip pat paaiškino, jog kaltinamasis yra labai agresyvus, daug kartų yra ją išplūdęs, grasinęs, kad užmuš, vartojantis narkotines medžiagas, alkoholį. Tuo tarpu jo brolis R. L. nors ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau yra visiškai neagresyvus, nelinkęs vartoti smurto, atvirkščiai, ji pati kartais R. užduodavo per nugarą.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad 2010-11-28 vakare į namus atėjo G. L., kuris paprašė nusiplauti vonioje batus. Jo nuomone, G. L. nuo batų plovė kraują, kadangi matė, jog kaltinamajam vonioje plaunant batus, nuo jų bėgo rusvos spalvos, panašus į kraują, skystis. Nusiplovęs pasakė, kad kažką sumušė, bet ką ir už ką nepasakė. Kitą dieną gėrė kartu su kaltinamuoju, jo broliu R., N. P., L. A.. Pastaroji papasakojo, kad buvo nuėjusi pas P. B. ir rado šį gulintį ant žemės pajuodusiu ir kruvinu veidu. Ji įtarė, kad nukentėjusysis negyvas. Tuomet kaltinamasis G. L. pasakė N. P., kad tai už jį, be to, jis lygtai kažkam priekaištavo, kad nereikėjo duoti seniui pagaliu. Tuo metu jo brolis R. L. kažką kalbėjo apie pagalį ar kėdę, taip pat, kad nereikėjo spardyti. Iš brolių pokalbio jis susidarė įspūdį, jog P. B. mušė G. L., nors kaltinamasis ir stengėsi sudaryti įspūdį, jog nukentėjusįjį mušė ne jis, o jo brolis.

Liudytoja L. A. paaiškino, kad 2010-11-29 apie 11 val., norėdama paprašyti parūkyti, užėjo pas nukentėjusįjį P. B.. Pamatė jį gulintį nuogą ant grindų, šalia lovos. Apžiūrėjusi suprato, jog nukentėjusysis negyvas. Jo veidas buvo pajuodęs, matėsi mušimo žymės.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad šeštadienį, 2010-11-27 gėrė vyną pas P. B. kartu su broliais G. L. ir R. L.. Išgėrus jis išėjo namo. Jokio konflikto jam būnant pas nukentėjusįjį, nebuvo. Pirmadienį sužinojo, kad P. B. nužudytas. Kaltinamojo brolį R. pažįsta daug metų – jis ramaus būdo, visiškai neagresyvus, tame tarpe ir išgėręs. Tuo tarpu G. yra ūmaus būdo.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2010 metų lapkričio pabaigoje, būdamas parduotuvėje, girdėjo moteris kalbant kad užmuštas P. B., o jį galėjo nužudyti V. R. ir G. L..

Liudytojas R. L. paaiškino, kad sekmadienį (2010-11-28) vakare, apie 4-5 val., kartu su broliu pas nukentėjusįjį P. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Pasibaigus vynui, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu brolis G. kelis kartus sudavė P. B. pagaliu per galvą, taip pat jį spardė. Mušdamas sakė „daugiau nešokinėsi“. Jis palikęs brolį, išėjo į kiemą parūkyti. Nukentėjusysis tuo metu, kruvinas gulėjo ant grindų ir dengėsi rankomis nuo brolio smūgių. Kitą dieną G. prašė, kad jis prisipažintų nužudęs P. B., kadangi jam, kaip neteistam, bus paskirta mažesnė bausmė. Be to, vakare geriant pas V. R. brolis ant jo šaukė, kodėl jis P. B. trenkė per galvą pagaliu taip norėdamas sudaryti įvaizdį, kad tai jis (liudytojas R. L.) nužudė P. B..

Liudytojas V. U. paaiškino, kad 2010-11-29 apie 11 val. pas jį atėjo kaltinamasis, jo brolis Rolandas, N. P., V. R. ir paprašė nupirkti jiems vyno. Jis nupirko vyno ir kartu su jais gėrė. Apie P. B. jokios kalbos bebuvo. Jie tik kalbėjo apie laiką praleistą įkalinimo įstaigose – V. R. minėjo, kad nenorėtų ten grįžti, o G. L. sakė, kad jam tas pats, kalėjimas jo negąsdina. Liudytojas taip pat paaiškino, jog R. L. yra ramaus būdo, draugiškas, nelinkęs smurtauti.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad šioje byloje atliko procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kaltinamojo brolis Rolandas nuo pat pradžios apklausiamas neigė, jog vartojo smurtą prieš P. B., nurodė, jog nukentėjusįjį sumušė jo brolis G., be to sakė, kad brolis prašė jo prisiimti kaltę. Po kelių savaičių, kai buvo atvežtas papildomai apklausai iš Lukiškių TI, R. L. buvo labai nusiminęs, atrodė baisiai, netgi pakeitė parodymus ir pradėjo tvirtinti, kad ir jis vartojo smurtą. Kiek vėliau liudytojas R. L. prisipažino, kad jo vėl prašė prisipažinti, darė spaudimą. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis parodymus davė gera valia, poveikis jam nebuvo daromas. Taip pat liudytoja D. M. paaiškino, kad jai teko apklausti N. P.. Šis liudytojas parodymus davė savo noru, visa tai ji užfiksavo apklausos protokole.

Ištirtiems įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.) buvo perskaityti liudytojo N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 157-159 T. 1). Juose užfiksuota, kad N. P. sekmadienį, 2010-11-28, vakare sutiko prie parduotuvės brolius G. ir R. L.. Netrukus atėjo ir V. R.. Kaltinamasis pasakė, kad atkeršijo už jį P. B., kadangi pastarasis norėjo jį sužaloti, tai yra prieš mėnesį iki šio susitikimo bandė liudytojui įdurti su yla. N. P. taip pat nurodė, kad R. ir V. R. tokiam pasakymui pritarė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 4-21 T. 1) matyti, kad (duomenys neskelbtini) viename iš kambarių, ant grindų guli aukštielninkas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis. Taip pat įvairiose namo vietose rastos raudonos spalvos (panašios į kraują) dėmės.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 33-48 T. 1) matyti, kad P. B. mirties priežastis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto pamato kaulų lūžimu, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti prieš 24-32 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2010-11-30 14¹⁵ val. P. B. lavone rastos kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, kairės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste ir kairėje pažandėje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje viršugalvio-momens-kaktos srityje ir viršugalvio kairės pusės-kairio momens-kaktos kairės pusės srityje, kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, muštines žaizdos viršugalvio dešinės pusės-kaktos dešinės pusės srityje ir dešiniame skruoste, strėlinės siūlės srities-kaktikaulio kairės pusės linijinis lūžimas, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės linijinis lūžimas, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas (apie 30 ml) virš galvos smegenų kietojo dangalo kairio kaktikaulio srityje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas (apie 50 ml) po galvos smegenų kietuoju dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulinių smilkininių, pakaušinių ir dalinai momeninių skilčių srityje. Šie sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais arba bukabriauniais žalojančiais daiktais prieš kelias – keliolika valandų iki mirties. Muštinės žaizdos viršugalvio dešinės pusės-kaktos dešinės pusės srityje ir dešiniame skruoste padaryta veikiant kietu bukabriauniu pailgos formos žalojančiu daiktu. Galvos sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Taip pat P. B. lavone rasta kraujosruvos odoje kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais prieš kelias – keliolika valandų iki mirties. Tokie sužalojimai priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymui. P. B. lavone rasta ir dešinės pusės VII-VIII šonkaulių lūžimai ir kraujosruvos lūžimų vietose, kurie galėjo būti padaryti veikiant krūtinės ląstos dešinę pusę kietu buku ar bukabriauniu, kontakto vietoje pailgos formos, žalojančiu daiktu tuo pačiu metu kaip ir kiti sužalojimai. Šie sužalojimai priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Specialistas neatmeta galimybės, kad po sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti vyraujant trauminiams poveikiams iš priekio-kairės pusės ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Iš šios išvados taip pat matyti, kad galvos srities sužalojimai padaryti mažiausiai devynių trauminių poveikių pasekoje.

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad mažai tikėtina, jog sužalojimai galvoje galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant galva į kietus bukus žalojančius paviršius (b.l. 51-55 T. 1).

Taip pat buvo atliktas ir dar vienas papildomas lavono tyrimas. Šio tyrimo metu konstatuota, kad įvertinus, jog į galvą buvo suduotas ne vienas smūgis, tikslinga tvirtinti smūgių visumos įtaką galutiniam sužalojimų apimties formavimuisi. Kiekvienas sekantis trauminis poveikis pagilino prieš tai buvusio trauminio poveikio pasekmes (b.l. 58-62 T. 1).

Iš kaltinamojo G. L., liudytojų R. L., V. R. buvo paimti ir apžiūrėti rūbai (b.l. 63-92 T. 1). Taip pat liudytoja A. V. pateikė pareigūnams žalios spalvos medžiaginę striukę, ant kurios, įvairiose vietose (ant kairės rankovės, kairiojo peties viršutinėje dalyje, išorinėje apykaklės pusėje), matosi dėmės panašios į kraujo dėmes (b.l. 93-98 T. 1). Atlikus DNR tyrimą (b.l. 110-114 T. 1) nustatyta, kad ant žalios spalvos striukės, paimtos iš A. V. gyvenamos vietos, yra P. B. kraujas su 99,9999999999995 % tikimybe, taip pat mišrūs P. B. ir R. L. DNR profiliai rasti ant R. L. pilkai žalsvos spalvos striukės.

R. L. akistatos su kaltinamuoju G. L. metu (b.l. 58-59 T. 2) nurodė, kad jo brolis sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam. Paaiškino, jog kitą dieną brolis jo prašė, kad prisiimtų kaltę dėl P. B. nužudymo, nes yra neteistas, tuo tarpu jis (G. L.) jau yra teistas, be to ir tuo metu vyko dar vienas teismo procesas, kuriame kaltinamas G. L.. Tuo tarpu G. L. tvirtino, kad tai jo brolis R. kelis kartus smogė pagaliu nukentėjusiajam į galvą. Be to kaltinamasis nurodė, jog R. L. tą dieną, kai sudavė smūgius P. B., vilkėjo žalia striuke, kurią po to norėjo išmesti, bet neišmetė, o jis (G. L.) striukę numetė kambaryje. Liudytojas R. L. paneigė, kad vilkėjo žalia striuke ir nurodė, jog buvo apsivilkęs žalsvą vasarinę striukę.

Motyvuojamoji dalis

Akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 60-61 T. 2) liudytojas V. R. patvirtino, jog G. L. 2010-11-28 vakare buvo atėjęs pas jį į namus, kur plovėsi batus, matė, kad nuo batų bėgo rausvos spalvos skystis. Taip pat liudytojas patvirtino, jog G. L. prisipažino, kad kažką mušė („kirto”). Kaltinamasis G. L. patvirtino, kad minėtą vakarą pas liudytoją buvo atėjęs, tačiau batų nusiplauti neprašė ir jų neplovė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 78-84 T. 2) kaltinamasis G. L. prisipažino nužudęs P. B. ir parodė bei papasakojo kaip tai padarė. Nurodė, jog sudavė kelis kartus nukentėjusiajam pliauska per galvą, taip pat jį spardė kojomis.

Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus šioje byloje, P. B. buvo sužalotas 2010-11-28 tarp 16 val. ir 19 val. savo namuose ir kitą dieną, maždaug tarp 6 val. ir 14 val., įvykio vietoje mirė. Taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sužalotas, pas jį namuose tikrai buvo dar du asmenys – broliai G. ir R. L.. Tiriant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu šie asmenys skirtingai aiškino apie tai, kas vyko nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šio straipsnio nuostatos reikalauja, kad jokiems gautiems duomenims nebūtų teikiama pirmenybė. Todėl teismas šių asmenų parodymus patikrina ir įvertina tiek patikimumo, tiek pakankamumo prasme, juos palygina tarpusavyje, taip pat palygina su kitais bylos įrodymais. Taip pat atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, dėl kurių tokie parodymai gali būti atmetami arba jais patikėta kaip teisingais. Teismo nuomone, teisingi yra liudytojo R. L. parodymai, kad jo brolis, kaltinamasis G. L., vartojo smurtą nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į šias aplinkybes. Liudytojas R. L. viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos ir tvirtino, kad tai jo brolis G. su pagaliu (pliauska) smogė kelis kartus nukentėjusiajam į galvos sritį bei spardė nukentėjusįjį. Tik vienos apklausos, atliekant ikiteisminį tyrimą, metu (b.l. 20-21 T. 2) liudytojas R. L. nurodė, kad be brolio, kuris smogė kelis kartus pliauska nukentėjusiajam per galvą bei P. B. spardė, taip pat ir jis (R. L.) dalyvavo spardant nukentėjusįjį. Tačiau kaip paaiškino liudytoja D. M., Alytaus apskrities VPK vyr. tyrėja, šiuos (papildomus) parodymus liudytojas davė atvežtas iš Lukiškių TI, kur, kaip jai patvirtino pats liudytojas, jam buvo daromas spaudimas prisiimti kaltę nužudžius P. B.. Anot liudytojos, kad jam buvo darytas poveikis rodė ir R. L. fizinė būsena. Be to, ir pats liudytojas R. L. ne vieną kartą patvirtino, jog brolis jau kitą dieną po įvykio prašė, kad jis „prisiimtų kaltę“, tai yra prisipažintų, jog nužudė P. B.. Kad kaltinamasis G. L. (be pagrindo) nori suversti kaltę dėl P. B. nužudymo savo broliui R. susidarė įspūdis ir liudytojui V. R.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, o kartu ir paties R. L. parodymais, kad prieš P. B. smurtą vartojo jo brolis G. L..

Tuo tarpu lyginant kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, akivaizdu, kad jis nebuvo nuoseklus, jo parodymai keitėsi. Iš pradžių apklausiamas G. L. ne tik neigė, kad vartojo smurtą P. B. atžvilgiu (b.l. 52-54 T. 2), bet ir neigė, kad pas liudytoją V. R. plovė nuo batų kraują. Akistatos su liudytoju V. R. metu kaltinamasis taip pat neigė plovęs pas liudytoją batus, juo labiau kraują nuo batų. Vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat apklausiamas tyrėjos D. M., dalyvaujant gynėjui (b.l. 75-76 T. 2), bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. L. ne tik prisipažino kaltu nužudęs P. B., bet ir gana detaliai papasakojo bei parodė kaip tai padarė – daužydamas per galvą ir spardydamas. Dar daugiau, jis taip pat nurodė, kad norėdamas išvengti atsakomybės, prašė brolio apkalbėti save ir prisipažinti nužudžius P. B., dėl tos pačios priežasties kitą dieną ir draugams pasakė, jog tai brolis sumušė nukentėjusįjį, o ankstesnės apklausos metu (iš karto po sulaikymo) kaltę suvertė broliui. Taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo apsivilkęs žalia brolio striuke, nors ankstesnės apklausos metu taip pat sakė, kad ja vilkėjo brolis. Atliekant įrodymų tyrimą teisme kaltinamasis vėl pradėjo aiškinti, kad P. B. nemušė, kad nukentėjusįjį sumušė jo brolis R., tačiau pripažino, jog 2010-11-28 pas V. R. plovė kraują nuo savo batų.

Toks (kaltinamojo) parodymų keitimas teismą verčia abejoti G. L. nuoširdumu ir šių parodymų tikrumu. Be to, šiuos parodymus palyginus su kitais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais, bylos duomenimis matyti, jog šie įrodymai patvirtina tik tuos G. L. parodymus, kuriuos duodamas kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Taip kaltinamojo G. L. aiškinimą, kad tai jis sumušė P. B. patvirtino jo brolis R. L., kuris, kaip jau minėta, šią aplinkybę nuosekliai dėstė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Liudytojui V. R. kitą dieną po P. B. sumušimo bendraujant su broliais G. ir R. L. taip pat susidarė įspūdis, jog tai kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, nors jis (G. L.) ir stengėsi įteigti, kad P. B. sumušė brolis. Be to, šis liudytojas (V. R.) taip pat nurodė, jog kaltinamasis, plaudamasis batus, nuo kurių bėgo į kraują panašus skystis, jam prisipažino kažką sumušęs. O sumuštas tą dieną, 2010-11-28, buvo tik nukentėjusysis P. B.. Kaltinamasis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pripažino, kad tai jis vilkėjo R. L. priklausančią žalios spalvos striukę, ant kurios (ant kairės rankovės, kairiojo peties viršutinėje dalyje, išorinėje apykaklės pusėje) buvo rasta P. B. kraujo (99,9999999999995 % tikimybė). Kad G. L. nešiodavo brolio striukes patvirtino ir liudytoja (jų teta) A. V.. Ir atvirkščiai, ant striukės, kurią kaip tvirtino R. L., jis vilkėjo 2010-11-28, P. B. kraujo nerasta (rasta tik nukentėjusiojo DNR profilis). Beje, kaip matyti iš liudytojos A. V. parodymų, 2010-11-29, tai yra kitą dieną po to, kai P. B. buvo padaryti nustatyti sužalojimai, būtent kaltinamasis jos klausinėjo, ar negirdėjo, ar (duomenys neskelbtini) nėra „nabašniko“, tai yra ar negirdėjo apie (duomenys neskelbtini) mirusį žmogų.

Vertindamas kaltinamojo G. L. ir liudytojo R. L. parodymų patikimumą ir tikrumą, teismas taip pat atsižvelgia ir į jų asmenybes charakterizuojančius duomenis. G. L. visų apklaustų asmenų charakterizuojamas kaip ūmaus, agresyvaus būdo, linkęs grasinti kitiems smurto panaudojimu asmuo, be to pastoviai vartojantis alkoholinius gėrimus, netgi narkotines medžiagas, dėl ko tapdavo dar agresyvesnis (liudytojos A. V. parodymai). Kad G. L. linkęs vartoti smurtą patvirtina ir ankstesnis jo gyvenimo būdas – jis ne kartą teistas už svetimo turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą (seno BK 272 str., taip pat galiojančio BK 180 str. 1 d.).

Tuo tarpu liudytoją R. L. visi charakterizuoja kaip ramų, draugišką, paslaugų, visiškai neagresyvų ir nelinkusį ginčus spręsti vartojant smurtą, tik nuolat vartojantį alkoholinius gėrimus asmenį.

Remdamasis visu tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog liudytojas R. L. ne apkaltino (be pagrindo) savo brolį, sugalvojo tai, kad brolis jo prašė „prisiimti kaltę“, sakydamas kad jam, kaip neteistam, bus paskirta švelnesnė bausmė (tuo tarpu jis (kaltinamasis) ne tik yra ne kartą teistas, bet ir šiuo metu (2010-11-29) jo atžvilgiu teismas nagrinėja dar vieną baudžiamąją bylą), o davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtino ir kiti ištirti įrodymai. Beje iš tiesų, kaip akistatos su G. L. metu ir nurodė liudytojas R. L., tuo metu Alytaus raj. apyl. teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla (b.l. 65, 92-97 T. 2), kurioje kaltinamuoju buvo G. L. (nuteistas 2011-05-27 teismo nuosprendžiu).

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo B. B. mirties priežastimi buvo trauminiai poveikiai į galvos sritį (smūgiai į galvą), įvykę 2010-11-28, dėl ko nukentėjusiajam P. B. įvyko kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės linijinis lūžimas, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas virš galvos smegenų kietojo dangalo kairio kaktikaulio srityje, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairės pakaušinės galvos smegenų skilties srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulinių smilkininių, pakaušinių ir dalinai momeninių skilčių srityje. Nuo į galvą suduotų smūgių visumos 2010-11-29 laiko tarpe nuo 06¹⁵ val. iki 14¹⁵ val. P. B. įvykio vietoje mirė. Teismas, ištyręs visus anksčiau šiame nuosprendyje paminėtus įrodymus, įvertinęs juos tiek patikimumo, tiek pakankamumo prasme, palyginęs juos tarpusavyje, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes, daro išvadą, kad būtent G. L. atliko anksčiau paminėtus veiksmus, tai yra nužudė P. B. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Nėra abejonės, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į galvą (nuo kurių buvo padaryti aukščiau paminėti sužalojimai), suvokė tokių veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei, todėl numatė ir mirtinų pasekmių galimybę. Ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9p). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. L. kaip jau minėta, charakterizuojamas neigiamai, yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Kaip matyti iš teismo nuosprendžių, kuriais jis pripažintas kaltu dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, G. L. visiškai nekeitė savo gyvenimo būdo, nesilaikė visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, tik paleistas iš bausmės atlikimo vietų (tame tarpe ne kartą ir lygtinai prieš terminą) vėl darydavo nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (b.l. 98-106 T. 2). Tačiau visos kaltinamajam G. L. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jis vėl padarė nusikaltimą, šį kartą labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Taigi kaltinamasis šį nusikaltimą padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Dėl viso to, kas paminėta, G. L. skirtina bausmė artimesnė bausmės už šį nusikaltimą maksimumui.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios M. V. civilinis ieškinys 36046,49 Lt sumai: 30000 Lt neturtinė žala ir 6046,49 Lt turtinė žala. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad palaidojo savo brolį, dėl to turėjo piniginių išlaidų ir pateikė dalį tai patvirtinančių dokumentų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l. 135-141 T. 1) matyti, kad laidotuvėms civilinė ieškovė išleido 2086,49 Lt. Ši suma pagrįsta dokumentais ji nėra per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat M. V. nurodo, jog 400 Lt ji išleido šarvojimo salės nuomai ir mišioms bei kunigui už palydėjimą į kapus, 100 Lt už giesmininkų paslaugas, 300 Lt vainikams ir gėlėms, 200 Lt jai kainavo transporto paslaugos. Jokių pateisinančių dokumentų dėl šių išlaidų nukentėjusioji nepateikė, tačiau teismo nuomone, jos nurodyta laidojimo išlaidų suma nėra didelė, šios išlaidos atitinka mūsų šalyje vyraujančias tradicijas. Taip pat M. V. prašo priteisti jai 4000 Lt paminklo pastatymui (būsimam) ir kapo sutvarkymui. Teismas sutinka, kad šios išlaidos reikalingos. Nuostata, kad atlygintinos laidojimo (tame tarpe ir kapavietės sutvarkymo) išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės kapavietės sutvarkymo išlaidos. Todėl, teismo nuomone, toks reikalavimas turi būti tenkintas, jis atitinka protingumo kriterijų, nėra didelis. Viso turtinė žala būtų 7086,49 Lt. Tačiau M. V. po brolio mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas gavo 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo pašalpą (tą ieškinyje patvirtino ir ji pati). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 6046,49 litų dydžio turtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo G. L. (CK 6.263 str. 2 d., 6.291 str.).

A. V. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 30000 Lt. Nurodo, kad dėl brolio žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Nurodo, kad ši netektis ją labai sukrėtė (ji pati ir rado brolį namuose negyvą, kas tik padidino sukrėtimą), nes su broliu buvo gana artima, jam pastoviai padėdavo, lankydavo jį, bendraudavo ir telefonu, kartu su broliu rūpindavosi ir neįgalia jų mama.

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytojo sesers) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 d., kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 str. nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka. Šioje byloje nustatyta, kad, apart mamos ir sesers artimesnių giminių nužudytasis neturėjo, jie palaikė artimus, glaudžius tarpusavio ryšius, kartu slaugė ir rūpinosi neįgalia jų mama. Be to, artimus jų santykius įrodo ir tai, kad būtent nukentėjusioji laidojo P. B.. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, M. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas dalinai 25000 Lt sumai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą 2011-05-27 teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-01-26. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-11-30 iki 2012-01-26.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiosios M. V. naudai turtinę žalą 6046,49 Lt (šešis tūkstančius keturiasdešimt šešis litus 49 centus) ir 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 31046,49 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį keturiasdešimt šešis litus 49 centus).

Daiktinius įrodymus, žalios spalvos striukę, taburetę, kraujo mėginius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

Teisėjas Evaldas Gražys