- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1160-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10683-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- D. G., E. D. R.
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G. ir E. D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir E. D. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai D. G. ir E. D. R. 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog siekia nutraukti 2013 m. spalio 25 d. tarp šalių sudarytą santuoką. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog bendrų vaikų, dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kreditorių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams D. G. ir E. D. R. terminą konstatuotiems sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti – nurodyti, ar turi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, nepilnamečių vaikų bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, jog šalių sudarytoje sutartyje nėra pateikta duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nepilnamečius vaikus, nors tokią informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus pateikti įpareigoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir E. D. R. prašoteismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie nurodo, jog bendrų vaikų bei bendro dalintino turto neturi, todėl teismo reikalavimas pateikti tai patvirtinančius dokumentus yra neteisėtas bei perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra iš esmės pagrįstas, jame pateikti argumentai bei motyvai sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, taikydamas trūkumų šalinimo institutą bylose, kuriose siekiama nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, teismas negali reikalauti šalių teikti perteklinę informaciją bei įrodymus. Teismas turi įvertinti tai, jog, nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka, tarp asmenų nėra ginčo, jie patys nustato savo pareigų ir interesų pusiausvyrą, prisiima arba perduoda vienas kitam tam tikras prievoles bendru tarpusavio sutarimu. Dėl šios priežasties pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pažymėta, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų bei dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, negali būti pripažinta netinkama. Pažymėtina, jog reikalavimą šiuos klausimus aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys įvykdė – sutarties 1 punkte pažymėta, kad šalys santuokoje gimusių vaikų neturi, o 2.1 punkte - kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, nei vertybinių popierių. Taigi šalių prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra visos sąlygos, kurias reikalinga aptarti paduodant prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CPK 539 str.).
Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, t.y. gali ir savo iniciatyva rinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tik tokiu atveju, kai teismui kyla pagrįstų abejonių, ar šalys pateiktoje sutartyje nenuslėpė tam tikros informacijos, pažeidžiančios vienos iš šalių ar trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, teismas galėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti šalis jų prašyme ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateiktą informaciją pagrįsti arba paneigti atitinkamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.