Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas D. J. turtui – kratos metu rastoms ir paimtoms lėšoms – 1 156,13 Eur, pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2025 m. gruodžio 27 d. iki 2026 m. birželio 27 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su kaltinamojo skundo argumentais, skundžiamos nutarties motyvais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl < ... > sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

8. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam D. J. laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šioje baudžiamojoje byloje D. J. kaltinamas padaręs vieną nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Žemesnysis teismas, kurio žinioje yra ši baudžiamoji byla, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą (BK 72 straipsnio numatytais atvejais), turėjo pagrindą pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kadangi baudžiamoji byla dėl D. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų, be kita ko, ir sunkaus nusikaltimo, dar nėra baigta nagrinėti. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymas tęsiamas nustačius būtinus požymius – galimus nusikalstamos veikos požymius, be kita ko, susijusius su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir siekiu užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. J. yra kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais kaltinamaisiais, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas bendrą tikslą – dalį narkotinių medžiagų suvartoti, o kitą dalį išplatinti parduodant. Vertinant atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis D. J. kartu su kitu kaltinamuoju S. I. (S. I.) galimai fasavo ir dozavo narkotines ar psichotropines medžiagas (1 t., b.l. 100-103), rastą didelį narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį (viso – 0,01697 g), taip pat daiktus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, bei šios kratos metu pas kaltinamąjį D. J. rastas ir paimtas pinigines lėšas – įvairiomis kupiūromis 1 120 eurų bei monetomis 36,13 Eur (bendrai 1 156,13 Eur) (2 t., b. l. 5-17), yra pagrindas manyti, kad D. J. pinigines lėšas galėjo gauti iš nusikalstamos veikos, t. y. iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo. Taigi esant inkriminuotam nusikaltimui, neatsiejai susijusiam su savanaudiškomis paskatomis, siekiant nusikalstamu būdu gauti pajamų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant įgyvendinti pareigą imtis priemonių galimam turto konfiskavimui užtikrinti, pratęstas pagrįstai, esant BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam alternatyviam pagrindui.

10. Kaltinamojo D. J. teiginiai, jog kratos metu buvo paimtos jo asmeninės lėšos, kurių kilmę jis grindžia su prie skundo pateiktu 2024 m. balandžio 1 d. – 2025 m. sausio 31 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu (7 t., b. l. 21-24), šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali būti vertinami kaip aplinkybės, aiškiai paneigiančios taikomo nuosavybės teisių suvaržymo pagrindą. Pažymėtina, kad išvados dėl piniginių lėšų kilmės bus daromos vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, šiuo metu duomenų taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę pakanka, tačiau tuo atveju, jei teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, nustatys, jog kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos nėra susijusios su kaltinamajam D. J. pareikštais kaltinimais, turės būti priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo teisėtam savininkui.

11. Pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiu užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, kaltinamajam procesinė prievartos priemonė taikoma nuo 2024 m. birželio 27 d., tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės trukmės bei apimties šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo, o ir baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tad, atsižvelgiant į kaltinamajam D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, konstatuotina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė.

12. Atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu BPK laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, jog šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas teisėtai ir pagrįstai, kas atitinkamai reiškia nesant pagrindo skunde nurodomais motyvais panaikinti žemesniojo teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.