- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- A-274-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03869-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mimina“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Mimina“) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. liepos 18 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-15856; 2) panaikinti VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-320A-70306; 3) panaikinti VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-76169.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-76169 iki bus galutinai (įsiteisėjusiu teismo sprendimu) išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad nepaisant vykstančio teisminio ginčo dėl VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimo atsakovas VMI prie FM 2015 m. vasario 12 d. pateikė vykdyti VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimą antstolei (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 19 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, o 2015 m. vasario 23 d. pareiškėjas gavo 2015 m. vasario 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad reikalavimo užtikrinimo priemone gali būti išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas. Kadangi antstolis remiantis skundžiamu sprendimu gali pradėti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto, teismui priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjui priklausantis turtas jau gali būti parduotas iš varžytinių, o tokio pardavimo padariniai lemtų neatstatomas neigiamas pasekmes pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nebeturės galimybės susigrąžinti jam priklausiusio turto. Pažymi, kad atsakovas pagal skundžiamą sprendimą išieškomos mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 319-10389 yra nustatęs priverstinę hipoteką pareiškėjo nekilnojamam turtui, t. y. administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kavinei-barui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris taip pat yra atsakovo areštuotas. Atsakovo nustatyta priverstinė hipoteka yra pirminė hipoteka, todėl dėl išieškojimo pagal skundžiamą sprendimą sustabdymo atsakovo galimybės išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto nesumažės. Be to, administracinio pastato bei kavinės-baro vidutinė rinkos vertė 2015 m. sausio 1 d. sudaro 156 400 Eur, kas kelis kartus viršija pagal sprendimą išieškomą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodo, kad VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-76169 yra išieškoma 153 500,53 Lt suma mokestinė nepriemoka, o pareiškėjas ginčija ne visos mokestinės nepriemokos, o tik 24 938,79 Lt delspinigių nepriemokos pagrįstumą. Taigi, net jei teismas ir patenkins pareiškėjo skundą, pareiškėjas bet kuriuo atveju turi prievolę į valstybės biudžetą sumokėti mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas sumas. Pažymi, kad jeigu VMI prie FM nepradės mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmų, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, šią teisę praras. Taip pat pažymi, kad vien tai, jog VMI prie FM taiko mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – priverstinę hipoteką, nepaneigia pareiškėjo pareigos sumokėti mokesčius per kuo trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-15856, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-70306, 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-76169, kuriais nuspręsta iš UAB ,,Mimina“ išieškoti mokestinę nepriemoką, ir prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-76169 iki bus galutinai (įsiteisėjusiu teismo sprendimu) išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Be to, sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą siejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą ir priimto teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo visų galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų galima teigti, jog pareiškėjas iš esmės siekia sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą tuo pagrindu, kad antstolis remiantis skundžiamu sprendimu gali pradėti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto ir, teismui priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, pareiškėjui priklausantis turtas jau gali būti parduotas iš varžytinių, o tokio pardavimo padariniai lemtų neatstatomas neigiamas pasekmes pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nebeturės galimybės susigrąžinti jam priklausiusio turto. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Byloje esantys antstolės 2015 m. vasario 12 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolės 2015 m. vasario 19 d. raginimas įvykdyti sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM 2015 m. vasario 12 d. pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-76169, kurį 2014 m. spalio 14 d. išdavė VMI prie FM, patvirtina, kad priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas dar nepradėtas, tik raginama pinigus įmokėti į antstolės sąskaitą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas išieškojimo neigiamas pasekmes, kad išieškojimas būtų nukreiptas į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, VMI prie FM 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-76169 yra išieškoma 153 500,53 Lt suma mokestinė nepriemoka, o pareiškėjas ginčija ne visos mokestinės nepriemokos, o tik 24 938,79 Lt delspinigių nepriemokos pagrįstumą. Taigi, net jei teismas ir patenkins pareiškėjo skundą, pareiškėjas bet kuriuo atveju turi prievolę į valstybės biudžetą sumokėti mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas sumas. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Remiantis aptartais argumentais, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, negalima daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.