Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2019 m. liepos 12 d., apie 20.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,05 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia peiliu dūrė D. R. į kaklo sritį, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su sugyventine R. R. jai priklausančiame bute. Bute taip pat gyvena ir R. R. sūnus D. R.. 2019 m. liepos 12 d. apie 20.30 val. grįžo namo, buvo truputį išgėręs. Namuose buvo D. R. ir R. R., D. R. buvo neblaivus. Vos tik jam (J. S.) užėjus namo, D. R. ėmė su juo konfliktuoti. Dėl ko jie su D. R. konfliktavo, neprimena. Konflikto metu D. R. kumščiu jam kelis kartus sudavė į veidą ir įvairias kūno vietas. Jis, gindamasis nuo D. R., iš kažkur ištraukė peilį, nedidelį, virtuvinį. Griebė D. R. ir jį paguldė ant lovos, mėgino nuraminti, peiliu norėjo tik pagąsdinti, bet kadangi D. R. puolė jį, jis peiliu apdraskė jam kaklą, tikslios kaklo vietos nurodyti negali. Ar sužalojimas buvo stiprus, nežino. Kai peiliu D. R. apdraskė kaklą, jis atsitraukė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes D. R. sužalojo gindamasis nuo pastarojo smūgių ir tik norėjo pagąsdinti. Kur vėliau padėjo peilį, neprisimena (b. l. 169).

2019 m. liepos 17 d. įtariamasis J. S. papildomai parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. liepos 12 d. įvykio dieną jis buvo išgėręs apie du litrus septynių laipsnių stiprumo alaus. Apie 20-21 val. kartu su D. ir R. buvo išėję į lauką pasivaikščioti, jis papriekaištavo D., kad būdamas išgėręs nepagarbiai kalba su mama, konfliktuoja su ja. D. į jo priekaištus pasakė, kad neaiškintų jam, po ko D. jam kumščiu trenkė į veido sritį ir sulaužė akinius. Po šio incidento jie visi trys grįžo į butą. Jis ir D. buvo koridoriuje, R. – kambaryje, ir jis D. paklausė, kodėl jis jam sulaužė akinius, juk jam reikės eiti į medicininę komisiją. D. atsakė, kad jam nusispjaut. Tikslios įvykio chronologijos nepamena, tačiau tarp jo ir D. įvyko muštynės pastarojo kambaryje, D. sudavė smūgį kumščiu į akį ir į galvą, o jis nuėjo į virtuvę, iš kuprinės išėmęs peilį medine rankena, grįžo pas D. į kambarį ir norėjo peiliu pagąsdinti D.. Pargriovė D. ant lovos ir pridėjo jam peilį prie kaklo, taip norėdamas pagąsdinti, tačiau galimai D. sukosi, ir jis jam peiliu įpjovė. Gali būti, kad per stipriai prispaudė peilį prie kaklo. Išgirdo, kad R. šaukia, jog kvies policiją, tai girdėdamas, jis išėjo iš buto, su savimi išsinešė ir peilį, kuriuo sužalojo D.. Išėjęs iš buto vaikščiojo aplink Karoliniškių rajoną, kuriuo metu ir kur galėjo išmesti peilį, jis neatsimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dar kumščiu gavęs į galvą, todėl mano, kad peilį galėjo išmesti į buitinėms atliekoms skirtą konteinerį, esantį netoli namų. Į namus sugrįžo apie 01.00 val. nakties ir ėjo miegoti. Norėjo išsimiegoti ir prablaivėti, o ryte pats planavo nuvažiuoti į policiją, kadangi žinojo, jog pareigūnai jo ieško. Apie 03.00 val. į namus atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Po įvykio su D. gyvena tame pačiame bute, bendravimas yra neutralus, nesipyksta, atsiprašė dėl įvykio ir D., ir savo sugyventinės R.. D. pretenzijų dėl sumušimo neturi ir rašyti pareiškimo nesvarsto. Dėl įvykio labai gailisi, nesitikėjo, kad viskas taip įvyks. (b. l. 174-176).

2019 m. rugpjūčio 13 d. įtariamasis J. S. parodė, kad sutinka atlyginti padarytą materialinę žalą D. R. (b. l.184-185)

Motyvuojamoji dalis

Be J. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 39), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12-38), liudytojų D. R. (b. l. 52-53, 59-61, 64-65, 67-68), R. R. (b. l. 75-76, 79-81), policijos pareigūnų liudytojų Rugilės Kropytės (b. l. 88-90), Arūno Gugos (b. l. 93-95) parodymais, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais (b. l. 123-126), specialisto išvada Nr. G 2372/2019(01) (b. l. 132), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 159), kita rašytine bylos medžiaga.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtinančių, jog kaltinamasis J. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,05 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia peiliu dūrė D. R. į kaklą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, todėl tokie J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus J. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka (b. l. 192)

Skiriant bausmę J. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir nežymiai sutrikdyta sveikata kitam asmeniui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. S. – administracine tvarka baustas ne kartą (b. l. 151-154 ), neteistas (b. l. 149-150), nuo 2019 m. balandžio 23 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 3.15 val. iki 2019 m. liepos 13 d. 13.00 val. (1 para) (b. 1. 164, 171).

J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: D. R. dėl 34 eurų dydžio žalos atlyginimo (b. l. 70) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl 120,94 euro dydžio žalos atlyginimo (b. l. 105-106). D. R., papildomai apklaustas 2019 m. rugpjūčio 23 d., nurodė, kad J. S. turtinę žalą 34 eurus pilnai atlygino, jie susitaikė, jokių pretenzijų J. S. neturi, atleido ir sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio, nurodydama, kad J. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b. l. 113). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. R. pateiktų civilinių ieškinių nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su BPC garso įrašu skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 126), – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Prokuroras pareiškimo rezoliucinėje dalyje teikė prašymą daiktinius įrodymus – voką su seilių mėginiu, saugomą saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. Byloje yra pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (b. l. 127-128), iš kurio matyti, kad iš D. R. paimtas seilių pavyzdys lyginamajam tyrimui; šis pavyzdys 2019 m. liepos 23 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-1253187 (b. l. 133-135) buvo perduotas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (toliau – LPKTC), tačiau užduotį 2019 m. liepos 30 d. veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. S. atšaukė (b. l. 137), todėl tyrimas nebuvo atliktas, ir LPKTC tyrimo objektus grąžino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK VS viršininkei (b. l. 139). Jokių kitų duomenų apie nurodyto tyrimo objekto buvimo vietą nėra, neaišku, kam, kada, kokiu pagrindu jis perduotas saugoti, todėl dėl šio daiktinio įrodymo – voko su seilių mėginiu, – teismas nepasisako, palikdamas šio daiktinio įrodymo klausimą išspręsti prokurorui.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 13 d. 3.15 val. iki 2019 m. liepos 13 d. 13.00 val. (1 para), kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

J. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su skaitmeninėje laikmenoje esančiais garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktinio įrodymo – voko su seilių mėginiu, – klausimą pavesti išspręsti prokurorui.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 120,94 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš J. S. nutraukti.

Procesą dėl D. R. civilinio ieškinio dėl 34 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš J. S. nutraukti.

Išaiškinti J. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.