Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-877-859/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-08
Bylos Nr.
1-877-859/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
O. T.
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-270/2009
(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorams L. M., A. M.,gynėjui advokatui A. A.,nukentėjusiesiems O. T., O. T.,vertėjams: O. M., E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2008-04-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams su 17 MGL (2210 litų) dydžio bauda, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2009-01-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimas 5 mėn.; 3) 2009-01-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 m. 2009-11-20 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų atlikęs bausmę. 2011-07-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda pakeista į 7 paras arešto bausmę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 veikos) padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. atvirai pagrobė svetimą turtą:

2010 m. gegužės 7 d., apie 23.40 val., viešojo transporto stotelėje „Žaliasis tiltas„,(duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimdamas iš nukentėjusiojo G. L. 2500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA N-900 ir 500 litų grynų pinigų, šiuos negražino ir pabėgęs atvirai pagrobė svetimą, 3000 Lt bendros vertės G. L. turtą.

2010 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš J. T. paimdamas pažiūrėti O. T. 899 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA5800, kurį nepilnametis O. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo davęs paklausyti muzikos J. T., telefoną negražino ir su juo pabėgo.

G. L. mobilaus ryšio telefono atviroji vagystė

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo prieš metus vasaros metų. Su draugu susitiko prie „Žaliojo tilto“, prie Kazino. Ten buvo jų bendras draugas Edvinas, todėl prisijungė prie jų. Kazino pradėjo gerti, nuėjo prie PC „Europa“, gėrė alų ir apie 23.00 val. pradėjo skirstytis. Prie „Žaliojo tilto“ paprašė nukentėjusiojo paskambinti, paėmė iš jo telefoną ir įsidėjo į kišenę. Dar paprašė pinigų taksi. Jis ištraukė piniginę, kurią jis paėmė ir pabėgo, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš nukentėjusiojo paėmė „Nokia“ telefoną. Telefonas buvo nenaujas. Piniginėje buvo 100 litų ir 100 svarų. Nežino ar nukentėjusysis bandė jį vytis. Nukentėjusiojo vardo nežino tik pravardę “ (duomenys neskelbtini)“. Pas tyrėją klausė nukentėjusiojo sąskaitos numerį, jam pasakė, kad jis išvykęs. Sakė bendram draugui, kad atsiprašo nukentėjusiojo. Jis parašė nukentėjusiajam, tas atsakė, kad nenori dalyvauti teisme.

2010-05-10 protokole-pareiškime G. L. parodė, kad 2010-05-07 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustojime „Žaliasis tiltas“, vaikinas vardu A. G. iš piniginės ištraukė 500 Lt ir pavogė 2500 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA N-900“ su SIM kortele (b.l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2010-05-07 apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustojime „Žaliasis tiltas“, vaikinas vardu A. G., paprašė paskambinti iš jo telefono. Jis jam davė savo 2500 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA N-900“, su SIM kortele. Tuo metu jis tikrino, kiek turi pinigų piniginėje ir A. G. ranka ištraukė iš piniginės 500 Lt ir kartu su paimtu telefonu pabėgo. Jis bandė jį vytis bet nepavijo (b.l. 8). Viso padaryta 3000 Lt turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų, nukentėjusysis G. L. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 kaip telefoną ir pinigus pagrobusį asmenį (b.l. 11-12).

O. T. mobilaus ryšio telefono atviroji vagystė

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo kartu su T., ten buvo „Šrekas“, nukentėjusysis ir daug kitų vaikinų. Priėjo prie „Š.“ ir paklausė kaip dėl pinigų, kuriuos jis jam buvo skolingas. Pamatė, kad pas jį yra telefonas. Paėmė jį, kadangi taip norėjo atsiimti savo pinigus. Telefoną iš karto išjungė, savo telefono neturėjo. Negali pasakyti ar „Š.“ jam skambino. Paskui suprato, kad telefonas ne „Š.“. Kai sužinojo, kad telefonas yra ne „Š., sutiko nukentėjusįjį ir pasakė, kad per mėnesį grąžins jam telefoną. Komisariate pasakė kur yra telefonas. Prašydamas telefoną, „Š.„ pasakė, kad jam reikia paskambinti. Telefoną, paimtą iš nukentėjusiojo L., pardavė taksistui. Neprisimena už kiek. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Nepilnametis nukentėjusysis O. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Viskas įvyko praeitais metais vasarą. Sėdėjo su draugais kieme, atėjo „G.“, „K.“ ir „Š.“. „Š.“ paprašė duoti jam telefoną paklausyti muzikos. Telefonas buvo Nokia 5800. Jis jam davė telefoną. Po kažkiek laiko jis nuėjo nuo jų šiek tiek toliau kartu su „G.“. Jie stovėjo ir apie kažką kalbėjo, po to „G.“ labai greitai nuėjo į kitą pusę. Jis paklausė „Šreko“, kur yra jo telefonas. „Šrekas“ pasakė, kad „G.“ nuėjo paskambinti ir netrukus grįš. „Šrekas“ pradėjo skambinti „G.“, tačiau jo nerado ir išėjo. „G.“ negrįžo. Grįžęs namo jis viską pasakė mamai ir jie nuvažiavo rašyti pareiškimą. Nežino ar jis buvo išgėręs. J. T. nepažįsta, turbūt jis ir yra „Šrekas“. Nematė, kaip „G.“ paėmė telefoną iš J. T. rankų. „G.“ jo atsiprašė kieme. Telefoną grąžino komisariate.

Nukentėjusioji O. T. parodė, kad vakare kartu su draugu iš kiemo parėjo sūnus. Sūnus buvo šoke, kadangi mes ką tik paėmėme telefoną. Sūnus pasakė, kad iš jo telefoną pavogė. Sūnus papasakojo, kad kartu su draugais sėdėjo kieme ant suoliuko. Prie jų priėjo vyresni jaunuoliai. Vienas iš jų paprašė paklausyti muzikos. Vėliau jis su kitu vaikinu šiek tiek nuėjo, o kai grįžo, pasakė, kad tas kitas paėmė telefoną ir išėjo. Sūnus dar apie pusantros valandos laukė kol jam grąžins telefoną, paskui suprato, kad telefono negrąžins. Tą pačią dieną nuėjome į policiją ir parašėme pareiškimą. Sūnus nežinojo jų vardų ir pavardžių, žinojo tik pravardes: „Š.“, „A.“. Dar su jais buvo jų kaimynas T. O.. Telefonas grąžintas, žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas J. T. sutiko duoti parodymus byloje ir parodė, kad atsimena kažkokį telefoną, bet visų smulkmenų neprisimena. Telefono savininką pažinojo per bendrus pažįstamus. Viskas įvyko 2010 metais vasarą, (duomenys neskelbtini). Buvo kartu su kitais draugais, jie gėrė alų. „G.“ kartu nebuvo, jis atėjo šiek tiek vėliau. Buvo girti, telefono savininką paprašė, kad duotų jam telefoną paklausyti muzikos. Vaikinas pats davė jam telefoną. Kai prie jų prisijungė „G.“, jis su juo nuėjo aptarti reikalų. „G.“ paprašė, kad duotu jam telefoną. Davė ir „G.“ išėjo. Savininkui padėjo ieškoti telefoną. Daugiau apie telefoną nieko nežino. Jų keliai išsiskyrė. A. G. vardo ir pavardės nežinojo, jį vadino pravarde „G.“. Jo pravardė – „Š.“, asmens, pravarde „A.“ nepažįsta.

2010-08-09 protokole-pareiškime O. T. parodė, kad 2010-08-09 apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, iš jos sūnaus O. T. buvo pavogtas 899 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 5800“.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaikų aikštelė su suoliukais (b.l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų, nukentėjusysis nepilnametis O. T. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 kaip asmenį, kurio pravardė „Š.“, kuriam jis buvo davęs telefoną (b.l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad telefoną „NOKIA 5800“, 2010 m. rugpjūčio mėnesį 9 ar 10 d. jam už 300 Lt, kai nusiderėjo nuo 350 Lt, pardavė iš matymo pažįstamas A. G.. Kad telefonas vogtas jis nežinojo (b.l. 39).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas D. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 5800“ (b.l. 40). Telefonas apžiūrėtas, gražintas nukentėjusiajai O. T., kuri pareiškė, kad civilinio ieškinio nerėkš (b.l. 41, 42).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – apysunkius nusikaltimus. Apklaustas teisme jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Patvirtino, kad svetimą nukentėjusiųjų turtą įgijo vagystės būdu ir matant tiek nukentėjusiajam (G. L. turto vagystė), tiek kitiems asmenims – liudytojui J. T. (O. T. turto vagystės). Be A. G. prisipažinimo, padarytas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusieji O. T. ir O. T., liudytojas J. T., ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. L. duoti parodymai, kita rašytine bylos medžiaga. Padarytos nusikalstamos veikos atitinka atviros vagystės požymius, kadangi A. G. svetimą turtą pagrobdavo ne slapta o matant nurodytiems asmenims. Tiek G. L., tiek O. T. turto vagystės metu pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumą, todėl kiekviena atskira veika kvalifikuotina kaip svetimo turto atviroji vagystė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (BK 190 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, padėjo išaiškinti šias veikas duodamas parodymus ir nurodydamas veikų padarymo aplinkybes. Jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. anksčiau baustas administracine tvarka, niekur nedirbo. Į tai, kad padaryti nors ir apysunkiai nusikaltimai, tačiau jų padarymo aplinkybės nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams ir nukentėjusiesiems, nes kaltinamasis kiekvienu atveju paimdamas svetimą turtą laikinai pasinaudoti, iš karto su juo pabėgdavo. Atsižvelgiama į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. G. anksčiau du kartus teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, ir vėl padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Todėl teismas mano, jog geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti parinkus jam bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.). Teismas taip pat atsižvelgia, kad A. G. yra įregistruotas darbo biržoje, ieško darbo (b.l. 188), mokosi Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje (b.l. 186), aks patvirtina jo sieki laikytis įstatymų ir įgijus išsilavinimą susirasti legalų pragyvenimo šaltinį. Pateikė duomenys, kad serga jo tėvas, kuriuo jis rūpinasi (b.l. 187). A. G. atsiprašė nukentėjusiųjų O. ir O. T.. Teismas atsižvelgia į jauną A. G. amžių, į jo teismui parodytas pastangas pasitaisyti ir realiai atliekamus šia linkme veiksmus ir mano, kad galima dar vieną kartą pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam savo veiksmais įrodyti, kad jis vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, bei taikant BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Dėl BK 72 straipsnio (turto konfiskavimas) taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš nusikalstamos veikos gauto turto samprata pateikiama ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse konvencijose, skirtose kovai su nusikalstamumu. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo iš nusikalstamos veikos gautas turtas reiškia bet kokią ekonominę naudą iš nusikalstamos veikos. Iš esmės analogiški reikalavimai nusikalstamu būdu gauto turto turiniui nustatyti ir 1990 m. Europos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Taip, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas[1][2] 2005 m. birželio 16 d. sprendime Pupino (C-105/03, Rink. p. I-5285) išaiškino, kad, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti, kiek įmanoma atsižvelgdamas į pamatinio sprendimo nuostatas ir tikslus, kad pasiektų juo siekiamą rezultatą bei laikytųsi ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punkto[2][3]. BK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis (inter alia su 2005 m. Pamatiniu sprendimu). Atsižvelgiant į tai ir į susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto apimties, atsižvelgtina ne tik į BK 72 straipsnio tekstą, bet ir į Pamatinio sprendimo nuostatas bei tikslus.

Teismų praktikoje uždraustos veikos rezultatas suprantamas ir kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio reikalavimus atitinka tokie atvejai, kai konfiskuojamas turtas, į kurį paverčiamas iš nusikalstamos veikos gautas turtas, pavyzdžiui, pagrobtas turtas parduodamas, t. y. vietoj turto natūra gaunama jo piniginė išraiška (baudžiamoji byla Nr. 1-65/2007). Tačiau, pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė. Tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko papildomai išieškoma tokią naudą atitinkanti pinigų suma (kasacinės bylos Nr. 2K-70/2005, 2K-135/2005). Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajai O. T. turtas – mobilaus ryšio telefonas „NOKIA5800“ grąžintas ne kaltinamojo o trečio asmens – liudytojo D. B. (b.l. 40, 42). Kaltinamasis, pardavęs pastarajam liudytojui telefoną, gavo materialinės naudos. Todėl iš jo turi būti konfiskuotas turtas, išieškant iš A. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 2 d., 5 d.). Šiuo atveju, įvertinama tai, kad civilinis ieškinys byloje O. T. pareikštas nebuvo. O pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nereiškiamas, tačiau kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs iš nusikalstamos veikos gautą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos nei jo vertė, laikoma, kad jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos atitinka realią užvaldyto turto vertę (rinkos vertę), o ne mažesnę vertę, kurią jis gavo realizavęs tokį turtą. Turto pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas ar suvartojimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio. Dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma visa pagrobto turto vertė, o ne tik pinigų suma, kurią jis gavo pardavęs tokį turtą. Konkrečiu atveju iš liudytojo D. B. parodymų, jis telefoną „NOKIA 5800“ iš A. G. nusipirko už 300 Lt (b.l. 39). Tačiau reali turto vertė buvo 899 Lt. Todėl iš kaltinamojo konfiskuotinas turtas, išieškant iš A. G. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 899 Lt (BK 72 str. 2 d., 5 d.).

Analogiškai ir dėl turto vagystės iš nukentėjusiojo G. L.. Kaltinamasis negalėjo parodyti už kokią sumą pardavė pagrobtą nukentėjusiojo 2500 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA N-900“. Be to, tuo pačiu metu iš nukentėjusiojo pagrobė ir 500 Lt pinigų, bendrai padarydamas nukentėjusiajam 3000 Lt žalą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nėra pareiškęs. Todėl ir šiuo atveju iš kaltinamojo konfiskuotinas turtas, išieškant iš A. G. konfiskuotino turto (mobilaus ryšio telefono „NOKIA N-900“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Lt (BK 72 str. 2 d., 5 d.) ir 500 Lt pinigų, kadangi šių nėra galimybės iš kaltinamojo paimti dėl to, kad jis juos yra išleidęs (BK 72 str. 2 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jį nuteisti:

- pagal BK 178 sr. 2 d. (atviroji G. L. turto vagystė) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 178 str. 2 d (atviroji O. T. turto vagystė) - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, teismo paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-12-02 iki 2010-12-03 (viena para).

BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. G.:

iki 2012-03-01 pradėti dirbti arba nenutraukti darbo paieškos darbo biržoje;tęsti mokslą;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš A. G. konfiskuoti turtą, išieškant iš jo 3899 Lt bendrą turto vertę atitinkančią pinigų sumą:

899 Lt už O. T. mobilaus ryšio telefono „NOKIA 5800“ vagystę, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 2 d., 5 d.);2500 Lt už G. L. mobilaus ryšio telefono „NOKIA N-900“ vagystę, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 2 d., 5 d.);500 Lt pinigų už G. L. pagrobtus 500 Lt (BK 72 str. 2 d., 5).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij[1][2]