- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1152-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00764-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 17 d., apie 09.23 val., kelio Kuršėnai-Mažeikiai 33 kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,87 promilės), vairavo automobilį Ford Mondeo, veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą E. K. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, jog E. K. paaiškino, jog alkoholį vartojo jau sugedus automobiliui, bet nevairavo būdamas neblaivus. Tuo tarpu pareigūnai, fiksavę pažeidimą, padarė procesinius pažeidimus, t. y. kaip to reikalaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 72 punkte, nepranešė budėtojui sustabdymo vietos, sustabdytos transporto priemonės markės, valstybinio numerio, stabdymo priežasties, neinformavo budėtojo apie vairuotojui taikytas poveikio priemones. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 7 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad E. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūra buvo atlikta pažeidžiant imperatyvius viešosios teisės nustatytus reikalavimus, todėl abejonės liko nepašalintos ir vertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakomybėn patraukto asmens ir kartu su juo važiavusio keleivio parodymais, o policijos pareigūno parodymus pripažino abejotinais. Mobiliojo ryšio UAB „Tele 2“ ataskaita nurodo tik abonento judėjimą tarp stočių ir neįrodo, kad asmuo, įvažiavęs į bazinės stoties, esančios Akmenės rajone, Ventoje, veikimo zoną, sustojo ir iki policijos pareigūnas pamatė automobilį su įjungta avarine šviesos signalizacija, nevažiavo. Administracinės atsakomybės kilimui nėra reikšminga, ar automobilis sustojo pats, ar stabdomas pareigūno, taip pat atsakomybės nenaikina faktas, kokiu būdu pareigūnas, nustatęs pažeidimą, apie tai pranešė budėtojui. Pranešimas apie padarytą pažeidimą nebuvo įregistruotas policijos registruojamų įvykių registre, kadangi elektroninėje laikmenoje saugomi telefoniniai pokalbių įrašai, be to, vadovaujantis policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 26 d. įsakymu, įvykis įregistruotas administracinių teisės pažeidimų registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, konstatavęs, jog asmuo neblaivus automobilio nevairavo, be to, motyvavo tuo, jog gavęs informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, budėtojas jos raštu neužfiksavo, taip pažeisdamas Instrukcijos 72 punkto reikalavimus. Tačiau apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog fiksuoti šios informacijos nebuvo būtinybės, kadangi pareigūnų telefoninių pokalbių įrašai saugomi elektroninėje laikmenoje.
Iš byloje esančių pareigūno D. G. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) ir jo paaiškinimų teisme (b. l. 22) matyti, kad pareigūnas teigia aiškiai matęs, kaip automobilis Ford Mondeo važiavo su įjungtais avariniais signalais. Pareigūnui priartėjus prie minėto automobilio, šis sustojo. Šis pareigūnas nėra susijęs jokiais ryšiais su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jo suinteresuotumo byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad budėtojas neužfiksavo informacijos apie įvykį žurnale, nelaikytina tokiu procesiniu pažeidimu, kuris paneigtų galimai padarytą pažeidimą. Be to, iš Institucijos 2010 m. vasario 23 d. rašto Nr. 40-51-S-1043 (b. l. 33) matyti, kad elektroninėje laikmenoje saugomuose telefoniniuose pranešimuose užfiksuota, kad pareigūnas D. G. budėtojo teiravosi apie tuo metu esančias patrulių pajėgas Akmenės rajone. Apylinkės teismas, manydamas, kad šių duomenų nepakanka spręsti apie budėtojo informavimą, galėjo savo iniciatyva išsireikalauti pareigūnų pokalbių įrašus. Atkreiptinas dėmesys, kad Instrukcijos 72 punkte numatyta, jog „sustabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Jei transporto priemonės stabdomos policijos specialiųjų operacijų metu, šio punkto reikalavimai netaikomi“.
Tuo tarpu byloje esančios UAB „Tele 2“ pateiktos pokalbių išklotinės (b. l. 36-37), kuriomis remdamasis teismas sprendė, kad E. K. pareigūnui privažiavus jau kurį laiką stovėjo, nėra informatyvios. Vien tai, kad abonentas judėjo nuo vienos bazinės stoties prie kitos ir keletą kartų skambino kitiems abonentams, savaime neįrodo, jog būtent E. K. skambino savo pažįstamiems asmenims (kadangi telefono numeris, iš kurio buvo skambinama, priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami) ir kad jis skambino būtent dėl jau sugedusio ir visiškai nebevažiuojančio automobilio. Nesant pačių pokalbių įrašų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios skambučių išklotinės paneigia pareigūno, tiesiogiai stebėjusio situaciją, parodymus.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra objektyvių duomenų, liudijančių, kad atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti susijęs su inkriminuojamu pažeidimu, todėl spręstina, kad byla nutraukta, nors ne visos įrodinėjimo priemonės išnaudotos, o byloje esantys prieštaravimai ir abejonės gali būti pašalinti.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.