Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-326/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
1A-326/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01707-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys (pran.), Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
R. B., T. B.
Advokatai
Salvinijas Katauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-326/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01707-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjui advokatui Salvinijui Katauskui,

nuteistajam A. Š.

teismo psichiatrijos ekspertei Zitai Kazėnienei,vertėjai Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiesiems R. B. ir T. B. priteista po 1 505,63 Lt turtinei ir po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. 21 val. 00 min. iki 2011 m. gruodžio 30 d. 7 val. 00 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su K. J. Š. B., tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei nugaros kairėje, krūtinkaulio lūžį, dešiniųjų III-VII, kairiųjų VI-XII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu kairėje, kraujosruvą širdiplėvėje, kairio plaučio plyšimą, poodines kraujosruvas veide, juosmenyje, dilbiuose, plaštakose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus keliuose, muštines žaizdas veide, lūpose, kraujosruvas minkštuose audiniuose veide, dešinėje smilkininėje, momeninėse, pakaušyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, lūpų kairėje, juosmenyje, daugiaskeveldrinius nosikaulių lūžius, kraujosruvas kairio inksto skaidulinėje kapsulėje, kraujosruvas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje, momeninėse, kaktinėse skiltyse, dėl ko K. J. Š. B. nuo krūtinės ląstos sužalojimų visumos, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymi, kad Vilniaus

apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d. pabudęs iš gilaus miego ir būdamas dar neblaivus bei nesiorientuodamas situacijoje, virtuvėje pamatė gulintį vyriškį. Pasak nuteistojo, jis bandė nukentėjusįjį pakelti, ieškojo pulso, klausė ar kvėpuoja, sodino ant kėdės, tačiau būdamas pats labai silpnas kartu su juo nukrito ant žemės. Taip pat, siekdamas nukentėjusiajam padėti išėjo į laiptinę ir sutiktų kaimynų prašė iškviesti medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Pažymi, kad tokiu būdu, jis (A. Š.) krauju išsitepė rankas, kojas, rūbus ir pan.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio dieną, jam (A. Š.) buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu jo kūne nerasta sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip kovos ar savigynos pėdsakai. 2012 m. sausio 3 d. buvo pakartotinai apžiūrėtas medikų, kurie taip pat nerado jokių sumušimų, įdrėskimų, paraudimų ar kitų žymių rankose ir kojose, kurie patvirtintų, kad rankomis ir kojomis jis mušė nukentėjusįjį.

Šalies argumentai

Taip pat, A. Š. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jo namuose nebuvo rasti jokie įrankiai ar kt. daiktai, kurie būtų panaudoti prieš nukentėjusįjį. Atliekant batų apžiūrą taip pat nebuvo rasti pėdsakai, kurie patvirtintų jog jais (batais) buvo spardomas nukentėjusysis. Pasak A. Š., būtina atsižvelgti į specialisto išvadą Nr. 9/12(01), kurioje nurodoma, kad nustatyti konkrečią tarpusavio padėtį pagal kraujo dėmių atsiradimo mechanizmą ant nuteistojo drabužių negalima.

Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta tai, kad jo bute, įvykio metu buvo asmenų, kurie galimai dalyvavo nusikaltimo padaryme. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(92)-I.SI-1690 nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiriant biologinius pėdsakus buvo rasti ir kito (kitų) asmenų biologiniai pėdsakai, tačiau jų DNR nebuvo tinkami, siekiant nustatyti asmenų tapatybes. Pasak apelianto, į butą, kuris nebuvo užrakintas, galėjo patekti bet kokie asmenys. Be to, įvykio dieną jis (A. Š.) pasigedo 130 Lt. Pasak nuteistojo, galima ir tokia situacija, kad jam miegant jį apiplėšė, o nukentėjusįjį K. J. Š. B. mirtinai sumušė.

Taip pat, paršo atsižvelgti į liudytojų D. T., T. Z. parodymus, kurie parodė, jog bute, kuriame buvo nužudytas nukentėjusysis, buvo didelė žmonių kompanija.

Nuteistasis A. Š.atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 266 straipsnio 2 dalies nuostatos ir teisiamojo posėdžio metu neapklausė liudytojo A. S. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė melagingus ir neišsamius parodymus, nurodydamas, jog kartą yra jį (A. Š.) sumušęs. Pasak apelianto, A. S., kuris praeityje yra du kartus teistas, gyvenantis namo rūsiuose, neturintis pragyvenimo šaltinio ir pan., 2011 m. gruodžio 29 d. vakare ar naktį galėjo su kitais asmenimis patekti į jo nerakinamą butą. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant liudytoją ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas kitų benamių, asocialių asmenų ratas, neatlikta akistata.

Skunde nuteistasis paršo įvertinti ir tai, kad dėl persirgto vaikystėje infekcinio meningito, šiuo metu serga epilepsija, atminties ir centrinės nervų sistemos patologija. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nebuvo įvertintas jo (A. Š.) amnezijos ir atminties susilpnėjimo bei jos netekimo laipsnis, esant miego ar patologinio girtumo būsenoje, fiziniai ir psichologiniai pakitimai, vartojant vaistus bei maišant juos su alkoholiu dėl ko gali kisti atmintis, koordinacija, orientacija, koncentracija, jaučiamas nuovargis ir pan. Pažymi, kad 2012 m. sausio 19 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas gali turėti įtakos sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuojamos veikos padarymo metu. Nuteistojo A. Š. nuomone, būtina jam skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta jo psichikos ir miego būklė 2011 m. gruodžio 29 – 30 dienomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo pakaltinamumas buvo nustatytas per penkiolika minučių tardymo izoliatoriaus patalpose pokalbio metu su psichiatre bei psichologe.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu 2012 m. gruodžio 3 d. blogai girdėjo visą proceso eigą, o vertėja iš esmės nieko neišvertė, todėl negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Be to, dėl blogo girdimumo teisiamojo posėdžio metu yra pateikti ir liudytojų skundai.

Nuteistojo A. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į jo sunkią materialinę padėtį, nepagrįstai priteisė neturtinę žalą nukentėjusiems. Pažymi, kad nukentėjusiojo K. J. Š. B. sūnūs ilgą laiko tarpą visiškai nesirūpino savo invalidu tėvu, be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji negalėjo nurodyti tėvo net gyvenamosios vietos adreso.

Šalies argumentai

A. Š. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. Š. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas, tačiau nuosprendyje neteisingai nustatė kai kurias faktines aplinkybes (nusikaltimo padarymo įrankį). Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadas, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo iš dalies pagrįsti. Tačiau ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. Š. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Š., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde priešingai, vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai ir atskirai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme dalyvavo vertėja, proceso dalyviai jai nušalinimų nereiškė. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dėl protokolo neišsamumo ar vertėjos blogo vertimo į rusų kalbą proceso dalyviai, tame tarpe nuteistasis ar jo gynėjas, jokių pastabų nepareiškė (4 t., 49-64, 104-109 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teisme A. Š. blogai girdėjo ar nepakankamai aiškiai buvo verčiama į nuteistajam suprantamą (rusų) kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, patvirtino ir savo ranka protokole pažymėjo, jog lietuvių kalbą moka gerai, kalba ir rašo, todėl jam vertėjas nereikalingas (3 t., 9-11 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nuteistojo A. Š. teisės, numatytos BPK 8 straipsnyje, nebuvo suvaržytos. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 ir 3.1.8 punktuose išdėstytas nuostatas, o kai kurios klaidos ištaisomos apeliacinio proceso metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje nėra A. Š. tiesioginių kaltės įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Taip pat pažymėtina, kad kaltės įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra žymiai sudėtingesnis.

Nuteistasis A. Š. apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad savo kaltės dėl K. J. Š. B. nužudymo nepripažįsta, nes nieko neprisimena, įvykio metu nukentėjusiojo jo bute nebuvo. Prisimena, kad su kažkuo gėrė degtinę, tačiau neprisimena su kuo, galimai su nukentėjusiuoju (3 t., 9-11, 13-14 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Š. parodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. vakare parduotuvėje susitiko su K. J. Š. B., tačiau išėjus iš parduotuvės, išsiskyrė. Teigia, kad nukentėjusįjį galėjo kas nors sumušti ir atvesti į jo butą, nes durys nerakinamos, o savo rūbus ištepė krauju ryte, kai pamatė nukentėjusįjį ir jį norėjo pakelti (4 t., 59-61 b. l.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo A. Š. parodymai yra nenuoseklūs. Teisėjų kolegijos nuomone, A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti teisingai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Pažymėtina, A. Š. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga. Be to, jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados ir pan. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. Š. rankomis ir kojomis tyčia sudavė K. J. Š. B. ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė atitinkamus sužalojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. sužalojimus nukentėjusiajam padarė rankomis ir kojomis. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam K. J. Š. B. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, jo drabužiuose pažeidimų nėra, individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai patvirtina panašus jų makromofologinis ir histologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl nėra galimybės nustatyti, kuris jų padarytas anksčiau, kuris vėliau. Taip pat nėra požymių, kad po mirties lavono padėtis buvo keista (1 t., 112-123 b. l.). Iš A. Š. rūbų apžiūros ir teismo medicininės bei kriminalistinės ekspertizės matyti, kad ant nuteistojo batų nukentėjusiajam priklausančio kraujo, o ant rankų – sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui, nerasta (1 t., 16-17, 60-68 b. l.). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarydamas kategorišką išvadą, kad A. Š. sužalojimus nukentėjusiajam padarė rankomis ir kojomis grindė spėjimais. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Kaip jau minėta aukščiau, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad K. J. Š. B. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, o individualių žalojančių daiktų požymių sužalojimuose neužfiksuota. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek batai, tiek rankų kumščiai gali būti priskiriami prie kietų bukų daiktų, tačiau nesant neginčijamų įrodymų, pirmosios instancijos teismas tokią faktinę aplinkybę apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo nepagrįstai. Todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoj nurodyto, kad A. Š. rankomis ir kojomis sudavė K. J. Š. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius, nurodoma, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė K. J. Š. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įvykių eigą ir pagrįstai konstatavo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad K. J. Š. B. nužudė būtent A. Š. Tai iš dalies įrodo paties nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų, liudytojų V. T., D. T., I. D., J. L., T. Z., A. Š., O. Ch. parodymai bei mirusių liudytojų V. R. ir A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai gauti teisėtu būdu, yra nuoseklūs ir atitinka faktinę bylos medžiagą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Š. neigė iki įvykio turėjęs kokių nors ryšių su nukentėjusiuoju K. J. Š. B. Iš liudytojo I. D. parodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį nukentėjusįjį K. J. Š. B. matė miegantį nuteistojo bute (2 t., 84-85 b. l., 4 t., 54 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Š. jau pripažino, kad su nukentėjusiuoju K. J. Š. B., kurį pažinojo kaip „T“, 2011 m. gruodžio 29 d. vakare buvo parduotuvėje, kur pirko alkoholinius gėrimus, iš parduotuvės išėjo kartu, tačiau po to išsiskyrė. Iš liudytojos O. Ch. parodymų matyti, kad 2011 m. gruodžio 29 d. vakare apie 19 val. nuteistasis ir senyvo amžiaus vyriškis (vėliau nustatyta, kad tai buvo K. J. Š. B.) buvo parduotuvėje, kur nukentėjusysis pirko kažką iš alkoholinių gėrimų, iš parduotuvės išėjo kartu. Be to, 2011 m. gruodžio 30 d. ryte, apie 8 val. į parduotuvę atėjo jaunesnis vyriškis (nustatyta, kad tai buvo A. Š.), kurio rankos buvo nešvarios, kažkuo rudu suteptos. Liudytojai paklausus apie nešvarias rankas, nuteistasis atsakė, kad „jo draugui buvo bloga“ (4 t., 56-57 b. l.). Iš teismo kriminalistinės specialisto išvados matyti, kad ant butelio „G.“, kuris buvo išimtas iš A. Š. buto, buvo rastas nuteistojo biologinis pėdsakas, o ant butelių „M“, „M“ ir „Š“, ant nuorūkos, burnos skalavimo skysčio butelio, A. Š. rankų nuoplovų ir jo rūbų buvo rasti biologinių pėdsakų genotipas, kuris priklauso nuteistajam ir nukentėjusiajam (1 t., 60-68 b. l.). Akivaizdu, kad po to, kai nuteistasis ir nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, jie nuėjo į A. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame girtavo. Tai iš dalies patvirtina alkotesterio parodymai apie tai, jog net kitos dienos ryte nuteistojo organizme buvo nustatyta 3,12 promilės (3 t., 2 b. l.), o nukentėjusiojo lavone – 2,49 promilės etilo alkoholio, liudytojų J. L. ir A. S. parodymai apie tai, kad nuteistasis atsivesdavo į butą nepažįstamus asmenis ir girtaudavo būtent tada, kai namuose nebūdavo motinos (J. L.). Pažymėtina, kad nuteistojo teiginys, jog įvykio metu į jo butą galėjo užeiti kiti asmenys niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Š. net neminėjo, jog įvykio metu jo bute buvo kiti asmenys, o pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde tik daro tokią prielaidą. Iš liudytojos V. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2011 m. gruodžio 29 d. vakare iš A. Š. buto, kuris yra virš jos buto, girdėjo tik nuteistojo balsą, kitų balsų negirdėjo, vėliau girdėjo stuksenimą (2 t., 42 b. l.). Liudytojos S. J., K. Š. ir T. Z., kurios nuteistąjį matė 2011 m. gruodžio 30 d. ryte, t. y. po įvykio ir su juo bendravo, taip pat nenurodė, jog apelianto bute buvo kiti asmenys (4 t., 55-56, 104-105 b. l.). Iš liudytojos O. Ch. parodymų matyti, kad 2011 m. gruodžio 30 d. ryte į parduotuvę atėjęs nuteistasis pasakė, jog jo draugui buvo bloga, apie kitus asmenis, kurie naktį lankėsi bute, taip pat nieko neminėjo. Liudytojai V. T. ir D. T. (policijos pareigūnai) į įvykio vietą atvyko 2011 m. gruodžio 30 d. ryte, iš kaimynų girdėjo kalbas apie pastoviai keliamą triukšmą nuteistojo bute, tačiau, ar įvykio naktį buvo kiti asmenys, nieko negalėjo pasakyti, nuteistasis apie tai nieko nesakė (4 t., 52-53 b. l.). Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad įvykio metu jis A. Š. bute nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vien tik tuo pagrindu, kad jis teistas, gyveno asocialiai ir pan., nes juos iš esmės patvirtina kita bylos medžiaga. Vien tik tai, kad ant cigaretės nuorūkos, kuri buvo išimta įvykio vietos apžiūros metu (mėginys Nr. 20) ir teismo kriminalistinio tyrimo metu rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tačiau jie nepriklauso nei nuteistajam, nei nukentėjusiajam, neįrodo A. Š. nekaltumo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (1 t., 60-67-68 b. l.).

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad K. J. Š. B. nenužudė, o jo kūną galėjo atnešti į jam priklausantį butą ir palikti nežinomi asmenys. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo versija niekuo nepagrįsta, todėl atmestina.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1770/11(01) matyti, kad K. J. Š. B. mirė nuo krūtinės ląstos sužalojimų visumos, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. Nukentėjusiojo lavone nustatytos poodinėmis kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame bei užpakaliniame paviršiuose, minkštuose audiniuose krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei nugaros kairėje, krūtinkaulio lūžis, dešiniųjų III-VII-to, kairiųjų VI-XII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu kairėje, kraujosruva širdiplėvėje, kairio plaučio plyšimai. Lavoninių reiškinių būklė, kuri konstatuota lavono apžiūros įvykio metu 2011 m. gruodžio 30 d. 10 val. 00 min. iki 10 val. 40 min. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo nuo 1 val. iki 5 val. laiko tarpas. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. Konstatuoti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui (1 t., 112-123 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje rastas K. J. Š. B. lavonas kruvinu veidu ir rūbais, ant grindų link virtuvės, virtuvėje ant kriauklės ir radiatoriaus, rankenos į vonią ir tualetą, pagalvės rastos rusvos dėmės, panašios į kraują (1 t., 4-45 b. l.).

Iš teismo medicinos kriminalistinės specialisto išvados Nr. MK 9/12(01) matyti, kad ant nuteistojo A. Š. sportinės striukės, megztinio priekio ir rankovių, palaidinės apykaklės, kelnių dešinės klešnės priekinio paviršiaus yra kraujo tiškalų, kurių išsidėstymas rodo, kad šios dėmės (tiškalai) susidarė esant arti prie kraujavimo šaltinio, iš kurio tryško kraujo purslai. Tai įrodo, kad A. Š. suduodamas smūgius kietu buku daiktu K. J. Š. B. buvo pasisukęs priekiu, o praėjus kelioms valandoms po įvykio kraujas sukrešėjo, todėl ant nuteistojo rūbų susidarė gausūs sutepimai (ne tiškalai) (1 t., 60-68, 84-104 b. l.). Tai iš dalies atitinka liudytojų O. Ch. parodymus, jog 2011 m. gruodžio 30 d. ryte parduotuvėje ji matė A. Š., kuriam ant rankų matėsi dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują (4 t., 55 b. l.). Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad K. J. Š. B. lavono padėtis keista nebuvo (1 t., 119 b. l.). Teismo medicinos specialisto išvada iš esmės atitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jo mirties laiką. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dėmių, panašių į kraują rasta tik bute, kuriame buvo rastas lavonas, o laiptinėje ar kitur tokių dėmių neužfiksuota (1 t., 4-45 b. l.). Kadangi nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas ir kraujavo, tai jį nešant ar vedant į nuteistojo butą, neabejotinai tokios dėmės laiptinėje būtų likusios. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau paminėtų įrodymų visumą daro išvadą, kad ant nuteistojo A. Š. rūbų rasti kraujo tiškalai, kurie atitinka nukentėjusiojo K. J. Š. B. genotipą, buvo padaryti nukentėjusįjį žalojant, t. y. suduodant smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais, galimai rankomis ir kojomis (batais). Tai paneigia nuteistojo versiją, kad tiškalai ant nuteistojo rūbų atsirado tada, kai nukentėjusįjį mėgino pakelti. Šios aplinkybės įrodo, kad K. J. Š. B. buvo sumuštas ir mirė būtent nuteistajam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ne kitoje vietoje. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis K. J. Š. B. buvo senyvo amžiaus (gim. XXXX m.), įvykio metu buvo girtas (2,49 promilės alkoholio), todėl negalėjo aktyviai pasipriešinti jaunesniam ir stipresniam A. Š., ant kurio kūno jokių sužalojimų nenustatyta (3 t., 16-17 b. l.). Teismo medicinos specialisto išvadoje (16 ir 18 punktai) nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumą, nes drabužiuose pažeidimų nėra (1 t., 119 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. dėl sveikatos būklės fiziškai negalėjo padaryti sužalojimus K. J. Š. B. Iš liudytojų A. S. ir J. L. (nuteistojo motinos) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. Š. dažnai vartodavo alkoholį, dėl to būdavo agresyvus, linkęs smurtauti (2 t., 26-27, 70-71 b. l., 4 t., 54-55 b. l.). Tai iš dalies atitinka teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, jog A. Š. diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (3 t., 90-94 b. l.). Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytas nusikaltimo padarymo motyvas, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis nužudė K. J. Š. B. kilus konfliktui alkoholio vartojimo metu. Byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamų duomenų, kad po nusikaltimo padarymo iš nuteistojo buto dingo ar buvo pavogti pinigai. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis tokių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau tokias aplinkybes išsigalvojo, norėdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Tai, kad ant nuteistojo batų nerasta kraujo, o ant rankų – sužalojimų, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtų įrodymų visuma (vieninga grandinė) neginčijamai patvirtina, kad būtent A. Š. tyčia nužudė K. J. Š. B.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 190 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisė, o ne pareiga atlikti akistatą su kitais bylos asmenimis. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė kitų asmenų (skunde nurodoma – benamių) neįrodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK normų reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausdami nukentėjusiuosius, liudytojus ar rinkdami rašytinę bylos medžiagą piktnaudžiavo savo teisėmis ar tarnybine padėtimi, tokiu būdu padėjo kitiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas betarpiškai ištyrė įrodymus ir jais rėmėsi apkaltinamajame nuosprendyje. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma, o ne atskirais (pavieniais) įrodymais ar jų dalimis.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. Jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas A. Š. dėl tyčinio nužudymo skundžiamajame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad jis nužudė K. J. Š. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad nuteistasis suduodamas ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, galvą, taip padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). A. Š. sąmoningas leidimas pasekmėms kilti pasireiškė abejingumu galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tokią išvadą patvirtina aukščiau minėti nuteistojo veiksmai po nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų sužalojimų intensyvumą ir lokalizaciją – krūtinę ir galvą, kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai – daro išvadą, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtus įrodymus, nustatė, kad A. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. 21 val. 00 min. iki 2011 m. gruodžio 30 d. 7 val. 00 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su K. J. Š. B., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame bei užpakaliniame paviršiuose, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei nugaros kairėje, krūtinkaulio lūžį, dešiniųjų III-VII, kairiųjų VI-XII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu kairėje, kraujosruvą širdiplėvėje, kairio plaučio plyšimą, poodines kraujosruvas veide, juosmenyje, dilbiuose, plaštakose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus keliuose, muštines žaizdas veide, lūpose, kraujosruvas minkštuose audiniuose veide, dešinėje smilkininėje, momeninėse, pakaušyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, lūpų kairėje, juosmenyje, daugiaskeveldrinius nosikaulių lūžius, kraujosruvas kairio inksto skaidulinėje kapsulėje, kraujosruvas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje, momeninėse, kaktinėse skiltyse, dėl ko K. J. Š. B. nuo krūtinės ląstos sužalojimų visumos, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, mirė.

Iš nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis prašo skirti stacionarią teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę, nes ikiteisminio tyrimo metu specialistai jį tyrė trumpai (apie penkiolika minučių), neįvertino tai, kad nusikaltimo padarymo išvakarėse vartojo alkoholį ir vaistus.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo A. Š. skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad nusikaltimo padarymo išvakarėse, t. y. 2011 m. gruodžio 29 d. vakare vartojo alkoholį, tačiau ar vartojo vaistus (filepsiną, relaniumą, dezepamą) neprisimena (3 t., 9-11, 13-14 b. l.). Iš ikiteisminio tyrimo metu atlikos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-11-2012 matyti, kad duomenų, jog A. Š. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. A. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. A. Š. šiuo metu lėtiniu psichikos sveikatos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl dabartinės psichikos būklės jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jam nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., 90-94 b. l.). Teisėjų kolegija neabejoja teismo psichiatrijos psichologijos ekspertų kompetencija ir kvalifikacija. Todėl Apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada, nes ji atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Apeliacinio proceso metu apklausta ekspertė Zita Kazėnienė patvirtino minėtos ekspertizės išvadas ir parodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BPK 286 straipsnį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Paprastai ekspertizė skiriama tais atvejais, jeigu nusprendžiama, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ji būtina, kada specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumui. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta teismo psichiatrijos išvada neprieštarauja nuteistojo parodymams, faktinėms bylos aplinkybėms ir kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. iki nusikaltimo padarymo ar jo darymo metu vartojo kokius nors psichotropinius ar stipriai veikiančius vaistus. Iš liudytojų S. J., K. Š., T. Z., O. Ch. parodymų matyti, kad iki įvykio ir kitą dieną po nusikaltimo padarymo, t. y. 2011 m. gruodžio 30 d. nuteistojo A. Š. elgesys ir veiksmai buvo adekvatūs, jis aiškino (O. Ch.) apie suteptas rankas, blogą draugo sveikatą, prašė (K. Š., T. Z.) kviesti policiją, nes bute guli negyvas žmogus. Akivaizdu, kad tokie nuteistojo veiksmai nekelia jokių abejonių dėl jo psichinės sveikatos būklės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje teismo psichiatrijos psichologijos išvada yra tinkamas ir patikimas įrodymas, todėl apeliantui skirti naują ekspertizę nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžių neginčija. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiems R. B. ir T. B. priteista turtinė žala pagrįsta dokumentais, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusieji R. B. ir T. B. dėl tėvo mirties patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji su tėvu palaikė artimus ryšius, jį lankydavo, nors ir retai, bet juo rūpindavosi. Nors nukentėjusysis K. J. Š. B. dažnai vartojo alkoholį, gyveno netvarkingai, tačiau vien dėl to mažinti priteistus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų, o priteistos neturtinės žalos dydžiai atitinka suformuotą teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per dideli.

A. Š. apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės dydžio ir pagrįstumo neginčija. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sveikatą) Al. Š. pagrįstai ir teisingai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribose. Bylos duomenys patvirtina, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo spontaniškai, tam iš anksto nebuvo ruošiamasi. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), A. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti ir aprašomąją dalį išdėstyti taip:

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė K. J. Š. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip trisdešimt septynis smūgius.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Svajūnas KnizlerisVioleta Ražinskaitė