Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. V. A. 2025 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojęs fizinį smurtą savo uošvės L. M. atžvilgiu – tyčia sugriebęs jai už plaukų, juos tempė, alkūne spaudė ją prie sienos, po to, sugriebdamas už palaidinės, nagais subraižė krūtinę bei vieną kartą spyrė į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. A. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog įvyko konfliktas, dėl kurio smurtavo prieš L. M., sugriebė jai už plaukų, juos tempė, alkūne prispaudė ją prie sienos, subraižė krūtinę, taip pat spyrė į nugarą. Tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą. Savo elgesį vertina labai blogai, teigia, jog ateityje tai nepasikartos.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.30 val., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai atvyko jos dukra K. M.-A. su sutuoktiniu V. A. ir anūku K. A.. Ji su dukra ir jos sutuoktiniu buvo svetainėje, kai apie 23.25 val. visi trys susiginčijo. Kilus konfliktui ji atsistojo ir nuėjo į vonios kambarį. Ten išgirdo V. A. barantis su K. M.-A.. Ji V. A. liepė neįžeidinėti dukros. Tai išgirdęs V. A. pasidarė agresyvus, pradėjo ją įžeidinėti bei rodyti nepadorius gestus. Priėjęs prie virtuvėje esančio šaldytuvo, V. A. jį atidarė ir, įsijungęs mobilųjį telefoną, pradėjo filmuoti, sakydamas, kad visiems parodys kokius vaistus ji geria. Jai liepus uždaryti šaldytuvą, jis rankomis pradėjo ją stumdyti. Jos duktė K. M.-A., matydama vykstantį konfliktą, stojo į tarpą ir bandė juos atskirti, bet V. A. nustūmė dukrą į šalį ir rankomis sugriebė L. M. už plaukų, pradėjo juos stipriai tempti, alkūne prirėmęs ją prie sienos, stipriai spaudė. Kai K. M.-A. bandė V. A. atitraukti, šis rankomis griebė L. M. už palaidinės ir nagais apdraskė jai krūtinę. Po to jis spyrė į jai į nugarą. Konflikto metu V. A. suplėšė jos palaidinę bei nutraukė auksinę grandinėlę, kabėjusią jai ant kaklo. V. A. savo veiksmais sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, kurį jautė nugaros dešinėje pusėje ir krūtinės srityje, taip pat iš galvos jai buvo išrautas kuokštas plaukų. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 9–17).

5. Liudytoja K. M.-A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.30 val., atvyko į svečius pas savo mamą L. M.. Kartu su ja atvyko ir jos sutuoktinis V. A. bei sūnus K. A.. Jie laiką leido kieme, po to visi grįžo į mamos gyvenamąjį namą. 21.30 val. užmigus sūnui, ji kartu su mama ir savo sutuoktiniu buvo svetainėje. Jiems besikalbant, tarp jos mamos ir V. A. dėl buitinių reikalų įvykto žodinis konfliktas. Jam kilus mama atsistojo ir nuėjo į vonią. Mama, išgirdusi kad ji pykstasi su V. A., grįžo ir liepė neįžeidinėti jos dukters. Po šių mamos žodžių V. A. pasidarė agresyvus, pradėjo mamą koneveikti ir rodyti vidurinio piršto gestus. Po to jis priėjo prie šaldytuvo ir, atidaręs jį, pradėjo filmuoti sakydamas, kad parodys visiems kokius vaistus ji geria. Mama priėjo prie jo ir liepė uždaryti šaldytuvą. Tuomet V. A. rankomis pradėjo ją stumdyti. Jam pastūmus mamą, ši liepė jos nestumdyti. Be to, ji dar pasakė, kad tai ji suvedė jį su savo dukra, ji ir išskirs. Tuomet V. A. pasidarė dar agresyvesnis ir pradėjo pulti mamą. Norėdama nuraminti savo vyrą, ji stojo į jų tarpą ir bandė atskirti. Tuomet V. A. rankomis nustūmė ją į šalį ir puolė mamą. Sugriebęs jai už plaukų, jis pradėjo juos tempti, tada ranka su alkūne prirėmė ją prie sienos. Tuo metu ji vėl pradėjo traukti jį nuo mamos, o jis griebė mamai už palaidinės ir nagais apdraskė viršutinę jos krūtinės dalį. Tuo pačiu jis suplėšė jos palaidinę, nutraukė ant kaklo kabojusią auksinę grandinėlę. Matė, kaip jos vyras koja smūgiavo mamai į dešinę nugaros pusę. Kai V. A. iš namo pasišalino ir išvyko automobiliu, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Dėl šio įvykio pretenzijų savo sutuoktiniui ji neturi, fizinio skausmo jis jai nesukėlė (1 t., b. l. 60–63).

6. 2025 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mūriniame vieno aukšto su mansarda gyvenamajame name. Virtuvėje yra apvalus stalas, ant jo popieriaus skautėje yra (duomenys neskelbtini) spalvos plaukų kuokštas ir auksinė grandinėlė. Ant grindų guli juodos spalvos suplėšyta palaidinė (1 t., b. l. 9–25).

7. 2025 m. rugpjūčio 23 d. asmens apžiūros protokole aprašyta L. M. apžiūra. Apžiūros metu nukentėjusioji L. M. parodė vietą galvos plaukuotoje dalyje, kur buvo išpešta plaukų sruoga, taip pat priekinę krūtinės dalį žemiau kaklo, kur matosi įbrėžimai ir kraujosruvos. Apžiūrint kairės rankos plaštakos išorinę dalį, matosi patinimas ir kraujosruva. Dešiniame žaste matosi patinimas ir kraujosruva (1 t., b. l. 30–40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

9. V. A. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė smurtavęs prieš nukentėjusiąją L. M., jos atžvilgiu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus – tempęs už plaukų, prirėmęs alkūne prie sienos, nagais nubraižęs krūtinę, spyręs į nugarą. Tokios apimties smurto aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, kuri dėl kaltinamojo veiksmų nurodė jautusi fizinį skausmą, taip pat liudytoja K. M.-.. Ant nukentėjusiosios kūno po patirto smurto buvo užfiksuotos tam tikros žymės (kurios atitinkama aprašytos asmens apžiūros protokole). Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, atlikdamas šio nuosprendžio pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels L. M. fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokie jo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas (1 t., b. l. 84–86), kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, turtinė ar neturtinė žala šiuo atveju nepadaryta (nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė civilinio ieškinio nereiškianti).

12. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. A. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. A. yra neteistas. Administracine tvarka jis baustas vieną kartą, už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 87, 88). Nors anksčiau, 2022 m., ir yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 38 straipsnio pagrindu, jokių kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nebuvo, savo veiksmus posėdžio metu nurodė vertinantis išties blogai, dėl jų besigailintis. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad kaltinamojo asmenybė, be šioje byloje nagrinėjamų veiksmų, vertinama teigiamai – jis turi pastovų darbą, dirba (duomenys neskelbtini). Aptartos kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

14. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo laiduotoju prašo būti paskirta jo krikšto mama Z. M. (2 t., b. l. 22). Prašyme ji nurodo, jog turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, ilgus metus dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išaugino ne vieną sąmoningą, dorą ir atsakingą jaunosios kartos atstovą. Yra visuomeniška ir aktyvi bendruomenės narė, turinti didelį autoritetą tiek bendruomenėje, tiek artimųjų rate, galinti daryti išimtinai teigiamą įtaką V. A., su kuriuo yra sukūrusi tvirtą ir stiprų ryšį, paremtą pagarba ir nuolatiniu bendravimu. Šias aplinkybes Z. M. patvirtino ir posėdžio metu. Paaiškino, jog apie įvykį sužinojo iš karto po jo, jai papasakojo pats kaltinamasis. Tokius jo veiksmus vertina labai blogai, tačiau tiki galinti padaryti krikšto sūnui teigiamą įtaką. Su juo pastoviai bendrauja, pati vaikų neturi, todėl V. A. yra šeimos narys, laiko jį sūnumi. Kartu su prašymu teismui buvo pateikta ir teigiama Z. M. charakteristika (2 t., b. l. 23). Galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 24, 25). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Z. M. yra vertas teismo pasitikėjo asmuo, galintis daryti realią įtaką kaltinamojo elgesiui.

15. Taigi teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Z. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato.

16. V. A., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirtina minimali įstatyme numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur). Kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika, jam taip pat skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, V. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį Z. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą V. A. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra, 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (gavėjas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; sąskaitos numeris - LT144040063610000390; SWIFT BIC kodas - MFRLLT22; mokėjimo paskirtis - vardas, pavardė, asmens kodas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.