- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2014-324/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- R. K.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui R. K. dėl priteisto išlaikymo sūnui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl priteisto išlaikymo sūnui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje iš esmės baigė civilinės bylos nagrinėjimą, teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2016 m. birželio 13 d. 2016 m. birželio 7 d. atsakovė teismui pateikė prašymą panaikinti 2015 m. spalio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis laikina šalių nepilnamečio sūnaus B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatant kartu su atsakove.Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. SD-292 prašymą grąžino. Nurodė, kad atsakovė jį galėjo teikti iki teismui pradedant klausyti baigiamųjų kalbų. Laikė, kad atsakovė praleido terminą pateikti prašymui dėl procesinių veiksmų atlikimo. Nurodė, jog visi klausimai, kurie buvo iškelti civilinėje byloje, yra išspręsti teismo sprendimu. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prašė šį klausimą išspręsti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nesprendė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl prašymo teismas turėjo priimti nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovės atskirojo skundo nepriėmė ir jį grąžino.Sprendė, kad teismo lydraštis negali būti apskundimo objektas, todėl skundas grąžintinas.Išėjus priimti teismo sprendimo, jokie nauji klausimai negali būti nagrinėjami. Tokiu atveju kitos proceso šalies procesinė padėtis būtų nelygiavertė, ji neturėtų galimybių žinoti apie pateiktus prašymus ir pateikti į juos atsikirtimus. Atsakovei nėra kliūčių teikti apeliacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduoti apeliacinės instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo 2016 m. birželio 13 d. lydraštį ir 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atsisakydamas priimti atsakovės atskirąjį skundą, netinkamai aiškino ir taikė turinio viršenybės prieš formą principą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas privalėjo išspręsti ne lydraščiu, o nutartimi. Lydraštis užkertą atsakovės prašymo išsprendimui. Teismas pažeidė įstatyme įtvirtintą trijų darbo dienų terminą laikinosios apsaugos klausimo išsprendimui. Atsakovė nepraleido termino pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tokie prašymai gali būti paduodami bet kurioje proceso stadijoje inter alia sprendimo priėmimo metu. Teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, todėl šis teismas turėjo pareigą prašymą išspręsti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, priėmus atsakovės prašymą, kita proceso šalis atsidurtų nelygiavertėje procesinėje padėtyje. Nepranešimas kitai šaliai priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nepagrįsta nurodyti atsakovei teikti apeliacinį skundą, kad būtų išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jokia Civilinio proceso kodekso norma to nenumato. Teismas nepagrįstai nurodė, kad visi bylos klausimai yra išspręsti teismo sprendimu. Teismas sprendimu išsprendžia bylos ginčą iš esmės, tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas. Žyminio mokesčio nesumokėjimas nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Teismas turėjo nutartimi nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne atsisakyti priimti atskirąjį skundą.Nurodo, kad ieškovas nevykdo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, veikia priešingai vaiko interesams, sąmoningai kliudo atsakovei bendrauti su vaiku, naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Ieškovas administracine tvarka yra baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (ATPK 181 straipsnis). Nėra duomenų, kad panaikinus 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė kaip nors kliudytų ieškovui bendrauti su vaiku. Netenkinus šio prašymo yra reali grėsmė, kad, atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei bus labai sunku ar neįmanoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasimatyti su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atskirojo skundo dėl atsisakymo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išreikštą lydraščiu, kuriuo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo priėmimo
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje baigė civilinės bylos nagrinėjimą, teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2016 m. birželio 13 d. 2016 m. birželio 7 d. gavęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2016 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. SD-292 jį grąžino nurodydamas, kad atsakovė praleido terminą tokiam prašymui pateikti. Dėl šio lydraščio (atsisakymo spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos pramonių) apeliantė pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliacine tvarka vertinama nutartimi ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Pagal CPK 144 straipsnio 3 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies nuostatas prašymai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, išsprendžiami teismo nutartimi. Visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus (CPK 151 straipsnio 1 dalis).Minima CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia teismo teisę taikyti (nagrinėjamu atveju – pakeisti jau pritaikytas) laikinąsias apsaugos priemones ir teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Bet kuri proceso stadija reiškia ir laikotarpį, numatytą CPK 269 straipsnio 1 dalyje, nes laikinąja apsauga ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas formaliai jokių veiksmų byloje atlikti negali (gali nagrinėti kitas bylas), tačiau tuo laikotarpiu gavęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, privalo jį nagrinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Melesta“ v. UAB „Mechanika“ dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, bylos Nr. 2-1119/2009). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl procesinio sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ne teismo nutartimi, o prašymo grąžinimą lydinčiu raštu, savaime neužkerta kelio tokį procesinį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, nes, remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visas CPK penktojo skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui. Dėl to 2016 m. birželio 22 d. nutartis panaikintina (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos iš esmės nesprendė, o civilinė byla yra apeliacinės instancijos teismo žinioje (Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi apeliacinė civilinė byla pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo yra paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 29 d. 9.10 val.), kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, apeliacinės instancijos teismas negrąžina bylos į pirmosios instancijos teismą atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimui. Kadangi šis atskirasis skundas faktiškai yra prašymas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jis perduotinas spręsti ieškovo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo paskirtai nagrinėti teisėjų kolegijai. Toks procesinis sprendimas geriausiai užtikrins operatyvų ir koncentruotą ginčo klausimo išsprendimo būdą šeimos byloje. Apeliantės motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/ taikymo nėra šios apeliacijos dalykas, todėl dėl jų nepasisakytina. Dėl šių argumentų pasisakys apeliacinės instancijos teismas, nagrinėsiantis atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ panaikinimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės V. J. atskirąjį skundą, registracijos Nr. AS-91, priimti kaip prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir perduoti jį spręsti teisėjų kolegijai, kuriai Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi yra paskirta nagrinėti apeliacinė civilinė byla Nr.2A-2015-324/2016 pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.