Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, sekretoriaujant Skaistei Cinkutei, vertėjaujant Ritai Daškevičienei,

dalyvaujant ieškovei N. J., ieškovės atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei, atsakovo V. J. atstovei advokatei Teresai Rotdeker,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį ir atsakovo V. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir turtinių prievolių padalinimo, trečiasis asmuo Nordea B. F. Plc,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalių santykiai pašlijo nuo 2009 m. Ieškovės atsisakymas turėti bendrų vaikų atsakovui nesuprantamas, nes šeima tam ir sukuriama. Šis pažeidimas yra esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės šalių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Taigi ieškovė pati pažeidė įstatyme įtvirtintas teisines sutuoktinių pareigas.

Pastebėjo, kad ieškovė nepateikė teismui su ieškiniu jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės pastangas susitaikyti, atstatyti santuokinius santykius, išsaugoti šeimą. Po to, kaip jie bendru sutarimu 2009 m. birželio mėn. išnuomavo butą, ieškovė atsakovui net nepaskambindavo, žinodama jo gyvenamąją vietą Varšuvoje, nei vieno karto neatvyko, o jam atvykus į Vilnių, vengdavo susitikimų, jis net nežinojo, kad ji dirba užsienyje. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis paliko šeimą ir pažeidė monogamijos principą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti, patikslinto priešieškinio netenkinti

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė priešieškinį tenkinti, patikslinto ieškinio netenkinti.

Trečiasis asmuo DnB Nors Bankas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad šalys sudarė santuoka 2007-09-22 Vilniaus miesto CM skyriuje , įrašo Nr. 3982 ( t.1, b.l. 10). 2007-12-28 šalys su Nordea B. F. Plc sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. 07/12/89GO, pagal kurią gavo 110.056,00 EUR kreditą(t.1, b.l. 18-22). 2008-01-18 šalys įsigijo 87 proc. baigtumo butą/patalpą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas - Vilniaus m. K.,- ir 1/26 negyvenamosios patalpos - parkingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), - už 418.398,00 Lt ( t.1 , b.l. 31-38). Nuo 2009 metų vasaros šalys šalis gyvena atskirai - netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodo, jog atsakovas buvo neištikimas bei jam gimė nesantuokinis vaikas - I. J. (t.3, b.l. 83), - nesirūpino šeima bei buvo jai nelojalus, bei nerėmė finansiškai ir morališkai. Taip pat piktaudžiavo alkoholiu bei žaidė azartinius žaidimus. Išgėręs buvo agresyvus.

Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, nurodė, kad ieškovė buvo jam šalta, nenorėjo turėti vaikų bei vengė imtynių santykių, nerėmė jo morališkai, daugiau bendravo su savo pussesere J. K. negu su juo. Jam atvykus į Vilnių iš darbo Lenkijoje ieškovė jo nepasitikdavo, neruošdavo jam maisto.

Atsakovas neginčija fakto, jog turi nesantuokinį vaiką – I. J.,- kuri gimė 2011-03-21. Šio vaiko atsakovas susilaikė su Lenkijos pilietė Monika E. K.. Teigia, jog vaiko susilaukė su kita moterimi, nes šeima su ieškove jau buvo faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai nebendrauja nuo 2009 metų gegužės.

CK 3.60 str. 3 d. numato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą, ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, tai patvirtina ta aplinkybė, jog jam dėl to gimė vaikas. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nuo 2009 metų vasaros nesirūpino šeima, t.y. ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi. Teismas pažymi, jog sudarydamas santuoka su moterimi turinčia nepilnametį vaiką atsakovas privalėjo rūpintis ne tik mylima moterimi, taip pat privalėjo rūpintis ir sutuoktinės nepilnamečio vaiko gerove. Atsakovas nurodytų aplinkybių net neginčijo. Mano, jog ieškovė galėjo persikelti gyventi pas jį į Lenkiją, o vaiką ji galėjo palikti savo tėvų priežiūrai.

CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs bei neremė vienas kitą moraliai bei materialiai.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką, nors gyveno skirtingose valstybėse. Ieškovė gyveno Lietuvoje, atsakovas dėl turimų darbo santykių gyveno Lenkijoje. Šalys susitikdavo tik per savaitgalius, arba ieškovė važiavo pat atsakovą , arba atsakovas atvykdavo į Lietuvą. Teismas mano, jog toks šalių gyvenimas skirtingose valstybėse neprisidėjo prie darnios šeimos sukūrimo. Teismas mano, jog šalys, apsisprendę sukurti šeimą, neįvertino šiltų santykių išsaugojimo galimybės, gyvendami skirtingose valstybėse. Nematydami vienas kito kiekvieną dieną, kiekvienas iš jų savo problemas sprendė savarankiškai, bei susitikę vienas kitam nerodė dėmesio, supratimo ir pagarbos. Galutinai atsakovas nusprendė palikti šeimą ir išvažiavo į Lenkiją, kur turėjo darbo vietą, ieškovė savo ruožtu nesiėmė jokių žingsnių susitaikymui, nes jautėsi pažeminta ir palikta.

Ieškovė atsakovą kaltina agresyvumu, kuris pasireikšdavo jam išgėrus, bei azartinių žaidimų lošimu. Tačiau nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu bei, jog turi priklausomybę azartiniams žaidimams. Atsakovas savo ruožtu kaltina ieškovę dėl išlaidavimo, mano, jog ieškovė norėjo su juo sukurti šeimą tik dėl materialinės naudos. O, kai pritrūko pinigų, jis jai nebuvo reikalingas. Tapo šalta ir vengdavo intymių santykių.

Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, padaro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterio ypatumų, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba ( CK 3.61 str. 2 d.).

Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, ieškovės prašymas priteisti jai neturinę žalą negali būti patenkintas (CK 3.70 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini),- atsakovas - santuokinę – (duomenys neskelbtini) -bei jų prašymai tenkinami ( CK 3.69 str.) .

Po santuokos nutraukimo šalys išlaikymo sau nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas ( t.3, b.l. 10, 26).

Dėl santuokoje įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo

Byloje šalys pripažįsta, jog nėra pagrindo nukrypti nuo santuokinių bendro turto lygių dalių principo.

Byloje nustatyta , kad santuokoje šalys įsigyjo butą/patalpą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas Vilniaus m. K.- ir 1/26 negyvenamosios patalpos - parkingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Be to, šalys santuokoje įgijo kito kilnojamojo turto: baldus, technikos bei kitus namų apyvokos daiktus.

Ieškovė prašo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisti jai, su tokiu ieškovės prašymu atsakovas iš esmės sutinka.

Ieškovės į bylą pateiktu 2012-04-23 UAB „DYO“ ekspertizės aktu, butas su parkingu įvertintas 275.000,00 Lt. Atsakovo į bylą pateikta 2012-06-08 UAB „D. O.“ vertinimo ataskaita butas su parkingu įvertintas 300.000,00 Lt. Teismas mano, jog byloje buto su parkingu vertė nustatytina pagal pateiktų vertinimų vidurkį, ir buto su parkingu vertė yra 287.500,00 Lt.

Tai pat 2007-12-28 šalys su Nordea B. F. Plc sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. 07/12/89GO dėl kredito gavimo, kurio likutis 2012-08-30 dienai yra 101.098,95 EUR arba 349.174,45 Lt (pagal 3,4528 Lt už 1 EUR kursą).

Be to, sutuoktiniai santuokos metu įsigijo kito turto: baldų, technikos bei namų apyvokos daiktus, kurių vertę pirmiau ieškovė nurodė apie 50.000,00 Lt, vėliau sumažino iki 20.065,80 Ltatsižvelgiant į nusidėvėjimą daiktų. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 metų vasaros nurodytame bute negyvena, bute esančiai daiktais visiškai nesinaudoja. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas negali net į butą patekti, nes ieškovė pakeitė buto spyną. Ieškovė pirminiu ieškiniu, teisme gautu 2011-11-28, bute esančius daiktus įvertino 50.000,00 Lt, su tokiu vertinimu atsakovas sutiko. Vėliau 2012-05-16 prašyme nurodė jų vertė 25.000,00 Lt (t.2, b.l. 82-83), patikslintame ieškinyje, teisme gautame 2012-10-10, jų vertę nurodė 20.065,80 Lt. Teismas sutinka, jog bute esantys daiktai nusidėvėjo, tačiau teismas mano, jog ieškovė baldų vertė sumažino dėl to, jog prašo teismo šiuos daiktus priteisti jai ir tokiu būdu nori sumažinti jų vertė. Kitų įrodymų dėl bute esančių daiktų vertės šalis nepateikė, bei teismas pažymi, jog atsakovui buvo priimtina daiktų vertė, pirmiau ieškovės nurodyta, bei jis neturėjo realios galimybės baldus įvertinti kitaip. Todėl teismas mano, jog, vadovaujantis sąžiningumo principais ir tai, jog atsakovo galimybės įvertinti kilnojamąjį turtą buto apribotos dėl ieškovės kaltės, kilnojamojo turto vertė nustatytina 50.000,00 Lt.

Atitinkamai nustatyta, jog sutuoktiniai turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto 337.500,00 Lt vertės, bei jų kreditoriniai įsipareigojimai 2012-08-30 yra 349.174,45 Lt. Iš to kas nurodyta matyti, jog kreditoriniai įsipareigojimai viršija turto vertę 11.674,45 Lt.

Kadangi ieškovė gauna turtą ir nori kreditorinius įsipareigojimus prisiimti sau, pažymėtina, jog Bankas su prievolės pakeitimu sutinka, atitinkamai iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti 5883,23 Lt kompensacijos dėl turto ir įsipareigojimo padalinimo (11674,45 Lt : 2) (CK 3.118 str.).

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam 10.000, 00 Lt kompensacijos – jo dalis turte pinigais, -bei nustatyti, kad atsakovas gali bute gyventi iki 10.000, 00 Lt kompensacijos sumokėjimo .

Atsakovas priešieškinyje aiškiai nenurodė, kaip jis paskaičiavo nurodytą kompensaciją.

Teismo posėdyje jis nurodė, jog 10.000,00 Lt pinigų sumą jis gavo iš tėvų dovanų, be to, pažymėjo, jog kito nekilnojamojo turto jis neturi, jaučiasi ieškovės apgautas, nes į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), įdėjo visas savo santaupas bei uždirbtas pinigines lėšas. Mano, jog jeigu ieškovei liks visas turtas, jam priklauso minimali 10.000,00 Lt kompensacija. Tačiau teismas nurodo, jog atsakovas nepagrindė savo reikalavimų leistinais įrodymais, todėl nėra pagrindo jų tenkinti.

Byloje nustatyta, kad bankui kreditoriniai reikalavimai viršija šalių turimo turto vertę, todėl šiuo pagrindu, jog ieškovei lieka turtas (kilnojamas ir nekilnojamas), negali būti atsakovui priteista kompensacija.

Teismas pažymi, jog įsipareigojimai bankui viršija įsigyto nekilnojamojo turto vertę dėl įvykusios ekonominės krizės, kurios metu žymiai sumažėjo nekilnojamojo turto vertė ir dėl to paimtos paskolos nurodytam turtai įsigyti žymiai viršija dabartinę turto vertę.

Teismas nustato, jog dėl to, kad butas įsigytas už didelę paskolą, sukėlė ir didelius įsipareigojimus ieškovei, kuri apsiima paskolą bankui grąžinti. Grąžinant paskolą, buto savikaina tik didės, nors jo vertė nekilnojamo turto rinkoje gali nedidėti.

Dėl 75000,00 Lt kompensacijos už ieškovės įnašą asmeninėmis lėšomis į sutuoktinių bendrąjį jungtinės nuosavybės teise įsigytą butą

Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta, siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005,Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybe įsigijo butą su parkingu, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutuoktiniai 5000,00 Lt ir 33998,00 Lt pirminius įnašus atliko ieškovė, iš ieškovės asmeninių piniginių lėšų Į bylą ieškovė pateikė 2007-08-24 dovanojimo sutartį, pagal kurią tėvai ieškovei buto įsigijimui bei įrengimui padovanojo 100.000,00 Lt ( t. 1, b.l. 191). Nurodyta sutartis nėra sudaryta pas notarą. Taip pat nustatytina, kad ji sudaryta tuo metu, kai ieškovės tėvai tokių piniginių lėšų dar neturėjo (t.1, b.l. 13-14). Dėl nurodytos dovanojimo sutarties nustatytina, jog ji neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl teismas negali ją laikyti leistinu įrodymu, nustatant sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 6.469 str. numato, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas tik žinojo, jog ieškovė iš tėvų gautų pinigų atliks 33998,00 Lt pirminius įnašus. Tačiau tuos įnašus nelaiko įnašais iš ieškovės asmeninių lėšų. Sutuoktiniai pirkdami butą susitarė, jog ieškovė atliks pirminius įnašus už butą, o atsakovas mokės bankui įmokas grąžinant paskolą. Taip pat ieškovė įrodinėja, jog už tėvų dovanotas lėšas ji įrenginėjo butą bei pirko butui kitus daiktus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 60.000,00 Lt ir 113.600,00 Lt pinigų suma (t.1, b.l. 16). Ieškovė nurodo, jog 73.600,00 Lt pervedė savo broliui, o jai liko 100.000,00 Lt pinigų suma, tėvų padovanota. Ieškovės į bylą pateiktas Swedbank, AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007-12-31 pinigų likutis ieškovės sąskaitoje buvo 94.785,67 Lt ( t.1, b.l. 16).

Byloje nustatyta, kad sudarydami santuoką šalys nesudarė vedybų sutarties, kurioje galėtų išspręsti turto dalybų bei asmeninių įnašų į bendrą turtą klausimus. Atsakovas nurodo, jog turto įsigijimui bei šeimos išlaikymui panaudojo visas savo santaupas, turėtas iki santuokos sudarymo bei gautas, dirbant pagal darbo santykius. Atsakovas teigia, jog ieškovė pirko sau brangius daiktus, nemokėjo taupyti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė išrinkdavo parduotuvėse daiktus, už kuriuos grynais mokėjo jis.

Teismas konstatuoja, jog tai, kad ieškovė, įrenginėdama butą bei pirkdama butui reikalingus daiktus už asmeninės lėšas, gautas iki santuokos sudarymo, o atsakovo pinigines lėšas panaudodavo kitiems šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindu laikyti, jog yra ieškovės asmeninis įnašas į sutuoktinių bendrąjį jungtinės nuosavybės teise įsigytą butą.

Byloje nustatyta, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, sudaryto nei žodžiu, nei raštu, jog iki santuokos sudarymo šalių turėtos piniginės lėšos bus laikomos asmeninių įnašu į bendrąjį turtą.

Kadangi ieškovė neįrodė 75.000,00 Lt įnašo asmeninėmis lėšomis į sutuoktinių bendrąjį jungtinės nuosavybės teise įsigytą butą, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 7879,74 Lt kredito grąžinimo įmokų, ieškovei iš asmeninių pinigų sumokėtų bankui vykdant skolinę prievolę už atsakovą

Nurodytą reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog nuo 2011-10-25 iki 2012-08-30 ieškovė iš asmeninių pinigų bankui grąžino 2435,96 eurų skolos bei 2128,30 eurų palūkanų, t.y. iš viso sumokėjo bankui 4.564,26 EUR arba 15.759,48 Lt kredito grąžinimo įmokų.

Nagrinėjamojo byloje nustatyta, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. vasaros, atsakovas neneigia, jog nuo 2011-10-25 iki 2012-08-30 jis bankui nemokėjo kredito įmokų.

Atsakovas nurodo, jog bute jis negyvena bei mano, jog jis gali būti išnuomotas bei už nuomą ieškovė galimai gauna nuompinigius. Tačiau šių teiginių atsakovas neįrodė. Atsakovas gali negyventi bute, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės bankui įvykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovė neleidžia atsakovui patekti į butą, nes pakeitė durų spynas. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovas, kaip buto bendrasavininkas, pats nepasirūpino galimybe naudotis butu. Byloje nustatyta, jog atsakovas kartu su ieškove butą buvo išnuomojęs kitiems asmenims, kurie butą nuomojosi nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. (t. 3, b.l. 53), bei nuompinigiai buvo pervedami bankui kredito padengimui. Tačiau atsakovas kredito grąžinimu nuo išvykimo į Lenkiją, t.y. nuo 2009 m. vasaros, nesirūpino bei kredito įmokų bankui nemokėjo.

Kadangi prievolė bankui yra solidari, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 7.879,74 Lt kredito grąžinimo įmokų, ieškovės sumokėtų bankui iš asmeninių lėšų (CK 3.98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Ieškovė byloje sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 11). 2011-11-30 teismo nutartimi 2526,10 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (t.1, b.l. 113). Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 100,00 Lt žyminio mokesčio ( t.2, b.l. 11). 2012-03-23 teismo nutartimi 1350,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo ( t.2, b.l.34). Pažymėtina, jog šalys neteisingai nurodė mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes ieškovė vien dėl nekilnojamojo turto padalinimo pagal ieškovės nurodyta turto vertę turėjo sumokėti 6748,00 Lt žyminio mokesčio, o atsakovas pagal atsakovo nurodytą turto vertę 7000,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas, įvertindamas žyminio mokesčio sumokėjimo tikslus (įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.), atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pagrįstumą, mano jog yra pagrindas iš ieškovės priteisti 2526,00 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo 1350,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. ).

Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, todėl atstovavimo išlaidos šalims nepriteisiamos.

Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2007-09-22 Vilniaus miesto CMS sudarytą santuoką (įrašo Nr. 3982).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), ieškovei – (duomenys neskelbtini).

Priteisti asmeninės nuosavybės teise N. J. butą/patalpą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinis adresas Vilniaus m. K., kurio vidutinė rinkos vertė – 274.884,50 Lt; 1/26 negyvenamosios patalpos - parkingo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinis adresas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 12.500 Lt.

Priteisti asmeninės nuosavybės teise N. J. bute, adresu Vilniaus m. K., esančius baldus, techniką ir namų apyvokos daiktus -vidutinė rinkos vertė apie 50.000,00 Lt.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės N. J. naudai 5.883,23 Lt kompensacijos dėl turto ir įsipareigojimo padalinimo.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės N. J. naudai 7.879,74 Lt grąžintų kredito įmokų.

Pripažinti, kad šalių prievolė, pagal 2007-12-28 Nordea B. F. Plc Būsto kreditavimo sutartį Nr. 07/12/89GO, yra asmenine N. J. prievolė.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J. 1350,00 žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės N. J. 2526,00 žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės N. J. ir atsakovo V. J. po 28,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.