- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-26
- Bylos Nr.
- I-2310-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Irena Stulpinienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Č. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Stefanija Taluntienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Armino, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei, pareiškėjai Č. S., jos atstovui J.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č.S. skundą ir patikslintą skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, advokatei Stefanijai Taluntienei dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 603-234-D/07 panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Č.S. skundu (b.l. 18-20) kreipėsi į teismą ir nurodo, jog 2007-04-04 sprendimu Nr.277-234-A/07 jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. PP-5-729/07, paskiriant advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą. 2007-05-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kurią apskundė Klaipėdos apygardos teismui ir 2007-06-20 Klaipėdos apygardos teismas nutarė skundžiamą nutartį palikti nepakeista. Teismo nutartys dėl teismo sprendimo išaiškinimo jos manymu yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl ji kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą jai paskirtą teikti advokatę S.Taluntienę, prašydama parengti kasacinį skundą. Advokatė patikino, kad kasacinį skundą parengs, tačiau vėliau pareiškė, kad skundo nėra pagrindo rašyti. 2007-07-26 nuvykusi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - Klaipėdos VGTPT) gavo sprendimo, kuriuo nutarta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą jai, kopiją. Pareiškėja mano, jog sprendimas subjektyvus, nes jame išdėstytos tik civilinės bylos faktinės aplinkybės, tačiau nenurodyti kasacinio skundo neperspektyvumo objektyvūs motyvai. Teigia, kad Klaipėdos VGTPT direktorius viršija savo įgaliojimus vertindamas teismo sprendimus bei teikdamas savo išvadas. Mano, kad vertinti teismo sprendimus gali tik aukštesnysis teismas, nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o tam reikia paruošti kasacinį skundą. Č.S. nurodo, jog dėl neteisėto sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą patyrė materialinę žalą, kuri susidarė dėl kelionės išlaidų, advokatės vežiojimo į teismus ir jos darbo vietą, uždarajai akcinei bendrovei „Liva“ ruošiant procesinius dokumentus, ruošiant dokumentų nuorašus. Pareiškėja teigia patyrusi ir neturtinę žalą, kuri pasireiškia pakenkimu valstybės saugomoms vertybėms ir neturtinėms asmeninėms vertybėms – orumui, sveikatai bei asmeninio gyvenimo neliečiamumui. Dėl neteisėtų atsakovo Klaipėdos VGTPT tarnybos veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nes yra priversta savo teises ir teisėtus interesus ginti savarankiškai, priversta prašyti kitų asmenų pagalbos. Teigia, jog dėl neveiksmingo atstovavimo teisminiuose procesuose yra persekiojama teisminiais procesais buvusio sutuoktinio, kuris siekia nusavinti jai priklausantį turtą ir iškeldinti ją iš gyvenamojo būsto, dėl to pablogėjo jos sveika, tapo nervinga, blogai miega. Šios aplinkybės neigiamai įtakoja sveikatos būklę, trumpina gyvenimo trukmę.
Remiantis šiais argumentais pareiškėja Č.S. ir jos atstovas J.S. prašo teismą :
panaikinti Klaipėdos VGTPT 2007-07-18 sprendimą Nr. 603-234D/07, kuriuo nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą,priteisti iš atsakovų 400 000 litų neturtinės žalos atlyginimą;priteisti iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą;priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepimu (b.l.48-52) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad išnagrinėjusi Č.S. pareiškimą, 2007-07-13 gautą advokatės S.Taluntienės pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo Č.S. aplinkybes, kuriuo ji informavo, kad surašyti kasacinį skundą pagal Č.S. prašymą civilinėje byloje dėl teismo sprendimų išaiškinimo nėra įstatyminio pagrindo, susipažinusi su civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nustatė, kad pareiškėjos Č.S. reikalavimas parengti kasacinį skundą remiantis jos argumentais buvo akivaizdžiai nepagrįstas, ir atstovavimas jai rengiant tokį kasacinį skundą buvo neperspektyvus. Paaiškėjus šioms aplinkybėms antrinės teisinės pagalbos teikimas privalėjo būti nutrauktas. Mano, jog nenutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimo, tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas atstovaujant jos nepagrįstiems reikalavimams būtų pažeidęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 40-41) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad Klaipėdos VGTPT yra atskiras juridinis asmuo, kuris priima sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytos funkcijos, kurias atlieka Teisingumo ministerija, nesuponuoja išvados, jog ginčo atveju tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens susiklosto materialiniai teisiniai santykiai, kurie nulemia Teisingumo ministerijos dalyvavimą administracinėje byloje kaip trečiojo suinteresuoto asmens. Mano, kad skundžiamu 2007-07-18 sprendimu pagrįstai nuspręsta nutraukti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Sprendimas išsamiai motyvuotas, išvadai, jog kasaciniam skundui surašyti nėra teisinių pagrindų (atstovavimas neperspektyvus) pritaria. Mano, jog pareiškėjos Č. S. skundas nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė S.Taluntienė atsiliepimu (b.l. 44-45) prašo pareiškėjos skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad 2007-04-04 atsakovės Klaipėdos VGTPT sprendimu buvo paskirta suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. 2007-05-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismas išaiškino priimtą 1987-01-29 teismo sprendimą ir 1987-11-04 papildomą teismo sprendimą. Pareiškėjai nesutinkant su Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimta nutartimi dėl sprendimo išaiškinimo, pareiškėjos prašymu surašė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2007-06-20 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pareiškėjai išaiškinusi, kad nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka, atsisakė ruošti kasacinį skundą. Nurodo, kad 2007-07-10 pranešime Klaipėdos VGTPT išdėstė argumentus dėl kokių priežasčių atsisakė suruošti kasacinį skundą ir prašė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Č.S. Tretysis suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Administracinės bylos proceso šalys ir jų atstovai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta ir byla nagrinėjama atsakovų atstovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bei jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Klaipėdos VGTPT 2007-04-04 sprendimu Nr. 277-234-A/07 (b.l. 21) suteikė pareiškėjai Č.S. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 1987-01-29 teismo sprendimo išaiškinimo ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę S.Taluntienę. Klaipėdos VGTPT, išnagrinėjusi 2007-07-04 gautą Č.S. pranešimą dėl advokatės S.Taluntienės atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 58), 2007-07-13 gautą advokatės S.Taluntienės pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo tikslingumo (b.l. 60), ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktais ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2007-07-18 sprendimu Nr. 603-234-D/07 (b.l. 9-12, 65-68), nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai Č.S.
pagal Klaipėdos VGTPT 2007-04-04 sprendimą Nr.277-234-A/07.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. O būtent, asmuo, kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, tik šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą. Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama tokia pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, aiškinamas siejant su šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų prielaidų buvimu.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju tokiais duomenimis galėtų būti atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tokios kategorijos bylose ir pan. (2007 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 50/2007).
Nustatyta, kad pareiškėjai Č.S. buvo suteikta ir nutraukta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pareiškėja argumentuoja, jog Klaipėdos VGTPT ginčijame sprendime nepagrindė jos reikalavimo, parengti kasacinį skundą civilinėje byloje, nepagrįstumo objektyviomis bylos aplinkybėmis, todėl nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2007-04-04 sprednimą Nr. 277-234-A/7.
Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr.PP-5-729/2007 esančių procesinių dokumentų ir kitų duomenų nustatyta, kad K. S. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl teismo sprednimo išaiškinimo, nurodydamas, kad kilo neaiškumų dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų jo nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato dalies ir prašė išaiškinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1987-01-29 sprendimą ir 1987-11-04 papildomą sprendimą (civilinės bylos Nr. PP-5-729/2007, b.l. 1-2). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-05-22 nutartimi buvo nutarta, kad tiek 1987-01-29 teismo sprendimas, tiek papildomas teismo sprendimas iki šiol tebevykdomi – K.S. ir Č.S. valdo, naudojasi ir disponuoja tarp jų šiais sprendimais padalintu nekilnojamuoju turtu, tarp jų tebesitęsia ginčai susiję su šio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl teismas nusprendė, kad sprendimas ir papildomas sprendimas gali būti aiškinami ir tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 2 dalyje imperatyvių normų, kurios numato atvejus kai sprendimą aiškinti neleidžiama (b.l. 22-24, civilinės bylos Nr. PP-5-729/2007, b.l. 41-43). Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išaiškindamas 1987-01-29 teismo sprendimą ir 1987-11-04 papildomą teismo sprendimą, nustatė, kad papildomas sprendimas nekeičia pagrindiniu sprendimu nustatytų ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Kretingalėje, Klaipėdos r., tarp buvusių sutuoktinių padalintų dalių ir pagrindinio sprendimo esmės ūkinio pastato atžvilgiu, o papildomo sprendimo formuluotė „S. Č. pripažinti nuosavybės teisę į ... ½ dalį ūkinių pastatų ir lauko virtuvę“ atitinka ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Kretingalėje, o formuluotė „S. K. pripažinti nuosavybės teisę į ... ½ dalį ūkinių pastatų ir garažo“ atitinka ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Kretingalėje (civ. b. Nr. PP-5-729/2007, b.l. 41-43). Klaipėdos apygardos teismas 2007-06-20 nutartimi (civ.b. Nr. PP-5-729/2007, b.l. 58-60) pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiškus; išaiškinimas negali pakeisti sprendimo (nutarties) turinio, tai yra teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis Nr.3K-7-183/2006, 2006-09-27 nutartis Nr. 3K-3-88/2006 m.).
Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą dėl sprendimo išaiškinimo, nekeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1987-01-29 sprendimo ir 1987-11-04 papildomo sprendimo turinio, nekvestionavo nei sprendimų motyvų, nei rezoliucinių dalių. Teismas pripažįsta, jog pagrįstai advokatė S.Taluntienė pranešime (b.l.60-61) ir atsakovė Klaipėdos VGTPT sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (b.l. 9-12, 65-68) nurodė, kad pareiškėja Č.S. per teismo sprendimo išaiškinimo institutą nepagrįstai siekia pripažinti, kad 2007-05-22 teismo nutartimi išaiškinus teismo sprendimus jai atimta nuosavybės teisė į vasaros (ar lauko) virtuvės patalpas ūkiniame pastate. Šią aplinkybę konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Č.S. atskirąjį skundą (b.l. 62-64), konstatavęs, kad ji pati jai priklausančią ūkinio pastato dalį perleido K.S. notarine forma patvirtinta 1988-05-06 dovanojimo sutartimi, kuri yra nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Č.S. teiginius, kad ji dovanojimo sutarties nepasirašė bei jos nepripažįsta paneigia byloje esantis 2005-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo, nes specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad 1988-05-06 dovanojimo sutartyje bei notarinių veiksmų registracijos knygoje Č. S. vardu pasirašė Č.S.
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Teismų įstatymo 23 straipsnis, CPK 4 straipsnis.). Kasacija yra galima, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas, jeigu yra visos trys CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytos kasacijos sąlygos. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, t.y. sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas neanalizuoja fakto klausimų, todėl kiti kasacinio skundo argumentai dėl fakto, o ne teisės klausimų neanalizuojami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat nustatyta, jog kasacija negalima inter alia dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnio 1 punktas).
Nustatyta, jog atsakovė ginčijame sprendime ir advokatė S.Taluntienė 2007-07-13 pranešime atsakovei dėl pareiškėjos Č.S. reikalavimų nepagrįstumo nurodė, kad pareiškėja siekia per teismo sprendimo išaiškinimo institutą pakeisti 1987-01-29 priimto teismo sprendimo ir 1987-11-06 priimto papildomo teismo sprendimo esmę ir turinį, pripažinus, kad lauko virtuvė būtų pripažinta atskiru nuosavybės objektu, o ne ūkinio pastato kaip vieno nuosavybės teisės objekto, tai yra pareiškėja ginčija materialinius teisinius santykius išspręstus minėtu sprendimu ir papildomu sprendimu. Taip pat pareiškėja reikalavimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog ji dovanojimo sutartimi neperleido nuosavybės teisių į ½ dalį ūkinio pastato K.S. Iš pateiktos civilinės bylos PP-5-729/2007 matyti, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinis instancijos teismas nagrinėjant K.S. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, neanalizavo nuosavybės teisių į ½ dalį ūkinio pastato perleidimo dovanojimo sutarties pagrindu K. S. (kasacija negalima dėl neperžiūrėtų teismo sprendimų ir nutarčių apeliacine tvarka - Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006), teismai nagrinėjo tik klausimus, susijusius su 1987-01-29 teismo sprendimo ir 1987-11-06 papildomo teismo sprendimo išaiškinimo, teismai aiškindami teismo sprendimus nekeitė jų turinio ir esmės.
Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktais, bei 23 straipsnio 1 dalies 1 puntu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Atsakovas nėra saistomas proceso stadijos, kurioje galima nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tai lemia jau aptartų pagrindų atsiradimas ar jų nustatymas. Kaip jau minėta pagrindai antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimui nustatyti civilinės bylos Nr.PP-5-729/2007 nagrinėjimo metu, Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui savo procesiniais sprendimais pasisakius dėl sprendimo ir papildomo teismo sprendimo išaiškinimo ir advokato pranešimu ir tik tada nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo paskirtis - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama antrinė teisinė pagalba ir nurodoma, kad tai - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Iš prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. PP-5-729/2007 esančių procesinių dokumentų, teismo posėdžio protokolų (b.l. 25-29, 38-40), atskirojo skundo (b.l. 46-47) akivaizdu, kad 2007-04-04 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr.277-234-A/07 paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą advokatė S.Taluntienė ją teikė tinkamai, atstovavo pareiškėją nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui parengė atskirąjį skundą, teisinę pagalbą teikė kvalifikuotai, procesiniai dokumentai atitiko Civilinio proceso kodekso reikalavimus, todėl pagrindų konstatuoti, kad advokatas netinkamai atstovavo pareiškėją, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta.
Pareiškėja skundu reiškia reikalavimus dėl 400 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat prašo priteisti ir turtinės žalos atlyginimą, kurios dydžio nenurodė nei skundu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš atsakovo Klaipėdos VGTPT, veiksmų, nurodydama, kad neteisėtai nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą jai buvo užkirstas kelias kasaciniam procesui, neteisėtų ir nepagrįstų teismo procesinių sprendimų, kurie nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, pagrindu K. S. įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, todėl ji neteko nuosavybės.
Pareiškėjai reiškiant reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien teiginių, kad pareiškėjai pablogėjo sveikatos būklė, dėl atsakovo veiksmų patyrė išgyvenimus, neturtinei žalai atlyginti nepakanka. Nurodytas sveikatos pablogėjimas gali būti sąlygotas ir natūralių organizmo procesų, todėl būtina įrodyti, kad šis sveikatos būklės pablogėjimas yra realus, kad jis susijęs su vykusiais procesais ir tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes. Turtinės žalos padarymas taip pat turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis ir įrodymais, o ne preziumuojamas. Pareiškėja iš vis nepateikė jokių medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę, kuriuos teismas galėtų vertinti, todėl teismas konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų nei apie neturtinę, nei apie turtinę žalą ir neįrodytas jokios žalos padarymo faktas.
Be to, prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normas bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos yra šios: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.271 str. reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, o 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tokiu būdu, atsakomybė už žalą atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nenustačius visų žalos atlyginimui keliamų pagrindų, neatsiranda ir teisė į reikalaujamą žalos atlyginimą, tiek turtinį, tiek neturtinį, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo ir pareiškėjos skundas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos Č. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.