Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kad dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byloje nėra negauta kitų procesinių prašymų, skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bei išvadą teikiančios institucijos atstovų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, bei išsiuntus teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M. santuokos nebuvo sudaręs, kartu su J. B. turėjo nepilnametį sūnų E. M., gim. 2013 m. rugsėjo 11 d. Nepilnamečio vaiko E. M. tėvas M. M. mirė 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai patvirtina teismui pateiktas medicininis mirties liudijimas. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo M. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti nesikreipė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos E. M. nustatymo“ paskyrė nepilnamečio vaiko globėją pareiškėją D. M.. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas E. M. yra M. M. pirmos eilės įpėdinis, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad E. M. per įstatyminę atstovę būtų kreipęsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad mirusysis M. M. nekilnojamojo turto neturėjo, testamento sudaręs nebuvo. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, t. y. užvestos, vykdomos vykdomosios bylos antstolių Brigitos Palavinskienės, Aurelijos Puodžiukienės, Dainiaus Šidlausko kontorose. Duomenų, kad palikėjas būtų turėjęs kito turto, byloje nėra. Byloje, remiantis VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašu, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. antstolis Dainius Šidlauskas areštavo palikėjo turtą, turto arešto mastas 413,94 Eur, išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, taip pat 2020 m. rugsėjo 7 d. areštuota 417,21 Eur suma, išieškotojo Labdaros ir paramos fondo „Linaeda“ naudai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Terminas mirusiojo M. M. palikimui priimti suėjo 2020 m. lapkričio 14 d. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad nežinojo, jog nesant turtui, reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Apie tai, kad reikia priimti palikimą arba jo atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu sužinojo tik 2022 m. vasario 24 d., gavusi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja neturėjo galimybės laiku pateikti prašymą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Suinteresuotas asmuo bei išvadą teikianti institucija prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl ji laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. M. mirties, nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti (CK 5.60 straipsnis). Termino praleidimo priežastys – objektyvios, pareiškėja nežinojo, jog reikia kreiptis dėl palikimo dokumentų sutvarkymo nesant palikėjo turto. Pareiškėja, gavusi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 24 d. raštą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti nepilnamečio įpėdinio teisę atsisakyti priimti tėvo palikimą, sąmoningo vilkinimo ar pasyvumo nenustatyta. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti tenkintinas (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Pareiškėja D. M. prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. M. mirties, nepilnamečio E. M. vardu.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas. Pagal CPK 582 straipsnio 4 dalį, su vaiko teisėmis susijusį leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turėjo daug skolinių įsipareigojimų, t. y. užvestos, vykdomos vykdomosios bylos antstolių Brigitos Palavinskienės, Aurelijos Puodžiukienės, Dainiaus Šidlausko kontorose. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. antstolis Dainius Šidlauskas areštavo palikėjo turtą, turto arešto mastas 413,94 Eur, išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, taip pat 2020 m. rugsėjo 7 d. areštuota 417,21 Eur suma, išieškotojo Labdaros ir paramos fondo „Linaeda“ naudai. Duomenų, kad palikėjas būtų turėjęs nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nėra. Taigi palikėjo M. M. paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

Įvertinęs šiuos duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad, esant abejonių dėl palikėjo skolų, palikimas turėtų būti priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, palikimo priėmimo pagal turto apyrašą išlaidos turėtų būti atlyginamos iš asmeninių globotinio lėšų ir sudarytų reikšmingą viso palikimo dalį ar net jį viršytų, teismas neturi pagrindo nepritarti pareiškėjos bei išvadą teikiančios institucijos teiginiams, jog atsisakius priimti palikimą esmingai nenukentėtų vaiko interesai, ir daro išvadą, kad M. M. palikimo priėmimas būtų nenaudingas nepilnamečiui E. M..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko vardu atsisakius priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. M. mirties, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl teismo leidimas išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. rugpjūčio 13 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. rugpjūčio 13 d., nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išaiškinti D. M., kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama