Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-249-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
2S-249-480/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
I. G.
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-249-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19576-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30313-920/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinio atsakovei I. G., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, antstoliui S. U., G. G., A. J. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad pareiga grąžinti skolas, išieškomas pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarės R. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3395, (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarės R. M. 2018 m. spalio 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3616, (duomenys neskelbtini) trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3434, (duomenys neskelbtini) trečiojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3436, yra solidari atsakovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. prievolė, bei priteisti iš atsakovės I. G. ieškovo V. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria, išaiškinta, kad ieškovas turi teisę teikti ieškinį Kauno apygardos teismui.

3. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27557-528/2019 ieškovo ieškinys dėl 59 613,33 Eur prievolės pripažinimo solidaria buvo atsisakytas priimti, nurodant ieškovui, kad jis turi teisę teikti ieškinį Kauno apygardos teismui.

4. Teismas konstatavo, kad pareikšto ieškinio patenkinimo atveju, t. y. trečiojo asmens G. G. prievolę pagal išduotus vekselius pripažinus solidaria su atsakove I. G., ieškovas (kreditorius) įgytų teisę reikalauti, kad 59 613,33 Eur dydžio piniginę prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

5. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nes ieškinio patenkinimo atveju atsakovei I. G. atsirastų akivaizdūs turtinio pobūdžio padariniai.

6. Įvertinęs turtinių pasekmių dydį, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra teismingas apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Iš pateikto ieškinio turinio ir jame išdėstytų reikalavimų matyti, jog ieškovas prašo pripažinti, kad prievolė grąžinti skolas yra solidari atsakovės ir trečiojo asmens prievolė. Ieškinyje nereiškiamas reikalavimas dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas negalėtų reikalauti didesnės sumos, negu jam skolingas trečiasis asmuo, todėl ieškinyje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip neturtinis.

7.2. Kadangi ieškinyje nepareikštas didesnio nei 40 000 Eur dydžio turtinio pobūdžio reikalavimas, pats ieškovas nenurodo, kokia jo ieškinio suma, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimai yra teismingi Kauno apylinkės teismui. Be to, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o tai reiškia, kad sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iki povedybinės sutarties sudarymo buvusio turto dalys yra laikytinos lygiomis, ieškinio sumą padalijus iš dviejų, atsakovės turto dalis sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo bei yra 29 806,66 Eur ir neviršija 40 000 Eur sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria, kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas sutuoktinio G. G. prievolę ieškovui pripažinti solidaria su sutuoktine I. G.. Ieškinyje nurodoma, kad G. G. šeimos ir atsakovės sutuoktinės I. G. poreikių ir interesų tenkinimui iš ieškovo išduodamas vekselius pasiskolino: 2018 m. liepos 24 d. – 10 200 Eur (vykdomajame įraše nurodyta išieškotina suma – 10 253,26 Eur), 2018 m. liepos 24 d. – 5 500 Eur (vykdomajame įraše nurodyta išieškotina suma – 5 536,13 Eur), 2018 m. liepos 27 d. – 13 000 Eur (vykdomajame įraše nurodyta išieškotina suma – 13 067,23 Eur), 2018 m. liepos 27 d. – 30 600 Eur (vykdomajame įraše nurodyta išieškotina suma – 30 756,71 Eur), o visa pagal vekselius išieškoma prievolė (be procesinių palūkanų) – 59 613,33 Eur.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje nėra nurodoma ieškinio suma, todėl ieškovo reikalavimai yra teismingi ne Kauno apygardos teismui, o Kauno apylinkės teismui, o jei ir ieškinio sumą padalijus iš dviejų, tai atsakovės turto dalis sutuoktinių bendrojoje nuosavybėje neviršytų 40 000 Eur sumos.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškinį, atskirojo skundo argumentus ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su ieškovo skunde dėstoma pozicija.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją.

14. CPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nurodyti kriterijai nulemia, jog sudėtingesnės bylos turi būti nagrinėjamos apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

16. Kaip minėta, apeliantas pareiškė reikalavimą pripažinti trečiojo asmens G. G. 59 613,33 Eur skolą apeliantui solidaria sutuoktinių prievole. Ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, ieškinio patenkinimo atveju apeliantas negalėtų reikalauti didesnės sumos, negu jam priklauso gauti pagal trečiojo asmens išduotus vekselius, pagal kuriuos yra vykdomas išieškojimas, o tai reiškia, kad savo pareikšto reikalavimo (pripažinti prievolę solidariąja sutuoktinių prievole) patenkinimo atveju ieškovas vis tiek negautų didesnio prievolės įvykdymo, negu jau egzistuoja, t. y. jo turtinė padėtis nepagerėtų. Prievolės solidarumas reiškia tik tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau negali pareikalauti ją įvykdyti didesne apimtimi negu priteista suma, todėl toks ieškinio reikalavimas kvalifikuotinas kaip neturtinis.

17. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, jog byla neteisminga Kauno apylinkės teismui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė