- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-1153-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02527-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. A. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei S. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo S. A. kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis palikti butą (560 00 Lt vidutinės vertės). Prašė įpareigoti ieškovę atsakovui išmokėti 20 000 Lt kompensaciją. Santuokoje įgytą automobilį 2 000 Lt vertės Citroen Xsara Picasso palikti ieškovei, iš atsakovo ieškovei priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą ir kt.
Ieškovė pateikė teismui prašymą: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir dukters R. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, jos motina S. A., iki ieškinio išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo; 2) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymo priteisimą ir iš atsakovo S. A. priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikams R. A. ir A. A. išlaikyti, po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. A..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino visiškai (b. l. 84-88).
Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, nustatė nepilnametės R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina S. A. jos gyvenamojoje vietoje.Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė laikiną materialinį išlaikymą vaikams R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikyti, po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2013-10-15 iki teismo sprendimo priėmimo byloje, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. A..
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų R. A. ir A. A. tėvai. R. A. nuo 2013 m. lapkričio 20 d. gyvena pas savo tėvą, atsakovą S. A., kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dėl esamo darbo pobūdžio ilgą laikotarpį nebūna namuose. R. A. iki išėjimo gyventi pas tėvą, gyveno kartu su ieškove. Teismas vertino ieškovės prašyme ir teisme 2014 m. vasario 7 d. gautą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS 2014 m. vasario 6 d. išvadą Nr. VT-1-20. Taip pat Kėdainių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pažymą dėl R. A., iš kurios matyti, kad, mergaitei gyvenant pas tėvą, padaugėjo jos be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius, ji yra neatsakinga ir kt. Teismas sprendė, kad prašymas dėl R. A. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas. S. A. dėl jo darbo pobūdžio, nebūdamas namuose, yra nusišalinęs nuo pareigos auklėti dukrą, negali pasirūpinti dukros sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o šias tėviškas funkcijas yra pavedęs savo tėvams ir netgi savo draugei, su kuria jo nepilnametė dukra nėra jokiuose teisiniuose santykiuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galės tinkamai pasirūpinti savo dukra, kadangi ji pastoviai domisi dukros pasiekimais mokykloje, konsultuojasi dėl dukros elgesio korekcijos galimybių, būna namuose, dėl to turi galimybių pasirūpinti dukra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko gyvenimas kartu su motina kenktų jo interesams, darytų jai neigiamą įtaką ir pan. Tai, kad R. A. turėtų gyventi su ieškove, taip pat patvirtina ir išvadoje esantys duomenys apie VTAS pokalbį su V. A. (atsakovo motina). Pati R. A. pokalbio su VTAS atstove metu sutiko, kad ji turi gyventi su motina. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas reguliariai teiktų materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o laikino išlaikymo dydis, teismo vertinimu nėra per didelis, todėl iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymą vaikams R. A. ir A. A. išlaikyti, po 400 Lt kiekvienam.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo S. A. išlaikymą R. A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismas priimtas sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo nuo 2014 m. vasario 10 d. Kitą teismo nutarties dalį prašė palikti nepakeistą.
Atskirojo skundo motyvuose nurodė, kad ieškovė pateikė melagingas žinias, kad vaiko tėvas neišlaiko savo vaikų. Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. R. su motina negyvena ir su ieškove buvo sutarta, kad vieną vaiką išlaikys atsakovas, kitą ieškovė. Atsakovas R. išlaiko nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Galėjo būti priteistas išlaikymas tik A. A. atžvilgiu, todėl naikintina teismo nutartis dėl išlaikymo iš atsakovo R. priteisimo. Teismas laikiną išlaikymą dukrai galėjo priteisti tik nuo 2014 m. vasario 10 d., kai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Motina vaikų akivaizdoje elgėsi amoraliai, duktė iki ieškovės ieškinio pareiškimo pabėginėjo iš namų, pradėjo rūkyti, taip pat praleidinėti pamokas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nesiaiškino nei kur ieškovė gyvena, nei kokios gyvenimo sąlygos, pateikė šališką išvadą. Teisme neišklausyta pati duktė. Ieškovė nesirūpina sūnaus sveikata. Skyrybų metu ieškovės vienintelis tikslas – prisiteisti visą ginčo butą su vaikų pagalba. Ieškovė negali tinkamai prižiūrėti vaikų, todėl tikslinga spręsti laikinos vaikų globos klausimą (b. l. 98-99).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-60-736/2014 palikti nepakeistą, o S. A. atskirąjį skundą atmesti. Teismo nutartis teisėta. Atsakovas vilkina skyrybų procesą, už santuokoje įgytą turtą jokių komunalinių mokesčių nemoka ir jo neišlaiko. Atsakovui dukra ne vienintelis vaikas, tačiau labai stebina toks jo dėmesys būtent dukrai R., kai su dar dviem vaikais jis visiškai nebendrauja ir jų auklėjime nedalyvauja. Teismas teisingai vertino situaciją ir pripažino, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio, negali tinkamai pasirūpinti R.. Laikas, kai atsakovas paliko auklėti dukrą seneliams ir savo draugei, jam nesant Lietuvoje, neužtikrino teigiamo mergaitės pamokų lankymo ir pažangaus mokymosi. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė dukra nesirūpino. Atsakovas abejingas savo vaikams. Ieškovė visą laiką nuo vaikų gimimo buvo su savo vaikais (b. l.122-123).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-60-736/2014 pagal ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma nutraukti santuoką dėl atsakovo S. A. kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis palikti butą (56 000 Lt vidutinės vertės); įpareigoti ieškovę atsakovui išmokėti 20 000 Lt kompensaciją; santuokoje įgytą automobilį 2 000 Lt vertės Citroen Xsara Picasso palikti ieškovei; iš atsakovo ieškovei priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą ir kt. Kėdainių rajono apylinkės teisme 2014 m. balandžio 3 d. priimtas atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (pagal ieškovės prašymą) ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, nustatė nepilnametės R. A. gyvenamąją vietą su motina S. A. jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymą vaikams R. A. ir A. A. po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2013 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo byloje, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. A.. Atsakovas dėl nurodytos nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo S. A. išlaikymą R. A. nuo 2014 m. vasario 10 d. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismas priims sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo. Kitą teismo nutarties dalį prašė palikti nepakeistą. Taigi, apeliantas atskiruoju skundu neginčija nutarties dalies dėl dukters R. gyvenamosios vietos nustatymo, neginčija išlaikymo priteisimo būtinumo ar išlaikymo vaikams dydžio. Atsakovas ginčija tik dukrai priteisto išlaikymo pradžios momentą, nurodydamas, kad išlaikymas turi būti priteistas ne nuo ieškovės ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2013 m. spalio 15 d., nes dukra, kaip nurodo atsakovas, nuo 2013 m. lapkričio 1 d. gyveno su juo, o nuo 2014 m. vasario 10 d., kai dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama.
Ginčo esmė, - nuo kada priteistinas laikinas išlaikymas vaikui.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas.
CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, t. y. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių santuokos nutraukimo bylose paskirtis yra trejopa: 1) užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą; 2) apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirti kelią žalai atsirasti (prevencinės priemonės) ir 3) užtikrinti įrodymus. Laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų interesus, pagrindas yra – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaikų interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikams priteisimo – tikslas siejamas su būtinybe patenkinti minimalius vaiko poreikius iki ginčas bus išspręstas iš esmės. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų busimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Šios laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), todėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas yra nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones diena.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, kuris buvo paduotas 2014 m. vasario 5 d., neįvertindamas aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo vaikams taikymo paskirties ir tikslų, nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. spalio 15 d.), o ne nuo nutarties priėmimo dienos (2014 m. vasario 10 d.). Taigi, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo keistina, nurodant, jog laikinas išlaikymas vaikams priteistinas ne nuo ieškinio padavimo dienos - 2013 m. spalio 15 d., o nuo nutarties priėmimo dienos – 2014 m. vasario 10 d.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
-taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikams R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikyti po 400 Lt (keturis šimtus) kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. vasario 10 d. teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo byloje, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. A..