Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-327-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
1A-299-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01423-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-327-2013

Teisėja Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01423-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18. 3.; 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Dianai Za­drauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kup­čiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nu­teis­tojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Subendrinus bausmes pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. už veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Subendrinus paskirtą bausmę pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Paskirtą bausmę subendrinus su 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies at­lik­ta bausme pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas še­še­riems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Į bausmę įskaitytas bausmės lai­kas, atliktas pagal 2011 m. spalio 3 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti. Iš G. J. ir R. B. priteista solidariai: UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 1170 Lt (tūkstantis šimtas septyniasdešimt litų) turtinei žalai at­ly­ginti, UAB (duomenys neskelbtini) – 300 Lt (tris šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d. nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo ir nuo 13 val. 43 min. iki 19 val. 42 min. neteisėtai su savimi laikė svetimus elek­tro­ni­nės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – nu­ken­tėjusiajai O. Ž. AB banko (duomenys neskelbtini) suteiktus elektroninės bankininkystės nau­do­tojo ID, nuolatinį slaptažodį ir kodus.

Be to, G. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d. nuo 13 val. 43 min. iki 19 val. 42 min., bū­da­mas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis A. J. priklausančiu kompiuteriu, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, AB banko (duomenys neskelbtini) interneto banke panaudojo elektroninės mokėjimo prie­mo­nės nau­do­to­jo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pateikė save kaip O. Ž. ir neteisėtai at­li­ko šias finansines operacijas: iš O. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB banke (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt, į UAB (duomenys neskelbtini) sąs­kaitą AB banke (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt, į E. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke pervedė 300 Lt.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su R. B., atliekančiu bausmę Aly­taus pataisos namuose, turėdamas vieningą sumanymą, 2010 m. spalio 31 d. tiksliai nenustatytu lai­ku ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo ta­pa­tybės patvirtinimo priemonių duomenis – O. Ž. suteiktus AB (duomenys neskelbtini) banko elek­troninės bankininkystės naudotojo ID, nuolatinį slaptažodį ir kodus, pakankamus finansinei ope­racijai inicijuoti, nuo 13 val. 43 min. iki 19 val. 42 min., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) naudodamasis A. J. priklausančiu kompiuteriu, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), R. B. tėvui V. E. B. sūnaus prašymu pervedus 2 Lt į O. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 31 d. 15 val. 27 min. inter­ne­to svetainėje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo O. Ž. vardu, tapatybę, registraciją ir su­tarties sąlygas patvirtino prisijungęs prie AB banko (duomenys neskelbtini) O. Ž. interneto banko, sudarė kredito sutartį dėl 750 Lt kredito suteikimo O. Ž., pervesdamas 0,01 Lt registracijos mokestį kredito bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną 15 val. 47 min. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo O. Ž. var­du, tapatybę, registraciją ir sutarties sąlygas patvirtino prisijungęs prie AB banko (duomenys neskelbtini) O. Ž. interneto banko, sudarė kredito sutartį dėl 300 Lt kredito suteikimo O. Ž., pervesdamas 0,01 Lt registracijos mokestį kredito bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – į O. Ž. sąskaitą iš UAB (duomenys neskelbtini) pervestą 750 Lt sumą ir iš UAB (duomenys neskelbtini) pervestą 300 Lt sumą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė ir paskyrė jam bausmę, neturėdamas pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, neatsižvelgė į jo pa­ro­dymus, net nebandė nustatyti asmenų, kurie padarė šias nusikalstamas veikas, nebuvo atliktas as­mens atpažinimas, pagal kurį jis būtų galėjęs atpažinti asmenis. Prašo teismo priimti teisingą spren­di­mą ir atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino ape­lia­cinio skundo argumentus.

Pro­ku­rorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė išsamia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei išdėstė motyvus, kuriais va­do­vau­damasis pri­pa­ži­no įrodyta G. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad G. J. kaltė įrodyta by­lo­je surinktais duomenimis – nukentėjusiosios O. Ž., liudytojų E. J., M. Jo­nauskienės, E. K. parodymais, prieštaringais nuteistųjų G. J. ir R. B. parodymais, taip pat AB (duomenys neskelbtini) banko duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) duo­me­ni­mis, mobilaus ryšio telefonų išklotinių, celių jungimosi ir kitais elektroninių ryšių tinklais per­duo­da­mos informacijos duomenimis, Alytaus pa­tai­sos namų duo­me­ni­mis ir kitais byloje esančiais rašy­ti­niais įrodymais.

Nors nuteistasis G. J. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo neigė, tačiau jo pa­ro­dy­mai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo G. J. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įro­dymų visuma, patvirtinančia, kad G. J. 2010 m. spalio 31 d. neteisėtai su savimi laikė sve­timus elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei opera­ci­jai inicijuoti, taip pat jis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai AB (duomenys neskelbtini) interneto banke panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duo­menis ir neteisėtai atliko keturias finansines operacijas, taip apgaule savo naudai įgydamas sve­timą turtą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Padarytų nusikaltimų mechanizmas neleidžia teismui abe­jo­ti ir tuo, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – G. J. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Nuteistojo G. J. nurodoma versija, kad neteisėtus veiksmus jo naudojamu kom­piu­teriu galėjo atlikti kartu su juo bausmę laisvės atėmimo vietoje atlikusio pa­žįs­ta­mo „A.“ (ku­rio kitų duomenų jis nežino) draugas, vardu „T.“, kurio nuteistasis nepažįsta ir jo duomenų neži­no, pagrįstai laikyta tik gynybine nuteistojo versija. Byloje nenustatyti „T.“ ir „A.“ var­dais vadinami asmenys. Be to, teis­mi­nio nagrinėjimo metu nuteistasis skirtingai nurodė, kiek kartų „T.“ buvo jo namuose ir ar jį matė jo motina. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nemato pa­grin­do tikėti visiškai neįtikėtina nuteistojo versija apie kitą asmenį jo namuose padariusį nusi­kals­ta­mas veikas.

Pažymėtina, kad nuteistojo G. J. apeliacinis skundas yra abstraktus, jame nenuro­do­ma, kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu, deklaratyviai teigiama, kad teismas jį nuteisė neturėdamas pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, neatsižvelgė į jo parodymus, nebandė nustatyti asmenų, kurie padarė nusikalstamas veikas. Tokie jo skundo ar­gu­mentai vertinami kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, pirmos instancijos teismas nuosprendyje pa­si­sa­kė dėl visų ištirtų įrodymų ir vertino juos. G. J. apeliaciniame skunde taip pat nu­rodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebu­vo atliekama asmens parodymo atpažinti proce­dū­ra, tačiau nuteistasis nenurodo, kokį asmenį jis turėjo ar galėjo atpažinti. Tei­sia­mo­jo po­sėdžio metu jis pats pripažino, kad pažįsta nuteistąjį R. B., ką ikiteisminio tyrimo metu neigė.

Teismo priimamas sprendimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nėjimu, todėl, nors tai, kad nuteistasis praeityje daug kartų buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir pagal BK 215 str. ir 182 str., ir nelaikytina jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, tačiau į šią aplinkybę, kaip ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai yra atsižvelgiama ir ver­tinama visų kitų įrodymų kontekste.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir G. J. paskirtos bausmės teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei visas bylos ap­lin­kybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nu­sta­tytas aplinkybes, į nuteistojo G. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebu­vimą, į tai, kad nuteistasis ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ir kad tyčinės nusi­kals­ta­mos veikos padarytos teistumui neišnykus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 56 str.), ir jam pagrįstai paskyrė griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, tačiau mažesnių dy­džių, negu inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatyti šios baus­mės vidurkiai. Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.) ir vertinti ją kaip per griežtą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkal­ti­na­mąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšių, jų dy­džio ir subendrinimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepa­keis­tas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasKęstutis DargužisValdas Vitunskas