Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48893-19,

kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kardomosios priemonės taikymo metu gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas:

1) 2015 m. kovo 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. vasario 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2016 m. rugsėjo 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

3) 2016 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. lapkričio 16 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka į nosį sumušė savo šeimos narę – sutuoktinę D. M. – tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 6.00 val. žmona išėjo į parduotuvę, o namo grįžo 12.15 val., buvo neblaivi ir iš karto nuėjo miegoti. Jis pradėjo gaminti pietus, išgėrė vieną butelį alaus. Apie 14.40 val. pas juos į namus atėjo anūkas A. M.. Pykdamas ant anūko, kad šis nepadeda namų ruošoje, jis liepė žmonai daugiau anūko nelepinti, bet žmona vis tiek padovanojo A. batus. Dėl anūko priežiūros tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis su žmona apsistumdė ir jis sudavė žmonai vieną kartą dešinės rankos delnu per veidą. Jis pats tos aplinkybės neprisimena dėl girtumo, bet taip jam sakė žmona ir jis ja tiki. Jis galėjo suduoti žmonai per veidą. Visą konfliktą matęs anūkas iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo elgesio jis gailisi, sutuoktinės atsiprašė, jis susitaikė su žmona, kuri jam jokių pretenzijų neturi, ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97–98).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad E. M. yra jos sutuoktinis. Pas juos beveik kiekvieną dieną po mokyklos užsuka anūkas A. M.. 2019 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ryte ji išėjo į parduotuvę. Grįždama iš parduotuvės užėjo pas draugę ir išgėrė šampano, namo grįžo apie 12 ar 12.30 val. Vyras namuose gėrė alų. Vyras pradėjo gaminti valgyti, o ji pakvietė užeiti anūką A., nes buvo jam nupirkusi batus. Kai ji padavė anūkui batus, vyras pradėjo šaukti, kad anūkas ir taip išlepęs ir jam nieko nereikia duoti. Vyras liepė anūkui eiti namo, o ji tam prieštaravo. Kas vyko toliau, ji nelabai atsimena, nes buvo labai susijaudinusi. Vyras norėjo ją pastumti, kad pasiektų už jos nugaros stovintį anūką ir tuo metu sudavė jai vieną smūgį į nosies sritį – ji juto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs kraują anūkas iš namų išbėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė A.. Vyras jai sudavė nestipriai, ji juto tik momentinį skausmą. Pati į policiją tikrai nebūtų kreipusis, nes to įvykio nesureikšmino. Vyrui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39–41).

Specialisto išvada Nr. G3222/2019(02), kurioje nurodyta, kad D. M. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – veido sumušimas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių ir vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (,,Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“), galima teigti, kad D. M. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b. l. 49–50).

Liudytojos A. T. parodymai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 14 val. pas ją atbėgo kaimynės D. M. anūkas A. ir pasakė, kad senelis sumušė močiutę ir jai bėga kraujas. A. iš jos telefono paskambino į policiją, tačiau jo pokalbio negirdėjo (b. l. 56).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie D. M. patirtą fizinį smurtą 2019 m. lapkričio 16 d. pranešė nukentėjusiosios anūkas A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris paaiškino, kad tarp senelių įvykus konfliktui, senelis E. M. kumščiu trenkė močiutei D. M. į nosį. D. M., kuriai nustatytas 2,16 promilės girtumas, paaiškino, kad vyras kelis kartus kumščiu trenkė jai į nosį. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujuojanti žaizda nosies srityje. E. M., kuriam nustatytas 2,01 promilės girtumas, teigė žmonos nemušęs (b. l. 19–23).

2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–18).

2019 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė policijos pareigūnai prie Policijos registruojamų įvykių suvestinės. Vaizdo įraše užfiksuota apsiverkusi nukentėjusioji D. M., kambaryje sėdintis vyriškis (galimai įtariamasis E. M.). Darant įrašą vienu metu kalba tiek nukentėjusioji, tiek įtariamasis, tiek policijos pareigūnai, todėl neįmanoma suprasti kas tiksliai kalbama. Įraše ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nesimato (b. l. 27–29).

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. M. pripažino, kad įvykus konfliktui jis galėjo suduoti žmonai per veidą (b. l. 51).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0347 duomenys, kad 2019 m. lapkričio 16 d. 14.22 val. D. M. nustatytas 2,16 ‰ girtumas (b. l. 63–65), o 14.24 val. E. M. nustatytas 2,01 ‰ girtumas (b. l. 63–65).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes, nurodytas atliekant medicininį tyrimą bei specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas veido sumušimas ir sukeltas fizinis skausmas, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotus smūgį ranka į nosį – nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktine –metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suduodamas ranka į nosį sumušė savo šeimos narę – sutuoktinę D. M. – tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 125-127).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (sutuoktinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas už administracinius nusižengimus (b. l. 119), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 123–124), nedirba, bet registruotas darbo biržoje (b. l. 120–121).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinant 1/3 ir paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; be to, paskiriant įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2) nevartoti alkoholio (BK 48 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 72(2) straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti E. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

1) neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) nevartoti alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 72² straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, E. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 14.40 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 13.05 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę E. M. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti –panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.